„Aš nemanau, kad bus tokio gilumo krizė, kokią mes matėm 2009 ar 2010 metais, kada pradėjome atsigavinėti. Aišku, kad gali būti, bet aš linkęs manyti, kad nemaža dalimi prie šitos krizės yra prisidėjęs ir pats Europos Centrinis Bankas. Kitaip tariant, jo politika turi būti žymiai greičiau reflektuojanti ir lankstesnė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sako verslininkas.
Anot R. Dargio, ECB ilgą laiką žmones „maitino“ pinigais arba ėmė mokesčius už jų laikymą sąskaitose. Supratęs, kad žmonės nenori mokėti, Bankas pradėjo projektus, kurie realiomis sąlygomis būtų labai sunkiai įgyvendinami.
„Dabar jis [ECB] per staigiai užtraukė rankinį stabdį ir, be abejonės, poveikis ekonomikai – realus. Norim mes ar nenorim, bet šiandien vyriausybės turėtų tampriau dirbti su Centriniu Banku, tam kad politika būtų lanksčiau formuojama“, – komentuoja R. Dargis.
Verslininkas baiminasi, kad neprasidėtų bedarbystės banga ir kapitalo nutekėjimas, mat šiandieninė situacija pasaulyje sudėtinga – vyksta globali konkurencija tarp didelių Azijos, Šaiurės Amerikos, Europos regionų.
„Ir jeigu mes būsim nustekenti, atsigavimas bus ilgesnis, kelias bus sunkesnis ir grįžti į lentynas su savo produktais bus tikrai nelengva“, – svarsto R. Dargis.
Vis tik blogiausio išvengti galima. Verslininko nuomone, vienas iš svarbiausių uždavinių – glaudus valstybių bendradarbiavimas su ECB.
„Šiandien ir centriniai valstybių bankai, ir vyriausybės, ir finansų ministerijos, ir Europos Sąjungos ekonomistai turėtų plačiau pažiūrėti į tai, kaip greitai galėtume reflektuoti per Centrinio Banko palūkanas, kad ekonomikos nenustekentume“, – aiškina R. Dargis.
Ketvirtadienį ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.
Monetarinės politikos euro zonoje griežtinimas tęsiamas, 2023-ųjų pradžioje šiam valstybių blokui įžengus į recesiją, tačiau tiek bendrajai, tiek ir bazinei infliacijai išliekant gerokai aukščiau 2 proc. tikslinės ribos, pažymi „Trading Economics“.
ECB bazines palūkanas per pastaruosius metus didino iki šiol neregėtai sparčiai – 3,75 procentinio punkto.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“
