atlyginimai

Naujausiais duomenimis, daugiausiai Lietuvoje uždirba Vilniaus gyventojai, tačiau sparčiausiai atlyginimai augo Kelmės rajone. Ekspertai pastebi, kad regionų ekonomika stiprėja, tačiau jiems vis dar trūksta darbuotojų ir investicijų Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Orion Securities“ ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Didžiausią – 2879,7 euro – atlyginimą su mokesčiais antrąjį šių metų ketvirtį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai. Mažiausiai – 2140,8 euro – uždirbo Marijampolės apskrities darbuotojai. Atotrūkis tarp regionų vis didėja. Apie tai, ar regionams įmanoma pasivyti miestus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Siekiant stiprinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą, vieną kartą per metus siūloma mokėti jiems metinę skatinamąją premiją, vadinamąjį 13-ąjį atlyginimą.  Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas kartu su kitais parlamentarais.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) šalyje antrąjį ketvirtį siekė 2628,2 euro  (be individualiųjų įmonių) – 2,9 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 10,1 proc. nei pernai tuo pačiu metu. Viešajame sektoriuje jis siekė 2819,1 euro – atitinkamai 4,6 proc. ir 11,3 proc. daugiau, privačiame – 2547,9 euro – atitinkmai 2,2 proc. ir 9,6 proc. daugiaus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1594,9 euro – atitinkamai 2,4 proc.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo dirbtinio intelekto sprendimų įmonės „Palantir“ atstovybė – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni jos darbuotojai uždirbo vidutiniškai 62,9 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Krovos, sandėliavimo, uostų, oro uostų bei komunalinės technikos grupės „Alwark Group“ valdymo įmonės keturių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 38,2 tūkst. eurų, žemės ūkio bendrovės „Lit-Dan Grain“ šešių įdarbintų žmonių – 25,9 tūkst. eurų.

„Sodra“ kiekvieno mėnesio gale skelbia, kokius atlyginimus praėjusį mėnesį mokėjo Lietuvos įmonės. Birželio duomenys rodo įspūdingas sumas – kai kur darbuotojai uždirbo net 62,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Birželio mėnesį didžiausias algas gavo prekybos, informacinių technologijų, žemės ūkio, investavimo veikla užsiimančiose bendrovėse dirbantys darbuotojai. Net 55 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst.

2027 m. Lietuvoje ir vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau kartu su jos augimu padidės ir kai kurie mokesčiai, todėl net ir tie, kurių algos nepaaugs, jų mokės daugiau. Padidėjus MMA dalis gyventojų gauna didesnius atlyginimus.  Nepaisant to, dirbantys savarankiškai ar patys mokantys mokesčius dėl padidėjusios MMA, jų turės sumokėti daugiau. Paprastai tariant, jei nuo kitų metų jiems nepakils atlyginimas, pinigų „į rankas“ liks mažiau.

Augant darbo užmokesčio atotrūkiui tarp Sostinės ir kitų šalies regionų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad šį skirtumą vidutiniu laikotarpiu labiausiai sumažinti gali didesnės investicijos į regionuose vystomus projektus. „Tiesiogiai kažko labai nepadarysi.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 16 eurų. Vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2808 eurai – 1,3 proc. daugiau nei pernai  ketvirtąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2349 eurus – 0,9 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1698,8 euro (1,1 proc. daugiau) ir 1453,3 euro (1,5 proc.

Seimui įpareigojus darbdavius teikti duomenis „Sodrai“ apie atlyginimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad pirmą kartą jie turėtų pranešti apie 2027 metų sausio mėnesio atlyginimus – tai padaryti būtų privaloma iki tų  metų vasario pabaigos.  Laikinojo įdarbinimo įmonės visų 2027 metų duomenis turėtų pateikti iki 2028 metų vasario pabaigos.

Kol dalis lietuvių vis dar skundžiasi mažais atlyginimais, kai kurių profesijų atstovai Lietuvoje jau uždirba įspūdingas sumas – jų mėnesinės algos prieš mokesčius siekia net 6–8 tūkst. eurų ar daugiau. Specialistai sako, kad didžiausi pinigai šiandien sukasi ne tik IT sektoriuje – sparčiai kyla ir finansų, medicinos, inžinerijos bei aukščiausio lygio vadovų atlyginimai. Tuo metu kai kurių sričių darbdaviai darbuotojų nebesugeba prisivilioti net siūlydami rekordiškai augančius atlygius.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse balandį – energetikos įmonių grupėje „Epso-G“, kurioje bruto atlygio mediana siekė 9,2 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje pozicijoje – energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ atsinaujinančios energetikos plėtotoja „Ignitis renewables“, kur mediana siekė 8,35 tūkst. eurų, trečioje – elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ (7,97 tūkst.

