Lingė kreipėsi į institucijas: prašo įvertinti, ar „Jozita“ tinkamai teikia finansines ataskaitas

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš Lingės – kandūs žodžiai Olekui: jis tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu

Konservatorius baksnoja į „Via Lietuva“ ir „Fegdos“ susitarimus, šios neigia politiko paskleistą informaciją

Korupcijos tyrimas pasiekė politikų duris: Skvernelio ir Starkevičiaus ateitis ant plauko?

Anot Seimo nario, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas atkreipė dėmesį į tai, kad „Jozita“ Registrų centrui galimai netinkamai teikė finansines ataskaitas.

+10

„(Ataskaitose – ELTA) prie Registrų centrui teiktinų finansinių metinių ataskaitų duomenų, metai iš metų vietoje privalomojo atlikti metinio įmonės finansinio audito pateikiamas įmonės vadovo Jono Jokubauskio pasirašomas sakinys: „Jozita“ pagrindinis akcininkas Jonas Jokubauskis dirba direktoriumi, todėl auditorių 2023 m. atskaitomybės auditui savininkai nesamdys“, – kreipimesi rašo M. Lingė.

Remiantis Registrų centro duomenimis, įmonė tokį patį paaiškinimą dėl praėjusio finansinio laikotarpio ataskaitos audito pateikia kasmet nuo 2019 m. Taip pat toks paaiškinimas pateiktas ir 2017 m., ir 2015 m.

M. Lingė nurodo, jog pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą juridiniai asmenys privalo rengti metines finansines ataskaitas, o pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą tam tikrų juridinių asmenų finansinės ataskaitos privalo būti audituojamos.

Anot politiko, šiame įstatyme nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas juridiniams asmenims, kurių paskutinę finansinių metų dieną viršija bent du iš šių rodiklių – kai balanse nurodyto turto vertė siekia 2,5 mln. eurų, pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4,5 mln. eurų ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius siekia 50 darbuotojų.

„Pagal atvirų duomenų platformos „Okredo“ skelbiamus duomenis „Jozita“ ilgalaikio turto vertė už 2024 m. viršijo 14 mln. eurų, įmonė turi 248 darbuotojus, o jos pardavimo pajamos už 2024 metus viršija 124 mln. eurų“, – skelbia M. Lingė. 

Todėl, jis pažymi, įmonė viršija visus tris rodiklius ir patenka tarp įmonių, kurioms metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas. 

„Pastebėtina, jog už neteisingų juridinio asmens duomenų bei dokumentų pateikimą, taip pat neteisingų finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą, dokumentų nepateikimą arba pateikimą ne laiku yra numatyta atitinkama atsakomybė“, – teigia konservatorius. 

Jis kreipėsi į institucijas, prašydamas įvertinti įmonės pateikiamų audito ataskaitų atitikimą teisės aktams, bei atsakyti, ar „Jozitai“ buvo pritaikyta atsakomybė už įstatymo nesilaikymą ir ar buvo reikalaujama pateikti tinkamas audito ataskaitas už visus tuos metus, kai įmonei privaloma buvo juos vykdyti.

Be to, institucijų klausiama, ar jos vertina pateikiamų įmonių dokumentų turinio atitikimą teisės aktų reikalavimams bei paaiškinti kontrolės mechanizmų veikimą. 

Parlamentaras prašo pateikti paaiškinimą, kodėl Registrų centras priima ir registruoja finansines ataskaitas bei audito dokumentus, jei jų turinys galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat – pateikti informaciją, kokia ir kiek įmonių už šios tvarkos nesilaikymą 2024 m. buvo pritaikyta atsakomybė.

„Įmonė ne tik pripažinta pažeidinėjusi rinkimų agitacijos reikalavimus „Nemuno aušros“ naudai, ne tik lenda faktai, kaip grynais pinigais galėjo būti finansuojama R. Žemaitaičio prezidentinė rinkimų kampanija per susijusius asmenis, ne tik vengė atsakomybės už kuro neatitiktį biodegalų standartams, bet dar panašu ir chamiškai išsidirbinėja tinkamai nevykdydama prievolės atlikti įmonės finansinius auditus“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašo M. Lingė. 

Kaip skelbė ELTA, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ atliko tyrimą, kuris parodė, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“ ir kurios 2016 m. už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.

Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuometinis „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.

Be to, anksčiau išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys. 

Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys. 

Praėjusių metų gegužės pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.