atlyginimai

Verslininko Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „NDX Group“ rugpjūtį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – šešiems darbuotojams išmokėta po 71,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo atviri „Sodros“ duomenys. Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“, kurioje dirba penki darbuotojai, mokėjo vidutiniškai po 29,1 tūkst.

Kompiuterių programavimo ir konsultacijų įmonės „Railsbank Technology“ atlyginimų mediana rugpjūtį siekė 7,5 tūkst. eurų (iki mokesčių) ir buvo didžiausia Lietuvoje, rodo „Sodros“ duomenys.  Jungtinės Karalystės (JK) atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platformos „Railsbank“ padalinio, kuriame dirbo 33 darbuotojai, atlyginimų vidurkis buvo 8,1 tūkst. eurų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.

Nuo sausio atlyginimus pedagogams galima būtų kelti sparčiau, nei planuota iki šiol, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  „Aišku, dar vertiname galimybes, bet mūsų pirmas žingsnis galėtų būti ir didesnis, negu mūsų pirminiame siūlyme – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Jakštas. Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas su finansų ministre ir premjere trečiadienio susitikime aptarė darbo užmokesčio pedagogams didinimo galimybes. Vis dėlto, apie kokius variantus kalbėta, ministras kol kas neatskleidžia. „Susitikime su premjere ir finansų ministre dar kartą svarstėme darbo užmokesčio didinimo pedagogams variantus, finansines galimybes.

Trečiadienį Vyriausybės nutarimu buvo pritarta Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų atlyginimų didinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymu nustatyta, kad VVĮ vadovų darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, kintamoji dalis ir premija. Pareiginės algos koeficientai bus susiejami su pareiginės algos baziniu dydžiu – 1785,40 eurų. Konkretų pareiginės algos koeficiento dydį nustatys valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Pagrindinės priemonės dėl atlygio atotrūkio mažinimo nukreiptos gerinti situaciją iš darbdavio pozicijos. Nuo 2021 m. SoDra viešina moterų ir vyrų vidutinį darbo užmokestį įmonėse. Šių metų kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių. Tačiau derybose dėl atlygio dalyvauja dvi pusės.

Penktadienį dalyje mokyklų ir darželių dviejų valandų įspėjamąjį streiką surengę pedagogai tikisi, jog švietimo politikos formuotojai įsiklausys į jų keliamus reikalavimus didinti atlyginimus dar šiemet, mažinti moksleivių klasėse skaičių, ir ims „kalbėti viena kalba“. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį apie 8 valandą neįprastai tylu, nors jau turėtų prasidėti pamokos, vaikų – vos vienas kitas.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Bent dalis darbdavių Lietuvoje ilgai laikėsi nuostatos, kad su savo darbuotojais gali elgtis kone bet kaip ir netgi nemokėti sutartos algos. Esą, jei nepatinka, niekas darbe nelaiko – už durų yra eilė pretendentų į tavo vietą. Nuolankesni darbuotojai su tuo dažniausiai taikstėsi ir negynė savo teisių galvodami, kad gal neverta, nepavyks, susigadins savo reputaciją ar pan. Tačiau padėtis, panašu, gerokai keičiasi.

Kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovai dabar uždirba ir 10 ar 20 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau ir tokie jų atlyginimai dabar esą yra per maži. Todėl jau netrukus jie turėtų gerokai padidėti ir 12 kartų viršyti vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos specialistų, valstybės įmonių vadovų darbo užmokestis dabar kartais siekia vos 50 proc. to, ką uždirba privačių įmonių vadovai.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) penktadienį pranešė kreipęsis į Seimą ir Vyriausybę, reikalaudamas pasieniečiams, policininkams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams bei Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams kitąmet atlyginimus kelti bent dešimtadaliu. „Šalyje yra įgyvendinama viešojo sektoriaus reforma, priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, šiemet bus priimti Vidaus tarnybos statuto pakeitimai.

