mindaugas lingė

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) frakcijos nariai Mindaugas Lingė ir Daiva Ulbinaitė siūlo kompiuteriniuose žaidimuose uždrausti atsitiktinio turinio pirkimus nepilnamečiams bei įpareigoti jų pardavėjus patikimai tikrinti pirkėjo amžių. Jie įregistravo tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.  Jomis siūloma įtvirtinti mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo (angl.

Neseniai kilo raginimai riboti kortežų pirmenybę, kai nėra būtinos priežasties. Pirmadienį visuomenininkas Andrius Tapinas pasidalino patirtimi, kai stovint rytinėje spūstyje pro visus prasibrovė valstybės vadovą vežantis kortežas. „9:40, pirmadienis. Stoviu kamštyje Olandų gatvėje, galvoju apie Lietuvą. Sirenos už nugaros. Pažiūriu į veidrodėlį – policija. Visi traukiamės į abi puses, kad policija galėtų pravažiuoti kuo greičiau per vidurį, juk skuba kažką ginti, saugoti, padėti.

Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir jos sutuoktinio Jono Pinskaus šeimos sodybos statybos aplinkybių bei su ja susijusių dokumentų teisėtumo.

Seimo narys Mindaugas Lingė įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siūlo reformuoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo aukcionus: didinti viešumą, ilginti registracijos laiką ir įvesti „antispekuliacinę“ taisyklę. Pranešime rašoma, kad 2024 m. įgyvendinus reformą, savivaldybėms patikėjimo teise buvo perduota per 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose.

Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino informacija apie kandidatą į premjerus Mindaugą Sinkevičių. Politikas kėlė klausimus apie kandidato ir įmonės UAB „Menstata“ galimus ryšius. Į klausimus kandidatas atsakė pirmadienį, per susitikimą su konservatorių frakcija. Kandidatas į premjerus M. Sinkevičius pradėjo susitikimus su Seimo frakcijomis.

Kartu su savivaldos rinkimais siūloma surengti dar vieną patariamąjį referendumą – šįkart dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais įtvirtinimo Konstitucijoje. Nuo vasario piliečių iniciatyvinė grupė renka parašus referendumui, o juos planuojama rinkti iki rugpjūčio 11 dienos.

Po kaltinimų bandymu socdemų tarybos posėdžio patalpose padėti rašiklį su garsą įrašančia įranga sureagavo ir LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė. Kaip rašo BNS, ji atsitraukia nuo iniciatyvinės grupės, kuri rengia protestus dėl Seime svarstomo nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojančio įstatymo. Tuo metu TS–LKD atstovas, Seimo narys Mindaugas Lingė rašo, kad, jo vertinimu, LRT perėmimui socialdemokratai esą pasitelkia policiją.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė pataisoms, kurios leistų laikinai maždaug šešiais centais atpiginti įprastą ir žemės ūkiui skirtą dyzeliną.  Už balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš nebuvo, o susilaikė du konservatoriai – Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė.    Demokratas Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad tokiu sprendimu Lietuva nukentės konkurencinėje kovoje.

Kelių statybos įmonė „Fegda“ skelbia atsiimanti socialdemokratei Dovilei Šakalienei ir konservatoriui Mindaugui Lingei pateiktas pretenzijas dėl politikų komentarų apie bendrovę ir atsiprašo. „Pripažįstame, jog praeityje siųsti teisininkų pretenzijas politikams, net tada, kai ne visuomet tikslūs jų pasisakymai daro žalą „Fegdos“ reputacijai, buvo klaida“, – BNS antradienį perduotame komentare teigia „Fegdos“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.

Ne kartą savo kritiką statybų bendrovei „Fegda“ išreiškęs konservatorius Mindaugas Lingė teigia jau du kartus sulaukęs per advokatus siųstų reikalavimų pašalinti socialinių tinklų įrašus dėl „neva pažeidžiamos“ įmonės reputacijos.  Politikas į „Fegdą“ penktadienį kreipėsi atviru laišku socialiniame tinkle „Facebook“, teigdamas, jog jų bendravimas turėtų būti kaip įmanoma atviresnis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė kreipėsi į Registrų centrą, Finansų ministeriją ir jai pavaldžią Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prašydamas įvertinti degalinių tinklo „Jozita“ finansinių ataskaitų audito prievolės vykdymą ir ataskaitų turinį.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas, teikdamas kandidatus į Konstitucinį Teismą (KT) ir Seimo kontrolierius, tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu, teigia nepasitikėjimą parlamento vadovu inicijavusių konservatorių atstovas Mindaugas Lingė. „Ne dėl barnių esu šioje tribūnoje, o dėl siekio sureikšminti demokratijos pamatams svarbias vertybes – pagarbą Konstitucijai, atsakomybę ir pareigingumą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė viešai iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto susitarimo rekonstruojant strateginės svarbos magistralę „Via Baltica“. Anot parlamentaro, 2025 m. gegužę sudarytas susitarimas iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sutarties sąlygas, nors įstatymai tai griežtai draudžia. M. Lingės teigimu, šis dokumentas leido „Via Lietuvai“ priimti darbus su esminiais defektais, jų šalinimą nukeliant į garantinį laikotarpį.