Kaip ir kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius atlyginimus mokėjo Lietuvos įmonės. Balandžio mėnesio duomenys rodo sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur darbuotojai uždirbo net 42,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Balandžio mėnesį didžiausias algas gavo kompiuterių programinės įrangos kūrėjai, finansinių paslaugų teikėjai ir prekybininkai. Tiesa, didžiausi šalies atlyginimai balandžio mėnesį buvo kiek mažesni, nei įprastai.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar įpareigoti visus darbdavius teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį.  Šiomis pataisomis į Darbo kodeksą perkeliama ES Skaidraus darbo užmokesčio direktyva.

Būsto kainoms toliau augant, vis dažniau keliami klausimai, ar rinka artėja prie ribos, kai būstas daliai gyventojų taps tiesiog nebeįperkamas. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad kol atlyginimai auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o gyventojai vis dar gali gauti finansavimą, paklausa rinkoje nemažės. Anot jų, paradoksalu, tačiau būtent kylant kainoms žmonės dažniausiai ir skuba pirkti būstą.

Maždaug aštuoniems iš dešimties vaikų dienos centrų stinga lėšų, kitąmet jų papildomai reiktų apie 6,8 mln. eurų, rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta analizė. Kaip antradienį pranešė tinklas, 325 vaikų dienos centrų iš 58 savivaldybių apklausa parodė, kad beveik 80 proc. jų trūksta lėšų sklandžiai veiklai. Daugiausia – beveik 73 proc. – apklaustų vaikų dienos centrų nurodė, jog lėšų stinga darbuotojų atlyginimams.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Viešojoje erdvėje galima išgirsti apokaliptinių scenarijų, esą pasaulio laukia rimta krizė – tokia, per kurią gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir išteklių, o valstybės esą galėtų konkuruoti dėl naftos. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Luminor“ banko vyr.

Minimali alga (MMA) kitąmet augs, tačiau dėl konkretaus jos dydžio turėtų susitarti darbdavių ir profsąjungų atstovai, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.  „Minimalus darbo užmokestis didės, tiktai yra klausimas, kiek“, – žurnalistams prieš Trišalės tarybos posėdį ketvirtadienį teigė viceministrė.

Trišalei tarybai tęsiant diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2027 metų, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad MMA kitąmet turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 procentais. Tuo metu Lietuvos banko (LB) siūlymu, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad tarp valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kovą didžiausia darbo užmokesčio mediana siekė 8,84 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių), ją mokėjo energetikos įmonė „Ignitis grupė“, skelbia „Verslo žinios“.  Portalo duomenimis, šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių vidurkis šiuo metu yra 2,53 tūkst. eurų, atlyginimo medianomis kovą jį viršijo 26 valstybės valdomos bendrovės.

„Europos ekonomika negali augti be migrantų", – taip pernai rugpjūtį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Nors jų darbas padeda palaikyti ekonomikos augimą ir kompensuoti darbuotojų trūkumą, tai kelia vis daugiau ginčų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Seimas svarstys Darbo kodekso pakeitimus, kurie teikiami šių metų birželį įsigaliojant Darbo užmokesčio (DU) skaidrumo direktyvai. Už šį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 61 vienas Seimo narys, prieš buvo vienas, susilaikė 7 parlamentarai.

vVidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2772,2 euro – 4,3 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2329,2 euro – 3,8 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1680,5 euro (4 proc. daugiau) ir 1432 euro (3,1 proc. daugiau), trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

„Sodros“ duomenimis, tarp daugiausia darbuotojų turinčių įmonių didžiausius atlyginimus sausį mokėjo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, skelbia „Verslo žinios“. Pirmąjį metų mėnesį atlyginimų mediana čia siekė 3,53 tūkst. eurų (2025 m. gruodį – 3,66 tūkst. eurų) ir per metus paaugo 15,2 proc. Pasak „Sodros“, GMP tarnyba 2026 m. sausį turėjo apie 2,77 tūkst. darbuotojų.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis vidutinės Lietuvio pajamos perkopė 1,5 tūkst. eurų į rankas ribą. Pasak „Sodros“, lietuvių atlyginimai vidutiniškai auga greičiau nei kainos, dėl to perkamoji galia auga. Tačiau viskas priklauso nuo užimamų pareigų, nes dalis gyventojų gauna mažiau nei vidurkį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Sodra“ dalinasi naujausiasi duomenimis. Vidutinės visą mėnesį dirbančio gyventojo pajamos Lietuvoje viršijo 1,5 tūkst.

