Jie įregistravo tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.
Jomis siūloma įtvirtinti mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo (angl. loot boxes) sąvoką ir priskirti tokių mechanizmų naudojimą kompiuteriniuose žaidimuose neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
„Mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai – kompiuterinių žaidimų funkcijos, kuriomis naudotojas už pinigus arba už pinigais įsigyjamą virtualiąją valiutą įgyja iš anksto nežinomo turinio ar vertės virtualų objektą, – yra plačiai paplitę kompiuteriniuose žaidimuose, prieinamuose nepilnamečiams, tačiau Lietuvoje beveik nereglamentuojamos“, – sako iniciatyvos autoriai.
Pasak Seimo narės D. Ulbinaitės, akivaizdu, kad turime spragą, kurią reikia taisyti.
„Priklausomybė neatsiranda per vieną dieną. Problemos mastas yra didelis. Sulaužytų likimų daug. „Loot boxes“ tai yra vadinamosios „lobių skrynelės“ – iš pažiūros yra lyg ir nekaltas žaidimas, tačiau, kaip sako mokslininkai, vis dėlto jos turi azartinių lošimų elgseną nuo labai ankstyvo amžiaus užkoduojančių simptomų. Tai yra daugumos lošėjų pradžių pradžia“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narė D. Ulbinaitė.
Jos nuomone, turime nedelsdami taisyti situaciją, panaikinti šitą spragą ir apsaugoti savo vaikus.
D. Ulbinaitės nuomone, įstatymo pataisų priėmimas būtų pirmas žingsnis, o ateityje reikėtų galvoti apie probleminio lošimų prevencijos strategijos parengimą.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas M. Lingė mano, kad didelė problema yra šios klastingos problemos nematymas arba nesuvokimas.
„Daugelis tėvų gal pirmą kartą išgirs „loot boxes“ terminą. Ši problema turi būti sprendžiama kuo greičiau, kad pasekmės nebūtų vėlyvos, kad nesukurtume nevaldomos priklausomų žmonių kartos. Kol yra nekontroliuojami šie žaidimai, realiai auginame būsimus lošėjus, o rinka labai jų laukia. (...). Man peršasi paprasta analogija: jeigu vaikas paprašo pinigų tokiems žaidimams, kurie turi „loot boxes“ principus, tai tas pats, jei tam 12-14 metų vaikui tėvai įpiltų alkoholinių gėrimų“, – spaudos konferencijoje Seime sakė parlamento Biudžeto ir finansų komiteto narys M. Lingė.
Lošėjų artimųjų paramos grupės atstovė Inga Dapkūnienė irgi mano, kad reikėtų reguliuoti ir riboti tokius žaidimus vaikams bei apie galimus pavojus aiškiai informuoti.
„Mums, lošėjų artimiesiems, kyla klausimas: jeigu visi sutinkame, kad priklausomybių prevencija turi prasidėti kuo anksčiau, kodėl neturėtume riboti vaikiškų žaidimų, kuriuose veikia aiškūs lošimų mechanizmai? Ar nemeluotume sau, kad tai yra tiesiog pramoga? Tikrai nesakau, kad kiekvienas vaikas atsidaręs „lobių skrynią“ taps priklausomas, tikrai ne, bet negaliu ir paneigti rizikos faktoriaus”, – sakė ji spaudos konferencijoje.
Jos nuomone, siūlomos įstatymo pataisos būtų viena iš sveikintinų prevencijos priemonių.
Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Olegas Mackevičius akcentavo būtinybę informuoti tėvus apie kompiuteriniuose žaidimuose slypinčius pavojus.
„Nekalbame apie tai, kad kompiuterių žaidimai, arba „lobių skrynios“ yra blogis. Tačiau pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kam šita paslauga yra teikiama. Labai svarbu informuoti tėvus, kad jie surinktų tinkamas žinias ir galėtų apsaugoti savo vaiką nuo įsitraukimo“, – sakė jis.