Korupcijos tyrimas augalininkystės tarnyboje pasiekė politikų duris – ir koalicijos pokyčių diskusijos įgavo visai kitą toną. Demokratai stoja už Skvernelį, Starkevičius traukiasi iš partijos, o Šimonytė siunčia aiškų signalą: ši istorija gali turėti didesnių pasekmių nei vien byla. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja demokratas Domas Griškevičius ir konservatorius Mindaugas Lingė.

TS-LKD frakcijos narys Mindaugas Lingė ir „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis kritikuoja Vyriausybę dėl aiškaus plano trūkumo kontrabandinių balionų atveju, nevykdomų priemonių. Jie įvertino galimo Europos Komisijos sankcijų paketo naudą bei apie žadėtus, bet dar neištesėtus ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės pažadus. Antradienį su premjere I. Ruginiene susitiko opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų nariai.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė siūlo leisti Vadovybės apsaugos tarnybai (VAT) valstybiniuose parkuose statyti statinius tik tuo atveju, kai saugomam asmeniui nėra numatyta rezidencija. Jis įregistravo tai numatantį pasiūlymą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Vyriausybę sunkiai lipdantys valdantieji nesutaria dėl naujo mokesčio komerciniams bankams. Vyriausybė naują mokestį bankams įsirašė į savo programą. Valstiečiai reikalauja šimtamilijoninius pelnus uždirbančius bankus labiau prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, tačiau už šalies finansų stabilumą didžiausią atsakomybę prisiėmę socialdemokratai ieško priežasčių tokį mokestį atmesti. Apie galimą tokio mokesčio žalą investicijoms Lietuvoje kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda neeiliniame Seimo posėdyje oficialiai pristatė Ingos Ruginienės kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Šalies vadovas pabrėžė laukiantį sunkų darbą, o kad jis toks bus, iš karto I. Ruginienei leido pajusti opozicija. Dar ryte konservatoriai prisipažino, kad nors ir nespėjo jai užduoti klausimų ir išgirsti atsakymų, balsuos „prieš“.   Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

FNTT tyrime – dar daugiau netikėtų detalių. Tarnyba paskelbė, kad trečiadienį kartu su Gintauto Palucko broliu sulaikė ir dar 3 asmenis, tačiau slepia, ką tokius. Prokurorai skelbia, kad šiuo metu tyrimą jau vykdo ne tik dėl sukčiavimo, o ir dėl galimos korupcijos. Tyrėjai aiškinasi dėl galimo dokumentų klastojimo, papirkimo, kyšininkavimo ir įtaria, kad čia galimai veikė organizuota grupė.   G. Palucko gali laukti ir dar daugiau nemalonumų.

Prezidentas ant kilimėlio iškvietė generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Ji pati pripažino, kad tik pirmadienį ryte iš žiniasklaidos sužinojo, ko iš jos nori šalies vadovas. Anot Gitano Nausėdos patarėjų – pasikalbėti apie rezonansines bylas, taip pat ir tas, kuriose įsivėlę politikai.  Opozicija įtaria, kad prezidentas galėjo prašyti neviešos informacijos, ar net spausti prokurorę, tačiau G. Nausėdos patarėjas tokias kalbas vadina haliucinacijomis.

Po kilusio skandalo, kai dėl prastų rezultatų ministerija visiems abiturientams pridėjo papildomų balų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė puolė glaistyti situaciją. Žada artimiausiu metu pateikti sprendimus, kuriais nenuskriaus stropiausių, aukštus balus ar šimtukus gavusių dvyliktokų. Tiesa, kokius sprendimus svarsto, ministrė kol kas neatskleidžia.

Seime aistras kelia premjero praeities šešėliai – paskolos, susijusios su Gintauto Palucko verslu, plėtotu prieš daugiau nei dešimtmetį. Po paskelbto „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimo, konservatoriai beda pirštu į porą šimtų tūkstančių negrąžintų eurų, kuriuos praeityje iššvaistė nesėkmingas G. Palucko žvejybos žemėlapių verslas. Neaišku, kas investavo į premjero buvusį verslą.

