Tuo metu didžiausios vidutinės algos šalyje viršija ir 5 400 eurų jau po mokesčių.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiems darbuotojams Lietuvoje yra siūlomos mažiausios, o kuriems – didžiausios algos ir kodėl.
Mažiausios algos Lietuvoje – štai kiek moka
Darbo skelbimų portalo „CVbankas.lt“ vadovė Živilė Koncevičienė vardijo, kad tarp mažiausius atlyginimus siūlančių pozicijų vyrauja žemesnės kvalifikacijos darbai ar pozicijos, labiau orientuotos į jaunimą, studentus.
Pvz.: parduotuvių darbuotojai, apsaugos darbuotojai, klientų aptarnavimo sritis, valymo paslaugos, siuntų rūšiavimas, skrajučių platinimas ir pan.
Šiose srityse vidutiniai mėnesiniai atlyginimai paprastai svyruoja nuo 900 iki 1 100 eurų „į rankas“.
Tuo metu portalo „CVmarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė vardijo, kad darbui visu etatu mažiausias algas darbdaviai siūlo valytojams – nuo 800 iki 1300 eurų prieš mokesčius (maždaug nuo 633 iki 910 eurų „į rankas“).
Nuo 1 000 iki 1 300 eurų prieš mokesčius (maždaug nuo 754 iki 910 eurų „į rankas“) gauna kambarių tvarkytojai.
Indų plovėjams siūloma alga nuo 850 iki 1 350 eurų „popieriuje“ (maždaug nuo 664 iki 936 eurų „į rankas“).
Kasininkai uždirba nuo 1 050 iki 1 250 eurų prieš mokesčius (maždaug nuo 783 iki 885 eurų „į rankas“).
Nuo 1 100 iki 1 400 eurų „ant popieriaus“ siūloma mokėti padavėjams (maždaug nuo 809 iki 961 euro „į rankas“).
O alga nuo 900 iki 1 200 eurų prieš mokesčius (maždaug nuo 694 iki 860 eurų „į rankas“) siūloma pagalbiniams darbininkams.
„Čia – vidurkiai, bet kai kurios įmonės moka daugiau, kitos – mažiau“, – pridūrė R. Tatarėlytė.
Tikisi ir 4 000 eurų „į rankas“, bet realybė – kitokia
„CVmarket.lt“ atstovė atkreipė dėmesį, kad dažnai atlygis priklauso nuo žmogaus kvalifikacijos.
Jeigu darbas reikalauja daug žinių, patirties ir specialių mokslų, jis dažnai bus aukščiau apmokamas, negu darbai, kuriems nereikia itin specifinių žinių.
Atlyginimas priklauso ir nuo darbdavio galimybių surasti darbuotojus. Kuo daugiau rinkoje darbuotojų, tuo didesnis šansas jų susirasti už mažesnį atlyginimą ir atvirkščiai – kuo sunkiau randamas darbuotojas, tuo jo užmokestis gali būti didesnis.
„Mažiausi atlyginimai dažniausiai siūlomi aptarnavimo specialistams (valytojams, tvarkytojams, padavėjams, kasininkams).
Taip pat tokiems nekvalifikuotiems darbuotojams, kaip įvairūs sandėlių, gamybos ar statybų pagalbiniai darbininkai, kiemsargiai ir pan.“ – vardijo R. Tatarėlytė.
Tuo metu „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad finansiškai saugiai lietuviai jaustųsi gaudami 2 000–3 000 eurų atlyginimą „į rankas“ – tokį atsakymą pateikė 43 proc. apklaustųjų.
9 proc. lietuvių nurodė, kad jiems pakaktų mažiau nei 1 500 eurų „į rankas“, o 14 proc. respondentų finansiškai saugiai jaustųsi uždirbdami daugiau nei 4 000 eurų po mokesčių.
Vis tik, „Sodros“ duomenimis, vidutinės gyventojų darbo pajamos Lietuvoje augo dešimtadaliu ir antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 468 eurus „į rankas“.
