Pasiūlymui pritarė 79 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 3 susilaikė. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. O į tai sureagavo ir patys pensininkai.
Štai kas keisis ir kiek didės pensija
Šiuo metu Lietuvoje pensijos nėra skiriamos automatiškai – sulaukęs pensinio amžiaus žmogus turi pats pateikti „Sodrai“ prašymą dėl pensijos skyrimo 3 mėn. prieš pensiją ar bet kuriuo metu po to.
Vis tik, jei žmogus dėl pensijos kreipiasi vėliau, senatvės pensija jam išmokama tik už paskutinius 12 mėn.
Taigi, jei žmogus kreipiasi, pvz., po 13 mėnesių, jis praranda 1 mėnesio pensiją. Jeigu kreipiasi po 24 mėnesių, jis praranda visų metų pensiją ir tų pinigų nesusigrąžins.
O apie artėjančią pensiją „Sodra“ įspėja ne visus – norint gauti tokį pranešimą, savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje reikia pažymėti, kad būtų siunčiamos proaktyvios žinutės likus 6 mėn. iki pensijos.
Visgi minėtu įstatymo projektu siūloma šią tvarką keisti taip – jei asmuo pavėluoja kreiptis dėl pensijos 12 mėn., laikoma, kad jis „atidėjo“ pensijos mokėjimą.
O, atidėjus senatvės pensiją 1–5 metams, ji automatiškai (neskaitant kasmetinio indeksavimo) padidėja dar 8–40 proc.
Tai reiškia, kad galutinai pritarus šiam siūlymui lietuviai nebeprarastų savo sukauptų pensijos pinigų, o atvirkščiai – pensijos tik dar labiau išaugtų.
Dabar valstybė pelnosi iš pensininkų?
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius neslėpė, kad šis siūlomas pokytis išties džiugina.
„Jis jau panašesnis į civilizuotą sprendimą, nes dabar žmonės baudžiami už tai, kad neapsižiūrėjo arba negalėjo (pateikti prašymo pensijai – aut. past.), nes gal buvo, pvz., sušlubavusi sveikata ir ne tas buvo galvoje, kad laiku įformintų pensiją.
Atrodo, kad valstybė tokiu principu uždarbiavo iš pensinio amžiaus žmonių, o tai tikrai nedaro garbės“, – kalbėjo K. Makaravičius.
Jo teigimu, labai įdomu, kas ir kodėl iniciavo tokią tvarką, kad pavėlavęs kreiptis dėl savo kauptos pensijos žmogus ją praranda:
„Kokia logika buvo remtasi priimant tokią baisą tvarką? Tai ne tik nesiskaitymas su žmogumi, bet ir bandymas bet kokiu būdu uždarbiauti iš žmonių klaidų. O tai yra žema.“
Jam pritarė Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė, kuri akcentavo, kad tai yra visiška neteisybė ir apgavystė – atimti iš žmonių jų pačių pinigus.
„Čia yra labai juokinga. Pelnosi neapdairių piliečių sąskaita. Juk ne visi galbūt ir suspėja sekti, kada jiems ten ta pensija.
O jei ir seka, kada turi gauti pensiją, galbūt nežino, kad dar reikia siųsti kažkokį papildomą raštą“, – komentavo V. Tūrienė.
Kodėl pavėlavusiems pensijos neišmoka?
Bočių bendrijų atstovės teigimu, „Sodra“ būtų sąžininga, jei kiekvienam žmogui siųstų priminimus.
„Aš sakyčiau, „Sodros“ tarnybos blogai dirba. Turėtų perspėti kiekvieną žmogų, kad jau laikas parašyti prašymą pensijai gauti, kitaip ją prarasite. Tada „Sodra“ būtų savo darbą padoriai atlikusi.
O dabar, jei žmogus negauna jokio pranešimo arba neturi, pvz., interneto, ir praleidžia metus, tai neatgauna pinigų ir išeina į nuostolius. Mano nuomone, tai turėtų būti „Sodros“ priedermė perspėti žmones, „Sodros“ darbuotojai turėtų tuo užsiimti“, – pabrėžė V. Tūrienė.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), ar teisinga žmogui, visą gyvenimą kaupusiam pensijai, neišmokėti visos priklausiusios pensijos, net jei jis pavėlavo kreiptis daugiau kaip 12 mėn.
Ministerija į šį klausimą atsakė taip: „Vis tik kalbama apie teisę į pensiją, dėl kurios asmuo turi visus metus apsispręsti, sužinoti, kas jam priklauso.
12 mėn. terminas taikomas ne vien socialinio draudimo, bet ir valstybinėms pensijoms (pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų), šalpos pensijoms, visoms socialinio draudimo išmokoms (išskyrus nedarbo) ir vaiko pinigams.“
Anot SADM, 12 mėn. terminas yra pakankamas žmogui pasidomėti, kokias teises jis turi, ir jas įgyvendinti.
„Išmokėjimo už praeitį apribojimai galioja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pvz., Vokietijoje, sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo turi teisę per 3 mėn. nuo tos datos kreiptis dėl skyrimo. <...> t. y. iš esmės išmokama tik už 3 mėn. atgal“, – aiškino ministerijos atstovai.
Pensijos atidėjimas – štai kaip veikia
Šiuo metu senatvės pensijos sulaukę gyventojai gali tik patys savo iniciatyva prašyti pensiją atidėti mažiausiai vieneriems ir daugiausia penkeriems metams.
Už kiekvienus pensijos atidėjimo metus senatvės pensija didėja po 8 proc. (atidėjus 2 metams pensija auga 16 proc., atidėjus trims metams – 24 proc. ir t. t.).
Taigi, pvz., jei pensinio amžiaus sulaukęs gyventojas turėtų gauti 578,85 euro pensiją, bet ją atidėtų trims metams, jo senatvės pensija išaugtų 24 proc. (138,92 euro), t. y. iki 717,77 euro (124 proc. x 578,85 euro).
Jei asmuo pensiją atidėtų 5 metams, vietoje 578,85 euro vėliau kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos gautų net 40 proc. (231,54 euro) didesnę pensiją – 810,39 euro (140 proc. x 578,85 euro).
K. Makaravičius pastebi, kad yra žmonių, kurie sulaukę pensinio amžiaus dar sugeba išlikti darbo rinkoje ir toliau dirbti:
„Tai jiems yra lengviau priimti sprendimą atidėti pensiją kartu pagerinant savo finansinę padėtį ateityje.“
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. pensijos mokėjimą atidėjo 814, o šiemet – 779 žmonės. Daugiausia jų pensijos mokėjimą atideda vieneriems metams.
Tuo metu dėl pensijos laiku nesikreipė daug daugiau – 4,7 tūkst. – gyventojų (2024 m. pabaigos duomenys).