Pasirodžius naujoms detalėms apie premjero verslo ryšius, Seimo opozicijai priklausančių konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad Vyriausybės vadovas nebeturi pasitikėjimo, todėl opozicija neatmeta galimybės inicijuoti jo interpeliaciją Seime. „Lieka didelė ir atvira klausimų erdvė, ko dar premjeras neprisimena ir nėra pasakęs savo deklaracijose.

Lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko įmonei suteikusi ILTE pristatė savo vidinio tyrimo išvadas. O jos – palankios Vyriausybės vadovui. Nustatyta, kad paskola išduota nepažeidus jokių tvarkų ir įstatymų, o išskirtinumo, lyginant su kitais šalies verslais, nebuvo. G. Paluckas sako, kad tokio sprendimo ir tikėjosi. Vis tik dabar daugiausia klausimų lieka dėl susijusių įmonių apibrėžimo.

Su Kauno milijonieriumi ir teistu meru žvejojusio premjero Gintauto Palucko mokėjimo išrašai opozicijos neįtikina. Seime prie tribūnos stojusį premjerą konservatoriai apibėrė klausimais ir nuostaba, kodėl jo šeimos savaitgalis kainavo taip pigiai, ir ar tikrai ten nebuvo kokių slaptų susitarimų.

Premjeras Gintautas Paluckas savaitgalį leido verslininko, milijonieriaus Tautvydo Barščio žirgyne Alytaus rajone – jo ir už kyšininkavimą nuteisto Druskininkų mero Ričardo Malinausko kompanijoje. Vaizdo įrašais, kuriuose matyti kaip Vyriausybės vadovas žvejoja gamtos apsuptyje, o jo laimikį – riebų karpį – trijulė doroja kartu, savo socialiniuose tinkluose dalijosi pats verslininkas.

Parlamentarai antradienį svarstys, ar atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą įstatymą, kuriuo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas. Vadovo statusą iš V. Landsbergio siūlo panaikinti jį penktadienį įregistravęs Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.

Seimo konservatorių frakcija siūlo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Rusijos piliečius gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą įsigyti šalia strateginių objektų esantį nekilnojamąjį turtą (NT).  „Siūlome papildyti Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto 3 straipsnį 7 dalimi ir ten numatyti, kad Rusijos piliečiams būtų negalima įsigyti turto. Būtų daroma išimtis – jeigu jie įgyja leidimą.

Norint išvengti piktnaudžiavimo, kai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai imituoja gyvenimą statomuose būstuose taip pasinaudodami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, du konservatoriai siūlo griežtinti lengvatos tvarką.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) rekomendavus „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė kreipėsi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, ragindamas išbraukti „aušrietį“ iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Pastarąjį raštą parlamento vadovui M. Lingė išsiuntė penktadienį.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą. Visgi kai kurie siūlymai nustebino net socialdemokratų partnerius – šie teigė, esą dalis mokesčių pasiūlymų netikėti arba pateikti kitokie, nei buvo tartasi. Socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas atkirto, esą projekte „nėra absoliučiai nieko“, apie ką nebūtų diskutuota su koalicijos partneriais.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant naująja Valstybės kontrolės (VK) vadove skirti jo patarėją Ireną Segalovičienę, Seimo opozicija įžvelgia įstaigos politizavimo ir diskreditavimo rizikos.  „Tai ypatingai prastas precedentas ir pavojingas valstybinių institucijų nepriklausomumui,  kompetencijai užtikrinti.  Ypatingai pavojingas precedentas kuriamas dėl pasitikėjimo tokia institucija, kaip Valstybės kontrolė“, – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Ar kada susimąstėte, kas karo metu nutiktų su jūsų būsto paskola bankui? Ar už sugriautą būstą paskolą reikėtų grąžinti, TV3 Žinioms atsakymo nepanoro pateikti nei bankų atstovai, nei asociacija. Lietuvos bankas (LB) ramina, esą būtų keičiami įstatymai, kaip padėti būsto paskolas turinčioms šeimoms.  Rusijos raketos šimtams tūkstančių ukrainiečių sugriovė ne tik namus, bet ir gyvenimus.

Valdantieji svarsto naujas dovanas vaikus auginantiems tėvams. Prezidentas siūlo mokesčių lengvatas, dėl kurių tėvų piniginės per mėnesį pastorėtų iki 90 eurų. Socialdemokratai siūlo tėvams daugiau laiko leisti su paaugliais, į mamadienius ir tėvadienius išleisti dvejais metais ilgiau nei iki šiol – kol vaikui sukaks 14 metų. Verslo atstovai, skųsdamiesi, kad ir taip trūksta darbuotojų, papildomiems mamadieniams griežtai prieštarauja.

