Rusijos raketos šimtams tūkstančių ukrainiečių sugriovė ne tik namus, bet ir gyvenimus. Tiesa, jei už okupantų suniokotus pastatus gyventojai turėtų grąžinti bankui paskolą, karo metu ukrainiečiai turi teisę įmokų už būstą nemokėti.
Nukentėjusieji gali kreiptis į kreditorių ir prašyti paskolos grąžinimą stabdyti. Žinoma, skolininkai turi atitikti tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, turtas turėtų būti okupuotoje teritorijoje ar aktyvių karo veiksmų zonoje. Be to, jei gyvenamoji vieta visiškai sunaikinta, valstybė ukrainiečiams skiria kompensaciją naujam būstui įsigyti ar atstatyti.
Šiuo metu LB skaičiuoja apie 200 tūkstančių paskolų, už kurias lietuviai yra įsigiję nekilnojamąjį turtą. Kas karo atveju nutiktų beveik 200 tūkstančių žmonių, kurie yra įsipareigoję bankui grąžinti būsto paskolą, laiko ar noro paaiškinti nerado nei bankų atstovai, nei jiems atstovaujanti asociacija.
LB pripažįsta, kad šiuo metu įstatymas neįpareigoja bankų sustabdyti ar atšaukti paskolų įmokų grąžinimą karo atveju.
„Ar karinis veiksmas yra įtrauktas į būsto sutartį, ar karinis veiksmas yra įtrauktas į draudimo sutartį, kaip draudžiamas įvykis taikos metu, tai taip, šie veiksmai nėra įtraukti į draudimo sutartis, į būsto paskolų sutartis“, – komentuoja LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
A. Romanovskis: „Neduok Dieve“
Tiesa, S. Krėpšta sako, kad šis reguliavimas galioja taikos metu. Karo sąlygomis įsigaliotų kitos taisyklės. Anot S. Krėpštos, Lietuva yra žymiai labiau pažengusi nei Ukraina ir turi gausesnius finansinius pajėgumus užtikrinti apsaugą gyventojų turtui.
„Atsirastų specifinis reguliavimas valstybės lygiu. Kitų šalių patirtis rodo, kad jis būtų vienodas, nepriklausomai nuo konkretaus banko, būtų aiškumas, kokiomis sąlygomis galima stabdyti mokėjimus, kokiomis sąlygomis gauti kompensacijas, jeigu turtas buvo apgadintas. Tai iš tiesų kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nepaliekami likimo valiai“, – teigia S. Krėpšta.
Nuo karo ir neapsidrausi. Gyventojų turtas, už kurį mokama paskola bankui, sunaikintas karo metu, nelaikomas draudžiamuoju įvykiu.
„Neduok Dieve, karas ir gyventojų ar verslo turtas nukenčia, deja, tai yra ta rizika, kurios draudimo kompanijos negali prisiimti“, – komentuoja Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Pasak A. Romanovskio, karo rizikos draudikai negali nei įvertinti, nei paskaičiuoti. Tiek įmokos gyventojams, tiek pačių draudimo bendrovių finansinės galimybės būtų neįkandamos žalai padengti.
„Draudimo įmoka gali būti tokia didelė, draudėjas arba nepajėgs, arba jam neapsimokės tokios įmokos išsimokėti“, – sako A. Romanovskis.
A. Sysas: „Tai yra sutarčių reikalas“
Beje, valdantieji mano, kad gyventojų būstas ir įmokos už jį bankui karo atveju – pačių žmonių atsakomybė.
„Tai yra sutarčių reikalas. Bet, kai žmogui labai norisi, kartais ir neskaito tos sutarties. Po to ir visos tos problemos iškyla. Bet kiekvienas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, turi gerai pasvarstyti“, – komentuoja Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
O opozicija teigia, kad būsto paskolų karo atveju klausimas – antraeilis.
„Pats geriausias draudimas, investicijos ir visos pastangos šią dieną turėtų būti nukreiptos į tai, kad tokia situacija apskritai neįvyktų – į atgrasymą“, – teigia Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Pasak M. Lingės, paskelbus karo padėtį, šalyje būtų įvedami specialūs įstatymai, kuriuos skelbs Vyriausybė ir reguliuos daugelį civilinių sričių, įskaitant ir būsto paskolų grąžinimą.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