Nuo 2026 metų birželio 7-osios Lietuvoje įsigalios naujos Darbo kodekso nuostatos, kurios turės įtakos visiems dirbantiems – tiek biuro darbuotojui, tiek pardavėjui ar net darbininkui gamykloje. Darbdaviai nebegalės slėpti atlyginimų, klausinėti apie algas ankstesniame darbe, o darbuotojai turės daugiau teisių sužinoti, ar jiems mokama teisingai.

„Eurobarometro“ duomenimis, gyvenimu Lietuvoje patenkintų gyventojų skaičius išaugo 5 proc. ir pirmą kartą pranoko Europos Sąjungos vidurkį. 39 proc. apklaustųjų didžiausia problema įvardijo infliaciją. Kokie ekonomiškai bus 2026 metai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Ar lietuviai 2025 metais gyveno geriau, nei 2024 metais? I. Genytė-Pikčienė: Gerovę pamatuoti nėra paprasta.

Nors atlyginimai Lietuvoje pastaraisiais metais augo beveik visiems, ne visų profesijų atstovai jį pajuto vienodai. „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis darbuotojų ir toliau gauna itin mažą atlygį – net ir didėjant minimaliai mėnesinei algai (MMA). Paprasčiau tariant, vieniems algos leidžia gyventi vis geriau, o kitiems – vos padengti būtiniausias išlaidas. Ir, panašu, 2026 metais ši situacija iš esmės nesikeis.

Prieš mėnesį prie Seimo įvykęs pareigūnų protestas už didesnes algas sulaukė atsako – Vyriausybė nusprendė pritarti ir padidinti pareigines algas. Tačiau pokytis yra minimalus, kadangi kitais metais minimalus atlyginimas didės visiems.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“ 2026 metais senatvės pensijos didės vidutiniškai 12 procentų. Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti maždaug 80 eurų iki 750 eurų, o su būtinuoju stažu – 90 eurų iki 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir našlių pensijos bazinis dydis kitais metais augs 9,9 proc. iki 46,46 euro.

Vyriausybė kitų metų biudžete surado papildomus 117 milijonų eurų. Liūto dalį šio papildomo finansavimo pasidalins pedagogai, mokslininkai ir pareigūnai. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, labiausiai didėja finansavimas Krašto apsaugai, tačiau Seimo opozicija baiminasi, kad už šiuo pinigus valdžia ne pirks ginkluotę, o ties kelius ir klos trinkeles. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po Seimo langais, svarstant kitų metų biudžetą, apie tūkstantis statutinių pareigūnų – policininkų, ugniagesių, pasieniečių – protestavo dėl didesnių atlyginimų. Kliuvo ir į protestą atėjusiam vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui – jį kai kurie protestuotojai nušvilpė. Pasak pareigūnų,  jų atlyginimai – apgailėtini, o valdantieji netesi savo pažado reikšmingai, o ne keliais eurais padidinti atlyginimus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Moterys Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai uždirba tik 0,88 euro už kiekvieną vyro uždirbtą eurą. Tai reiškia, kad nuo lapkričio 17 d. iki metų pabaigos moterys praktiškai „dirbs nemokamai“, praneša „Euronews“. Vienodas darbo užmokestis vis dar nėra realybė visoje ES: vyrai uždirba vidutiniškai 12 proc. daugiau per valandą nei moterys. Tai reiškia, kad nuo pirmadienio moterys teoriškai galėtų nustoti dirbti iki metų pabaigos, kad kompensuotų darbo užmokesčio skirtumą.

Lenkijoje atlyginimų augimas per metus rugsėjį spartėjo iki 7,5 proc. nuo 7,1 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 8750 zlotų (2061 euras pagal dabartinį oficialų zloto kursą). Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių sumažėjo 0,8 procento.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. „Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad 2026 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų didėti 115 eurų. Galutinis sprendimas dėl šio dydžio turėtų būti priimtas ketvirtadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Nutarimo projekte numatoma, kad MMA kitais metais turėtų siekti 1153 eurus, o minimalus valandinio atlygis (MVA) – 7,05 euro neatskaičius mokesčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pataisas. Jomis nustatomas minėtas dydis 2026 m. Nuo pareiginės algos bazinio dydžio priklauso tarnautojų, politikų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Ministerija skaičiuoja, kad atlyginimai turėtų padidėti virš 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 1785,4 euro.