Valdantieji užsimojo pagerinti lietuvių sveikatą sumažindami mokesčius šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Jie siūlo nuo naujųjų metų 16 proc. sumažinti PVM šioms prekėms ir ekologiškiems produktams mokymo, sveikatos ir krašto apsaugos įstaigose. Tačiau tokių pataisų priešininkai perspėja, kad šios prekės pirkėjams vargu, ar atpigs, mat mokesčių sumažinimo naudą susižers verslininkai.  Per metus parduotuvėse vaisiai vidutiniškai pabrango 5 proc., o daržovės – 1 proc.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Mindaugas Lingė tvirtina, kad Seimo konservatoriai nepritars ketvirtadienį Seimui teikiamam projektui, kuriuo siūloma  įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams bei maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms.  „Nepritariam ir nepritarsim, kadangi tai yra biudžeto netektys, matyt, šimtais milijonų nežinia, kokia plačia apimtimi būtų iš surenkamo PVM.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Pirmadienį premjeras Gintautas Paluckas, telefonu kalbėdamas NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pabrėžė, kad Lietuva didina investicijas į saugumą ir gynybą ir tikisi šiuo pavyzdžiu paskatinti sekti ir sąjungininkus. Visgi po koalicinės tarybos posėdžio viešai išsakytų teiginių, esą nei Vyriausybė, nei koalicija neįtvirtino susitarimo skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybai, G. Paluckas susilaukė opozicijos kritikos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei pristačius siūlymus antros pensijų pakopos kaupimo pertvarkai, opozicinių Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad dabar būtina išgirsti ekspertų komentarus dėl planuojamų pokyčių poveikio visai pensijų sistemai. „Dar yra tik siūlymai, nežinome, ar toks bus galutinis Vyriausybės variantas, kuris pasieks Seimą.

Opozicijoje dirbantys konservatoriai sako, kad prezidento ir valdančiųjų siūlomi šaltiniai didesniam gynybos finansavimui yra improvizacija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, kad tokius siūlymus, kaip šalies valiutos atsargų panaudojimas, reikėtų įvertinti, tik jei Vyriausybė šią idėją pateiktų parlamentui. „Pozicija mūsų tokia yra, kad nesinorėtų vertinti šiuo metu diena po dienos iškeliamų vis naujų idėjų.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. „Tie pasiūlymai ateinantys ir Lietuvos banko, kad būtų galima įtraukti labiau darbdavius ar fondą tam tikrą kurti – tai jie visi yra svarstytini, bet jie nepaneigia pačio principo.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė vertina, kad priimtame naujosios Vyriausybės pakoreguotame 2025 m. Lietuvos biudžete numatytas didesnis finansavimas žvyrkeliams yra tik naujosios valdžios parodymas, jog tema jiems svarbi. Pasak jo, už numatytus 20 mln. eurų bus galima asfaltuoti tik 15 km žvyrkelio.

Iš pareigų pasitraukus ilgamečiam konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, o partijai ruošiantis naujiems pirmininko rinkimams, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad atsinaujinti yra sveika. „Yra skyriai, kurie kelia abu kandidatus (Lauryną Kasčiūną ir Ingridą Šimonytę – BNS), nes nori diskusijos. Ir tai diskusijai yra sveikas laikas.

Nors „Nemuno aušra“ prakalbo apie galimybę trauktis iš koalicijos, konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė teigia, kad mažumos Vyriausybės scenarijus yra mažai tikėtinas. Visgi, parlamentaras tikina, kad jei taip įvyktų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) svarstytų apie paramą valdantiesiems svarbiausiais klausimais. „Jeigu jau būtų sprendimas palikti koaliciją, buvo įvairiausių opcijų, kaip gali scenarijus klostytis, tai, matyt, jie visi ir tebėra.

Seimo konservatoriai surinko reikiamus parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimo. Šią iniciatyvą parėmė ir dalis Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausančių parlamentarų ir su „valstiečiais“ į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė. Kreipimąsi pasirašė 30 Seimo narių, kai norint kreiptis į KT reikia surinkti 29 parlamentarų parašus.

Valdžioje – nauji ministrai. Ką apie juos žinome ir ko iš jų tikėtis? Vyriausybės planai skamba gerai, bet labai nekonkrečiai. Visiems visko žadama daugiau, tačiau kieno sąskaita? Naujos valdžios būsimi darbai „Specialioje diskusijų laidoje“ šįvakar 19.30 val.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucijoje aiškiai nenubrėžta, kokios sudėties Ministrų kabinetas gali pradėti darbą. Todėl, anot jo, frakcijos inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) atsakytų į kylančius klausimus dėl nepilnos sudėties Vyriausybės. „Kur yra riba, ir kiek ministrų gali būti nepatvirtintų, jeigu tokia praktika išvis gali būti taikoma.