Tai rodo, kad lietuvių lūkesčiai yra gerokai aukštesni, nei reali situacija šalyje.
Atlyginimai Lietuvoje augs lėčiau
„Citadele“ Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės teigimu, tarp Baltijos regiono gyventojų vyrauja panašus lūkestis: noras turėti pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms ir papildomą atsargą nenumatytiems pokyčiams:
„Gyventojų suvokimas apie finansinį saugumą evoliucionuoja. Anksčiau pakakdavo atlyginimo, leidžiančio padengti sąskaitas ir būtiniausius poreikius, tačiau šiandien vis daugiau žmonių nori turėti papildomo lankstumo – galimybę kaupti, investuoti ar užtikrinti komfortą šeimai.“
Vis tik kita „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad atlyginimų augimo lūkesčiai Baltijos šalyse pastebimai blėsta – Lietuvoje didesnių algų šiemet tikisi vis mažiau žmonių.
Ir jie yra teisūs – banko specialistai prognozuoja, kad atlyginimų augimas Lietuvoje sulėtės nuo 10,7 proc. praėjusiais metais iki 7 proc. šiemet ir 7,5 proc. 2026 m.
Tačiau gyventojų perkamoji galia vis tiek turėtų didėti, nes algos kils sparčiau nei kainos – prognozuojama, kad infliacija pasieks 3,5 proc. šiemet ir 3,4 proc. kitąmet.
„Atlyginimų augimas Lietuvoje lėtėja ir pereina į tvaresnę bei brandesnę fazę. Infliacija jau suvaldyta, o nedarbo lygis šalyje auga ir šiemet, kaip prognozuojame, gali pasiekti 6,9 proc.
Be to, verslo atsargumą stiprina užsitęsusios Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybos dėl tarifų. Visa tai lemia, kad įmonės jaučia mažesnį spaudimą kelti algas“, – sako „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Didžiausi atlyginimai šalyje toliau kyla
Platformos „Manoalga.lt“ atlyginimų tyrimo duomenimis, aukščiausią vidutinį atlyginimą „į rankas“ Lietuvoje gauna pilotas – 5 477,85 euro.
Po jų eina vyr. vykdomasis pareigūnas, vidutiniškai po mokesčių gaunantis 5 433 eurus
Panašiai – 5 145,36 euro – po mokesčių gauna informacinių technologijų (IT) skyriaus direktorius.
O 5 100,10 euro „į rankas“ gauna lizingo įmonių direktorius.
Portalo „CVonline.lt“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė nurodė, kad vadovai, aukščiausio lygio vadovai ir IT specialistai uždirba didžiausius atlyginimus, kurie dar ir išlaiko nuosaikų augimą.
Pvz., „Manoalga.lt“ duomenimis, aukščiausio lygio vadovams atlyginimai per metus (2024 m. palyginti su 2023 m.) paaugo 5 proc., IT – 8 proc., valdymo specialistams (padalinių, skyrių, departamentų vadovams) – 12 proc.
Palyginimui, nuo 2022 iki 2023 m. aukščiausio lygio vadovams atlyginimai vidutiniškai augo 11 proc., IT – 13 proc., vadovams – 8 proc.
Šiemet per 9 mėn., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, atlyginimai aukščiausio lygio vadovams paaugo – 10 proc., IT – 8 proc., vadovams – nepakito.
R. Karavaitienė paminėjo, kad aukščiausi atlyginimai yra tiesiogiai susiję su darbo pobūdžiu, atsakomybe, sudėtingumu, reikalingomis žiniomis, patirtimi ir išsilavinimu.
Iš šių sričių bene ryškiausias atlygio augimas per metus buvo medicinos, ekonomikos ir farmacijos srities darbuotojams:
„Atlygio augimui įtakos turėjo ir darbuotojų paklausa bei trūkumas, taip pat Vyriausybės sprendimai medicinos srities darbuotojams sparčiau kelti atlyginimus.“