Siūlo priskirti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai
Įstatymo pataisas parengę M. Lingė ir D. Ulbinaitė siūlo „loot boxes“ naudojimą kompiuteriniuose žaidimuose priskirti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
Projektas numato, kad „mokamas atsitiktinio atlygio mechanizmas – kompiuterinio žaidimo funkcija, kuria naudotojas už pinigus arba už kompiuteriniame žaidime naudojamus atsiskaitymo vienetus, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus už pinigus, įgyja virtualų objektą, virtualią naudą ar teisę jais naudotis, kurių turinį ar vertę lemia atsitiktinumas ir kurie naudotojui nėra žinomi iki jų įsigijimo momento“.
Kaip aiškina įstatymo pataisas parengę M. Lingė ir D. Ulbinaitė, ši sąvoka apima tik tuos mechanizmus, kurie įsigyjami už pinigus arba už kompiuteriniame žaidime naudojamus atsiskaitymo vienetus, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus už pinigus.
„Nemokamai žaidimo eigoje gaunami atsitiktiniai virtualūs objektai, taip pat mechanizmai, kurių turinys naudotojui atskleidžiamas iki įsigijimo, į sąvoką nepatenka“, – dokumento aiškinamajame rašte sako projekto autoriai.
Konservatoriai taip pat siūlo griežčiau tikrinti tokių žaidimų vartotojų amžių. Į įstatymą jie siūlo įrašyti, kad techninės priemonės, skirtos vartotojų amžiui patikrinti, negali apsiriboti vien naudotojo paties deklaruojamais amžiaus duomenimis.
„Gamintojai ir platintojai išlaiko laisvę pasirinkti priemonę (pavyzdžiui, už vaiko priežiūrą atsakingo asmens patvirtinimą, susietą su mokėjimo priemone, platformos lygmens amžiaus patvirtinimo funkciją ar kitą būdą), su sąlyga, kad ji nesiremia vien nepatikrinamu naudotojo pareiškimu“, – sako M. Lingė ir D. Ulbinaitė.
Priėmus įstatymo pataisas, jų teigimu, tėvai prieš įsigydami žaidimą gaus aiškią informaciją apie kompiuteriniame žaidime naudojamus mokamus atsitiktinio atlygio mechanizmus, sumažės nepilnamečių priklausomybė lošimą imituojantiems mechanizmams, taip pat taps patikimesnės techninės amžiaus patikros priemonės.
Seimui pritarus, Vyriausybė turėtų patikslinti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką.
Kaip nurodoma Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtoje analitinėje apžvalgoje, per pastaruosius 12 mėnesių iš pinigų lošė 20 proc. Lietuvos 15–16 metų moksleivių (27 proc. vaikinų ir 14 proc. merginų), iš jų internetu–13 proc.
Apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad didelė dalis šiuolaikinių, net ir vaikams skirtų, vaizdo žaidimų turi imituojamus lošimo elementus, siejamus su išaugusia paauglių probleminio lošimo rizika.
Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu 2024 m. lapkričio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 15 procentų lošimo patirtį turinčių asmenų pirmą kartą lošė būdami jaunesni nei 18 metų, iš jų 2 procentai – jaunesni nei 16 metų.
Šiuo metu amžiaus cenzo reikalavimai netaikomi
Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme pateikta azartinio lošimo sąvoka mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų neapima, todėl šiems mechanizmams netaikomi nei licencijavimo, nei lošėjų apsaugos, nei amžiaus cenzo reikalavimai.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme apibrėžta kompiuterinio žaidimo sąvoka, išvardyti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kriterijai, tačiau mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų tarp jų nėra.
Šiuo metu įstatymas įpareigoja kompiuterinių žaidimų gamintojus ir platintojus žymėti kompiuterinius žaidimus pagal vartotojų amžiaus cenzą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Administracinių nusižengimų kodekse už žymėjimo ir skleidimo reikalavimų pažeidimą kompiuteriniuose žaidimuose numatyta nuo 140 iki 600 eurų siekianti bauda, o už pakartotinį pažeidimą– bauda nuo 600 iki 2 tūkst. eurų.
Įstatymo pataisas parengę M. Lingė ir D. Ulbinaitė nesiūlo keisti sankcijų dydžio. Jų teigimu, administracinės atsakomybės peržiūra galėtų būti svarstoma atskirai, įvertinus naujo reguliavimo taikymo praktiką.
