„Ne dėl barnių esu šioje tribūnoje, o dėl siekio sureikšminti demokratijos pamatams svarbias vertybes – pagarbą Konstitucijai, atsakomybę ir pareigingumą. Jei reikėtų pasakyti vienu sakiniu – tai Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas nepasitikėjimo iniciatyvą sakė jis.
M. Lingės teigimu, vos per pusmetį J. Oleko iniciatyva ne kartą aukščiau valstybinių interesų kelti asmeniniai ir partiniai interesai.
„Pirmą kartą istorijoje Konstitucinio Teismo formavimas pripažintas antikonstituciniu. Nors Seimo pirmininkas buvo įspėtas teisės mokslininkų, praktikų, konstitucinės teisės žinovų bei opozicijos, nepaisant to, buvo teikiamas Julius Sabatauskas, neatitinkantis esminio keliamo reikalavimo – turėti ne mažesnį kaip dešimt metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą“, – teigė konservatorius.
Anot jo, teikdamas KT teisėjo kandidatūrą Seimo pirmininkas savo pasirinkimą grindė pirmiausia partiniais interesais ir žemesnės galios teisės akto, Vyriausybės nutarimo, nuostatomis, o ne Konstitucija.
Konstitucinio teismo sprendimas
BNS rašė, kad Konstitucinis Teismas sausio viduryje pripažino J. Sabatausko paskyrimą KT teisėju prieštaraujančiu Konstitucijai, nes politikas neatitiko reikalavimo turėti dešimties metų teisinio darbo stažą pagal teisininko specialybę. Toks reikalavimas įtvirtintas pagrindiniame šalies įstatyme.
Seimo pirmininkas, teikdamas kandidatą, vadovavosi Vyriausybės nutarimu, kuriame tarp patvirtintų teisinių pareigybių įrašyti ir Seimo nariai. KT išaiškino, kad Seimo nario darbas negali būti laikomas teisiniu darbu.
„Mes negirdėjome iš Seimo pirmininko, kad jis suklydo, kad gailisi, kokias išvadas padarė, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiai situacijai pasikartoti. Tiesa, girdėjome apgailestavimą, tačiau ne dėl reikalavimų neatitinkančio kandidato parinkimo, o dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo“, – pažymėjo M. Lingė.
Anot jo, parlamento vadovas neapgailestavo ir po nesėkmingų kandidatūrų į Seimo kontrolieriaus pareigas pateikimo.
J. Olekas pernai Seimo kontroliere siūlė Rasminą Čepkauskienę, kuri jurisprudencijos bakalauro studijas baigė Maskvos tarptautiniame universitete 1995–1999 metais, ir partijos bendražygę Neriją Stasiulienę. Abi jos nebuvo paskirtos į pareigas.
„Panašu, kad Konstitucijos ignoravimas – sisteminis J. Oleko veikimo braižas“, – tvirtino konservatorius.
Pasak jo, Seimo pirmininkas ignoravo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario Darijaus Beinoravičiaus plagijavimo istoriją, nors opozicijos atstovai ragino spręsti klausimą, tačiau ir tai liko be atgarsio.
„Seimo pirmininkas daugiau kaip pusę metų ignoruoja teisinių reikalavimų neatitinkančio Seimo nario dalyvavimą NATO parlamentinės asamblėjos sudėtyje ir neteikia Seimo nutarimo projekto, kuriuo Remigijus Žemaitaitis būtų išbrauktas iš NATO parlamentinės asamblėjos, kaip neatitinkantis reikalavimo turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija“, – priminė M. Lingė.
„Nuolaidžiaujant šios koalicijos viršininkui, paminama teisinė viršenybė“, – sakė jis.
Kaltina bandymais „užvaldyti LRT“
Konservatoriaus teigimu, J. Olekui koją kiša ne tik personalijų klausimai, bet ir atkaklus bandymas „užvaldyti LRT“.
Pasak M. Lingės, LRT pataisų svarstymo istorija nuo pat pradžios iki šios dienos demonstruoja tik valdžią ir galią, o ne pagarbą ir įsiklausymą į žmonių nuomonę, oriai ir gausiai reikštą dešimttūkstantiniuose protestuose.
„Užuot stabdęs buldozerį, drąsinote valdančiuosius, kalbėdamas, kad protestai sutelkia, kad sprendimai būtų priimti“, – tvirtino opozicijos atstovas.
Anot jo, J. Oleko vadovaujamai darbo grupei nepavyko sukurti kokybiško, išdiskutuoto ir tarptautinių institucijų rekomendacijas atspindinčio LRT įstatymo pakeitimo projekto. Be to, ją paliko ir dalis žurnalistus atstovaujančių organizacijų, ir didžioji dalis opozicijos atstovų.
M. Lingės teigimu, pasitikėjimo Seimo pirmininku nepriduoda ir savaip interpretuojamos Venecijos komisijos išvados.
„Visa situacija su LRT yra demokratijos moralinis testas – ir Seimo pirmininko veikla jo neišlaikė“, – sakė parlamentaras.
Seimo vadovui taip pat priekaištauta dėl nesureikšminamų skandalų koalicijoje, pateisinant koalicijos partnerių „melą, chamizmą, smurtą, antisemitizmą, „Nemuno aušros“ finansines machinacijas“.
Nepasitikėjimą J. Oleku pareiškė 34 parlamentarai iš opozicijos.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tokį prašymą motyvuotu raštu pateikia ne mažiau kaip penktadalis, tai yra ne mažiau kaip 29 iš 141, Seimo narių.
Pareigūnas netenka pareigų, jeigu už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.
Valdantieji Seime turi 81 balsą, todėl M. Lingė sakė suprantantis, kad atstatydinti J. Oleko nepavyks.
„Suprantame politinę aritmetiką. Rezultatą galima nesunkiai prognozuoti, ypač kai nesureikšminimo (ne)kultūra šioje koalicijoje išplitusi kaip virusas. Tačiau svarbus ir pats procesas, tikintis, kad ateičiai vis dėlto bus išgirstos kritinės pastabos ir gal bus padarytos tam tikros išvados aukštesnių ir valstybės, o ne partiniais interesais grįstų standartų“, – tvirtino jis.
J. Olekas Seimo pirmininko pareigas eina nuo 2025 metų rugsėjo 10 dienos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
