„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.
„Smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos lėmė sulėtėjusį ekonominį aktyvumą, o Europos ekonomika praėjusią žiemą iš tiesų „flirtavo“ su recesija.
Vis dėlto, nedarbo lygis, priešingai ne buvo galima tikėtis, nukrito į žemiausią lygį per keletą dešimtmečių. Netikėtas darbo rinkos atsparumas nustebino daugelį analitikų ir ekonominės politikos formuotojų“, – pripažino ekonomistas.
Anot jo, darbo rinkos atsparumą galima paaiškinti įvairiais veiksniais.
„Tai – vėluojantis paslaugų sektoriaus atsigavimas, dėl visuomenės senėjimo susidaręs struktūrinis darbo jėgos trūkumas ir įmonių delsimas atsisakyti darbuotojų, nes Europos šalyse tai yra brangu, o patirtis per pandemiją parodė, kad atleistus darbuotojus nėra lengva susigrąžinti“, – pastebėjo V. Šimkus.
Tai rodo ir Užimtumo tarnybos duomenys. Anot jų, registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius per rugpjūčio mėnesį sumažėjo 3,9 tūkst. ir rugsėjo 1 d. siekė 149,1 tūkst.
„Po vidurvasario štilio darbo rinkoje rugpjūtį intensyvėjo darbuotojų paieška, daugiau sugrįžo į darbo rinką, traukėsi bedarbių skaičius.
Laisvas darbo vietas rugpjūtį paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių nei liepą. Darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo daugiau nei ketvirtadaliu (4,2 tūkst.) iki 18,6 tūkst. Aštuoniolikoje savivaldybių darbo pasiūlymų buvo daugiausiai nuo metų pradžios“, – skaičiavo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Atlyginimai irgi auga
„Figure Baltic Advisory“ ekspertas Povilas Blusius remdamasis neseniai atliktu tyrimu skaičiavo, kad per pastaruosius 12 mėnesių bazinis atlygis šalyje augo beveik 14 proc., kuomet pernai augimas siekė 11,5 proc.
„Aktyvus atlyginimų augimas atrodo paradoksalus, žvelgiant į dabartinę ne itin maloniai nuteikiančią makroekonominę situaciją. Verta pastebėti ir tai, kad sprendimą didinti atlyginimus įmonės dažniausiai priima gerokai iš anksto: jei darbo užmokesčiai įprastai peržiūrimi balandį, jų kėlimui skirtos lėšos suplanuojamos bent pusmečiu atgal.
Per tokį laiko tarpą dažnai, kartais net kardinaliai pasikeičia ekonominė padėtis. Dėl to atlygio augimas ne visada koreliuoja su šalies ar net viso regiono ekonomine būkle. Vis dėlto šiemet galima įvardinti, kad itin aukšta praėjusių metų infliacija darė spaudimą darbdaviams didinti atlyginimus“, – komentavo P. Blusius.
Siūlo ir 8 tūkst. eurų atlyginimus
Kad darbuotojų trūksta ir jiems siūlomi geri atlyginimai rodo ir kai kurie darbo skelbimai. Pavyzdžiui, darbo paieškos portale cvonline.lt. didžiausios algos siūlomos IT specialistams ir įvairių sričių vadovams.
Tarkime, IT duomenų inžinieriui siūlomas atlyginimas nuo 2 tūkst. eurų iki 8 tūkst. Eurų. O programinės įrangos inžinieriui siūlomas atlyginimas siekia nuo 3 tūkst. eurų iki 7 tūkst. eurų. IT architektas siūlomas atlyginimas siekia beveik 7 tūkst. eurų.
Pardavimo skyriaus vadovams ar vadybininkams siūlomas atlyginimas siekia apie 5 tūkst. eurų.
P. Blusius pastebėjo, kad nemažus atlyginimus Lietuvoje uždirbti gali ne tik IT specialistai.
Tyrimo duomenys atskleidė ir tai, kam per pastaruosius 12 mėnesių atlyginimai augo sparčiausiai – 20 arba daugiau procentų.
Trečdaliu ir daugiau vidutinis bazinis darbo užmokestis didėjo duomenų apsaugos specialistams, jaunesniesiems debesų kompiuterijos inžinieriams, virš 20 proc. – dokumentacijos inžinieriams, vyresniesiems advokatams, jaunesniesiems tekstų kūrėjams.
„Nors tokiuose sąrašuose įprastai dominuoja IT sektoriaus pozicijos, šiemet – kur kas daugiau įvairovės: teisininkai, pinigų plovimo prevencijos specialistai, tekstų kūrėjai“, – atlyginimo augimo tendencijas skirtingose srityse komentavo P. Blusius.
Didesniais atlyginimais pasigirti gali ir naujai įdarbinami darbuotojai: jie vidutiniškai uždirba iki 2,1 proc. daugiau nei ilgesnį stažą turintys kolegos. Kiek didesnis skirtumas – 5,4 proc. – pastebimas tarp dirbančiųjų IT sektoriuje.
Kalbėdamas apie ateities prognozes, atlygio ekspertas P. Blusius dalijasi nuosaikiai optimistiškomis prognozėmis. Jo teigimu, nors vidutinis bazinis atlyginimas dvejus metus iš eilės augo per 10 proc., kitąmet laukiamas kur kas nuosaikesnis augimas – 7,1 proc.
„Nepaisant jau įvykdytų ir vienų labiausiai atlyginimus išauginusių peržiūrų šiemet, įmonės kitus metus pasitiks kur kas ramiau. Žinoma, niekada nėra aišku, kaip bendrovių biudžetai ir jų planai keisis metų eigoje.
Tačiau, atsižvelgiant į ekonomines prognozes ir bendrą situaciją personalo valdymo rinkoje, tikėtina, kad svarių priežasčių kitąmet sparčiau didinti darbo užmokesčius nebus“, – teigė P. Blusius.