Dirbančių arba apdraustųjų skaičius Lietuvoje buvo didesnis nei prieš metus, o vidutinės jų pajamos augo. Vis dėlto kai kurie ekonomikos sektoriai susidūrė su iššūkiais, rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Antrąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 12,3 proc.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pranešus apie planuojamą streiką rugsėjo viduryje, dar viena, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) teigė taip pat ketinanti tai daryti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl keturių jos keliamų reikalavimų. Su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskutinę kolektyvinę sutartį LŠMPS pasirašė 2017 metais. Siekiama, kad ji būtų atnaujinta.

Susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo vykdomas ir bus vykdomas kitąmet, todėl kyla klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, kaip ir žadėjo, įvykdys, jog kitąmet vidutinis pedagogų darbo užmokestis siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 procentų. „Mes tikrai šitą rodiklį kitų metų rudenį pasieksime.

Mokytojai skelbia streiką. Tokia žinia savaitės pradžioje pasidalijo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pabrėždama, jog mokytojų netenkina darbo sąlygos bei užmokestis. Veiksmų jie imsis vos prasidėjus naujiems mokslo metams: rugsėjo 15-ąją organizuoja įspėjamąjį, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 10,5 proc. didesnis nei pernai liepą – 7485 zlotai (1674 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi negalutiniais duomenimis. Augimo lėtėjimas fiksuojamas trečią mėnesį iš eilės. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje pakilo 2 procentais.

Iki didžiausio metų krepšinio įvykio – FIBA Pasaulio taurės – skaičiuojame paskutines savaites. Vienos rinktinės į šį čempionatą atvyks turėdamos favoritės statusą ir genamos vienintelio tikslo – iškovoti titulą. Kitos rinktinės į planetos pirmenybes atvyksta puoselėdamos viltį pasipriešinti didiesiems savo varžovams ir, esant galimybei, pakovoti dėl vienos kitos pergalės. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti į visų 32 Pasaulio taurės dalyvių sudėtis.

Iš Lietuvos pasitraukianti informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ birželį mokėjo didžiausią atlyginimą Lietuvoje – 31 darbuotojui vidutiniškai mokėta po 68,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos laivų agento, tarpininkavimo ir krovinių ekspedijavimo bendrovėje „Oocl“ birželį vidutinis atlyginimas buvo 56,6 tūkst. eurų.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus sprendimu, nuo rugpjūčio mėnesio 15 procentų didėja atlyginimai visiems beveik 200 darbuotojų, dirbantiems Vilniuje ir kitų miestų padaliniuose. Tai yra nuoseklus darbo užmokesčio didinimas prie neatlygintinos kraujo donorystės populiarinimo prisidedantiems profesionalams – 2022 m. ir 2021 m. jis didėjo po 10 proc., kitąmet irgi planuojamas jo augimas.

Neretai Lietuvos gydytojai skundžiasi uždirbantys per mažus atlyginimus, dėl to esantys priversti dirbti per kelis darbus, emigruoti ar keisti profesiją. Panašu, kad valstybinių gydymo įstaigų vadovams problemų dėl pinigų kyla mažiau. Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) kasmet skelbia metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus. Juose – ir gydymo įstaigų vadovų deklaruoti pinigai, nekilnojamasis turtas, automobiliai.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

JAV verslo žurnalas „Forbes“ sudarė 2023 m. daugiausiai uždirbančių sportininkų sąrašą. Kaip visuomet, sąrašo sudarytojai išskyrė ir jauniausius sportininkus, kurių atlyginimai verčia išsižioti. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su daugiausiai uždirbančiais sportininkais, kuriems yra ne daugiau nei 25 metai. 1. Kylianas Mbappe – 120 mln. dolerių Daugiausiai uždirbančių sportininkų iki 25 m. sąrašo viršūnėje – futbolo žvaigždė Kylianas Mbappe.

Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ padalinys „Huawei Technologies (Vilnius)“ gegužę mokėjo didžiausią atlyginimą Lietuvoje – 10 darbuotojų gavo vidutiniškai po 40 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka“ penkiems darbuotojams mokėjo po 30,5 tūkst. eurų, Londono startuolio „Velocity Black“ technologijų centro Vilniuje devyni darbuotojai vidutiniškai uždirbo 28,5 tūkst.

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dar šiemet didinti prokurorų atlyginimus. Už atitinkamus įstatymų projektus buvo 122 Seimo nariai, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai, Vyriausybė jam turės pateikti išvadą. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio, teisėjai ir prokurorai užtikrina teisingumo vykdymą, todėl jų darbo užmokestis neturėtų smarkiai skirtis.

Seimas planuoja nustatyti algas vietoj skandalą dėl piktnaudžiavimo sukėlusių kanceliarinių išmokų. Antradienį ketinama priimti tai numatančias Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Pagal projektą, atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos.  Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojai uždirba gerokai mažiau nei vilniečiai. Nors atlyginimai auga visoje šalyje, atotrūkis tarp Vilniaus ir Lietuvos regionų tik plečiasi. Dalyje regionų žmonės „į rankas“ vidutiniškai uždirba beveik 500 eurų mažiau nei sostinėje. Genė Panevėžio rajone įsikūrusią Naujamiesčio miestelio seniūniją valo jau ketveri metai: į rankas gauna apie 600 eurų. „Kaip yra, taip yra. Niekur nepasidėsi, žmogus dirbi ir tiek, nesėdėsi gi namuose“, – pasakojo Genė.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata. Po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Arkivyskupas tikina, kad kunigas iki šių įvykių buvo nepriekaištingos reputacijos, tačiau paaiškėjo ir kita istorijos dalis.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 12,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1462 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 10,5 proc. iki 1422 eurų, privačiame sektoriuje – 13,1 proc. iki 1483 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 5,2 proc. iki 9,18 euro.

Atlyginimai ar universalios išmokos tarybų nariams būtų teisingiausias kelias sprendžiant neskaidraus išmokų veiklai naudojimo problemą, antradienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiuo atveju siūlomas ir diskutuojamas atlyginimas ar universali tarybos nario veiklai vykdyti skirta išmoka galėtų būti variantai – jie matomi ir šiuo metu yra diskutuojami, – Žinių radijui sakė patarėja. – Ko gero, tai yra teisingiausias kelias – atlyginimas ar universali išmoka.

Lietuvos įmonės veiklą vykdo įvairiose šalyse, taip pat ir Afrikoje. Tačiau verslininkai pastebi, kad tinkamų darbuotojų ten rasti irgi sunku, todėl vykdo neįprastas atrankas, pavyzdžiui, iš karto kviečia 50 kandidatų ir pateikia jiems testus. Taip pat siūlo ir lietuviams vykti dirbti į Afrikos šalis. Darbdaviai siūlo ne tik apmokėti kelionę, bet ir nupirkti lėktuvo bilietus šeimos nariams, kurie norėtų atskristi aplankyti.

Vokietijos chemikalų gamybos įmonės BASF padalinio Lietuvoje 24 darbuotojų atlyginimų mediana balandį buvo didžiausia šalyje – ji siekė 13 tūkst. eurų iki mokesčių, o vidutinis atlyginimas – 12,4 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Valstybės investicijų valdymo agentūros darbuotojų algų mediana buvo 12,3 tūkst., vidutinis atlyginimas – 16,4 tūkst. eurų, šioje įstaigoje dirba 18 darbuotojų.

Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika traukiasi – apie mažėjančius pardavimus ir atleidžiamus darbuotojus praneša ne viena pramonės įmonė. Tačiau kai kurios Lietuvos bendrovės, panašu, jokių recesijos ženklų nejaučia – jos darbuotojams ir toliau moka penkiaženkles sumas. Balandžio mėnesį net 57 įmonės savo darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršija 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Lietuvos startuolių įmonės skaičiuoja, kad turi kelis šimtus laisvų darbo vietų. Darbuotojams jos siūlo ne tik 3,5 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus, bet ir keliones į užsienį, sporto trenerius, įmonės gydytojus ar psichologus. Tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams irgi nemaži, jie turi turėti tarptautinės patirties, mokėti užsienio kalbas. Svarbios ir darbuotojų asmeninės savybės.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lenkijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 14,3 proc. didesnis nei prieš metus – 7124 zlotai (1575 eurai), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba GUS. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas šalyje paaugo 5,8 procento. GUS duomenimis, 12-os mėnesių infliacija šalyje balandį sulėtėjo iki 14,7 proc. nuo 16,1 proc. kovą, 18,4 proc.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais – tūkstančiai darbuotojų išleidžiami į prastovas. Pasak Ingos Ruginienės, tokia tendencija rodo, jog darbdaviai laukia ekonomikos atsigavimo. Vidmantas Janulevičius pridėjo, kad galutinį produktą Lietuvoje kuriančios įmonės atlyginimus turėtų kelti.

Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba sutarė ir pasiūlė Vyriausybei, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų. Be to, taryba rekomendavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems žmonėms didinti 20 proc. iki 750 eurų. Tiesa, dėl šio dydžio dar spręs Seimas priimdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Tuo metu galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Pirmojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis įmonėje „Lidl Lietuva“ prieš mokesčius siekė 1925,42 eurus ir buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonei papildomai investavus į darbo užmokesčių biudžetą, nuo šių metų sausio 1 d. atlyginimai augo visų parduotuvių ir logistikos centro komandų nariams, o rugsėjį padidės ir administracijos darbuotojų atlyginimai. Kaip rodo portalo „Rekvizitai.lt“ duomenys, šių metų sausio–kovo mėn.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Viena pagrindinių prokuratūros problemų yra mažas finansavimas bei nepakankami prokurorų atlyginimai, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Anot jos, išaugus energetinėms kainoms, padidėjus išlaidoms dėl depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, pernai prokuratūra baigė su skola, o biudžeto augimas daugiausiai ir buvo skirtas skolų padengimui. „Tačiau norisi tikėtis, kad vis dėlto bus atsižvelgta į mūsų poreikį ir būsime išgirsti ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl mūsų atlyginimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kur darbą pradeda naujoji pirmininkė Danguolė Bublienė. Su ja šalies vadovas aptarė „opius teismų bendruomenei klausimus“, įskaitant teisėjų atlyginimus, pranešė Prezidentūra. „Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams.

Jeigu Seimas patvirtintų valstybės tarnybos reformą, teisėjų atlyginimai būtų padidinti jau šiemet, sako teisingumo ministrė. „Vyriausybė yra numačiusi, kad jeigu Seimas jau dabar jį (valstybės tarnybos reformos paketą – BNS) priima, nuo liepos 1-osios teisėjai gali gauti didesnes algas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska. Ji komentavo pranešimus apie teisėjų skundus teismams dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, nedidinant jų darbo užmokesčio.

Iš 76 veiklos sričių 67-iose vyrų vidutinis atlyginimas išlieka aukštesnis nei moterų – šių metų sausį vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 229 eurais daugiau nei moterys, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė, atlikta remiantis „Sodros“ duomenimis.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbia apie naują keleivių salono įgulos įdarbinimo kampaniją. Įmonė teigia siekianti užtikrinti įvairovę ir kviečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir įgūdžių bei ragina kandidatuoti asmenis, kurie jau turi ilgalaikės darbo patirties kitose srityse, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendrovės atstovai nurodė, kad šiuo metu ieško net 100 naujų specialistų, kuriems tereikia vidurinio išsilavinimo – apmokymus organizuos pati įmonė.