Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.
Sandėlyje stovintys baldai jau kurį laiką neranda savo šeimininkų. Mat daugiau nei dešimtmetį veikianti internetinė baldų parduotuvė ilgus metus vykdžiusi didžiulius pardavimus, šiuo metu turi gerokai mažiau užsakymų iš užsienio. Ypač baldų paklausa sumažėjo šių metų pradžioje. Neva dėl to, kad baldai europiečiams šiuo metu nėra prioritetinė prekė.
„Iš tikrųjų, visose rinkose matome, kad bent jau poreikis baldams yra tikrai, tikrai sumažėjęs. Tiek centrinėje, tiek rytų, tiek šiaurės Europoje“, – teigia „Furniture 1“ generalinis direktorius Pijus Makarevičius.
O medienos pramonė – svarbiausia pramonės šaka Lietuvoje. Pramoninkai patvirtina, kad medienos pramonė, uždirbanti Lietuvai milijardus eurų, šiuo metu išgyvena krizę. Kadangi pramonės rezultatai visiškai priklauso nuo eksporto.
Baldų žmonės perka vis mažiau dėl padidėjusių kainų, kiti apsipirko per pandemiją. Tokia tendencija visoje Europoje.
„Dėl atsiradusio karo, dėl pabrangusių palūkanų, nėra tiek daug pastatoma naujo būsto. Nėra statoma naujų viešbučių, kurie pirkdavo tuos baldus. Ir automatiškai tai atsiliepia galutiniam vartotojui, kuris pabrangus paskoloms neįperka to būsto ir laukia“, – aiškina Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak ekonomisto, medienos pramonė labai paveiki augančioms palūkanoms. Kitaip tariant, brangstant būstams, mažėja ir baldų pardavimai.
„Šiais metais medienos ir baldų sektoriai pagal gamybos mažėjimą yra lyderiai tarp visų šalies pramonės sektorių“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Trūkstant užsakymų, daugėja ir atleidimų iš medienos pramonės įmonių. Per metus darbo neteko virš dviejų tūkstančių darbuotojų.
„Prekybos apimtimi tai eksportas yra kritęs ne mažiau nei dvidešimt procentų, realiai, kai kurios įmonės yra iš trijų keturių pamainų, kurios dirbdavo visą parą, padarę dvi–tris pamainas“, – sako V. Janulevičius.
Lietuva nemažą dalį medienos užsiaugina pati. Specifinės, ne lietuviškos medienos, reikalingos baldų gamybai Lietuvoje, šalis atsiveždavo iš užsienio. Tačiau dėl karo Ukrainoje, pasak pramoninkų, užsidarė daug rinkų, per kurias Lietuva ir gaudavo tos specifinės medienos. Dabar esą medieną perkame brangiausiai visoje Europoje. O tai dar viena priežastis, kodėl auga baldų kainos.
„Neturim totaliai kito pasirinkimo. Ypač šiuo atveju, kai uždarytos Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos rinkos. Šitoje situacijoje labai komplikuota viskas yra“, – aiškina medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas.
Didelę dalį savo pagamintos medienos Lietuva išveždavo į Skandinaviją.
„Mes šiai dienai veikiam per didžiausią baldų pardavėją pasaulyje, tai yra per IKEA tinklą. Tai va, jis yra didžiausias mūsų produkcijos virškintojas“, – sako R. Beinortas.
Kitaip tariant, Lietuvos medienos pramonė tiesiogiai priklauso nuo skandinavų. Ekonomistas prognozuoja, kad ir toliau Lietuvos gamintojai sulauks vis mažiau užsakymų iš Vakarų ir Skandinavijos, kuriuos smaugia padidėjusios bankų palūkanos.
„Švedija turi ypatingai aukštą gyventojų įsiskolinimo lygį. Tai „Eurostato“ duomenys rodo, kad Švedijos gyventojų skola siekia 100 procentų nuo šalies BVP. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Tuo metu Lietuvoje pramoninkai toliau skaičiuoja nuostolius. Per metus bankrutavo 15 įmonių.
„Tiek prekybininkų, tiek gamintojų, kurie truputėlį yra pastatyti į tokią situaciją: žaliavų kainos kyla, tačiau paklausa nedidėja. Ir niekas nepriima augančių kainų“, – sako P. Makarevičius.
Gamintojai tikisi pagalbos iš Vyriausybės. Lietuva įžengė į techninę recesiją, šalies pramonė patyrė milžinišką nuosmukį, tačiau pagalbos iš valdžios pramoninkai esą jokios nesulaukė.
„Vyriausybė privalo tokias priemones turėti, kaip minimum, privalo apie tai galvoti. Bet kaip matosi, kad Vyriausybė šiuo metu yra užimta kitais jai svarbiais klausimais. Kalbant apie medienos, arba šnekant apie visą miškų sektorių, toks įspūdis, jog jai čia visiškai neaktualus klausimas“, – kalba R. Beinortas.
Gamintojai skundžiasi, kad prašė valstybės kompensuoti bent jau pabrangusią elektrą. Tačiau sulaukė šnipšto.
„Tai baldininkai, baldinis sektorius buvo išbrauktas iš sąrašo. Kaip pramonės sektorius, kuris labai nedaug suvartojo elektros energijos. Tai dovanokite man, šitoje vietoje jau norėtųsi pokalbį tęsti jau vartojant nenormatyvią leksiką“, – sako R. Beinortas.
„Galima didele dalimi pakartoti tas ekonomikos skatinimo priemones, kurios buvo taikytos COVID-19 pandemijos metu. Tai yra leisti įmonėms kurį laiką nemokėti pagrindinių mokesčių valstybei. Tai yra sudaryti mokestines atostogas“, – teigia A. Izgorodinas.
Šiemet, lyginant su praėjusių metų balandžiu, medienos gamyba smuko 30 procentų. Tai didžiausias nuosmukis per keturiolika metų.