Dažnas lietuvis nėra patenkintas savo alga. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau beveik siekia 1 500 eurų atskaičius mokesčius, dalis darbuotojų vis dar gauna mažiau negu minimumą, kuris šiemet yra 777 eurai „į rankas“. Tuo metu didžiausios vidutinės algos šalyje viršija ir 5 400 eurų jau po mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiems darbuotojams Lietuvoje yra siūlomos mažiausios, o kuriems – didžiausios algos ir kodėl.

 Rusijos piliečio Igorio Macaniuko kontroliuojama kompiuterinių žaidimų kūrėja „IMI.VC Advisors“ bei jos iš dalies valdoma kompiuterių programų kūrėja „Planner5D“ – tarp dešimties didžiausias algas rugpjūtį mokėjusių Lietuvos įmonių, rodo „Sodros“ statistika. Jos duomenimis, trys visą arba ne visą mėnesį dirbę „IMI.VC Advisors“ darbuotojai rugpjūtį uždirbo vidutiniškai po 41,3 tūkst.

Daugelis pedagogų skundžiasi mažais atlyginimais, tačiau kai kurių uostamiesčio švietimo įstaigų vadovai uždirba visai nemažai. Paviešinus Klaipėdos saugusiųjų gimnazijos algų atskaitą paaiškėjo, kad žiemą jos direktorius vidutiniškai kas mėnesį uždirbo po 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Finansinė padėtis daro tiesioginę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui – nuo galimybės apsipirkti iki poilsio ir saugumo jausmo. Visgi Europos gyventojai savo finansinę situaciją vertina skirtingai: kai kuriose šalyse žmonės jaučiasi finansiškai saugūs, o kitose – nuolat susiduria su iššūkiais.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) neatskaičius mokesčių antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 2633 eurai – 1,6 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje jis siekė 2189,7 euro – 2,7 proc. daugiau. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų antrąjį ketvirtį siekė 443 eurus ir per ketvirtį sumažėjo 16 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ Sostinės regione siekė 1601,3 euro – 1,5 proc.

Lietuvoje per metus vidutinė alga padidėjo 110 eurų ir pasiekė 1460 eurų į rankas. Prognozes atnaujinę ekonomistai aiškina, kad panašaus augimo galima tikėtis ir kitąmet. Rinkos ekspertai taip pat bado pirštais į papildomą milijardą eurų, kurį kitąmet turėtų išleisti antros pensijų pakopos atsisakę lietuviai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Euronews Business“ išanalizavo grynąsias pajamas ir vieno miegamojo butų nuomos kainas Europos miestų centruose, kad nustatytų, kuriose vietovėse nuomos ir atlyginimo santykis yra palankiausias, o kur – prasčiausias. Būstas sudaro reikšmingą namų ūkių biudžeto dalį, o, remiantis „Eurostat“ duomenimis, ši dalis visoje Europoje didėja. Aukštos nuomos kainos miesto centruose ypač apsunkina minimalų darbo užmokestį uždirbančius asmenis.

Skirtingose Europos šalyse atlyginimų lygis labai skiriasi – jis priklauso ne tik nuo sektoriaus, bet ir nuo konkrečios profesijos. Nepaisant to, kad kai kurios pareigos pamažu nyksta, atsiranda naujos, o tam tikri darbai išlieka būtini.

Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lietuviai gyvena vis geriau. Taip galima spręsti iš daugelio ekonominių rodiklių. Vis dėlto oficialioji statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje jau pasiekė ar net pralenkė europietiškas. Tačiau darbuotojų atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos yra daug mažesnės Europos Sąjungos vidurkį.

Dar visai neseniai rimtas augintinių auklės darbas tebuvo pavyzdys iš amerikietiškų filmų, tačiau šiandien Lietuvoje – tai jau gana paplitusi profesija. Kaip atrodo augintinių auklės kasdienybė? Kokių iššūkių sukelia keturkojai ir kaip tenka prisitaikyti prie išskirtinių poreikių turinčių augintinių? Duris į savo darbinį gyvenimą praveria augintinių auklė Kamilė. Gyvūnai Kamilės gyvenime atsirado dar jos vaikystėje, tačiau suaugusi moteris vis nedrįso jų įsigyti.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.