Šarūnas Dvareckas

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis užsibrėžė ambicingą tikslą – per artimiausius dvejus metus pas kai kuriuos gydytojus eiles sumažinti mažiausiai trečdaliu. Pasak ministro, dabar pacientams laukti pas reabilitologus, odontologus, neurologus tenka pusę metų ar net ilgiau. Ministras tikina, kad eiles mažinti galėtų padėti ir dirbtinis intelektas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Stasė skundžiasi, kad ypač sunku patekti pas gydytojus specialistus.

Iš antrosios pensijų pakopos žmonės jau atsiėmė 6 milijardus eurų iš 10 milijardų. Tiesa, kaip tikina ekonomistai, tik maža dalis tuos pinigus išleido kelionėms ar prisipirko kokių nors brangių daiktų.  Vis dėlto džiaugiasi ir automobilių pardavėjai, mat po kiekvieno pinigų atsiėmimo į aikšteles plūsta klientai, perkantys apynaujus automobilius, kurie kainuoja apie 20 tūkstančių eurų.

Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas susirinko į pirmąjį Vyriausybės posėdį, kuris truko viso labo 10 minučių. 8 nauji ministrai iš 14 su naujomis pareigomis dar bando apsiprasti arba netgi pažinti ministerijų koridorius. Kitiems – politikams senbuviams, tai esą sentimentalus sugrįžimas po 6 metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Mindaugas Sinkevičius perėmė Vyriausybės vairą O kartu su juo Vyriausybėje pradeda dirbti 14 ministrų kabinetas.

Seime prisiekė XXI Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Iš Ingos Ruginienės suburtos komandos vairą perėmęs partijos lyderis M. Sinkevičius pakeitė 8 ministrus. Savo dešiniąja ranka, finansų ministru, premjeras pasirinko buvusį užsienio reikalų viceministrą Taurimą Valį, kurį ir opozicija, ir net kai kurie savi socialdemokratai pavadino „kosmonautu“.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savo kėdę Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje išsaugojęs diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, opozicijos požiūriu, gavo praktiškai sunkiai įveikiama užduotį – artimiausiais mėnesiais parodyti pažangą normalizuojant diplomatinius santykius su Kinija.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Keičiantis koalicijai ir premjerams, Kęstučio Budrio kėdė drebėjo bene labiausiai.

NATO nusprendė, kad iki šiol Lietuvos dangų saugojusi oro policijos misija keičiasi į oro gynybos, tad Lietuva gali tikėtis daugiau oro gynybos pajėgumų. Iki šiol tiesiog patruliavę dabar, vykdydami gynybos misiją, iškilus pavojui naikintuvai turės kovinio atsako galimybę. Tiesa, kol kas tai dar tik politinis sprendimas, tad artimiausiu laiku prasidės techniniai susitarimai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Į Seimą pasikvietę būsimą finansų ministrą Taurimą Valį konservatoriai surengė egzaminą – teiravosi jo apie ekonominę situaciją ir iš kur socialdemokratai paims papildomų lėšų pažadams įgyvendinti. Klausinėjimas būsimam Finansų ministerijos vadovui užkliuvo, tad T. Valys po susitikimo prieš kameras prakalbo apie konservatorių patyčias – esą jie suabejojo jo kompetencijomis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Būsimas premjeras Seimui prisistatė su jau prezidento patikrintais ir patvirtintais naujais ministrais. Iš Ingos Ruginienės suburtos komandos vairą perėmęs Mindaugas Sinkevičius pakeitė 8 ministrus. Šie ministrai turės įgyvendinti ir ambicingą, socialdemokratiškų pažadų pilną Vyriausybės programą. O joje ypač daug dėmesio skiriama demografijos gerinimui, taip pat didesnėms socialinėms išmokoms ir tikslingesniam gynybos finansavimui, kur didesnė dalis lėšų nugultų į oro gynybos sritį.

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius per tris dienas subūrė ministrų komandą ir pateikė ją prezidentui Gitanui Nausėdai tvirtinti. Daugiausia socialdemokratų kritikos sulaukęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys poste išsilaikė. Prezidento filtrą praėjo ir mažai kam girdėtas verslo angelu save pristatantis Taurimas Valys, kuris pakeis finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną.

Paskirtajam premjerui toliau tylint apie finansų ministro Kristupo Vaitiekūno ateitį, Prezidentūra jau susitinka su jo galimu įpėdiniu – dabartiniu užsienio reikalų viceministru Taurimu Valiu. Mažai kam žinomas, viešai save mentoriumi ir verslo angelu pristatantis T. Valys, Mindaugo Sinkevičiaus manymu, gali tapti jo dešiniąja ranka. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius pradėjo socialdemokratų ministrų kabineto rokiruotę. Vietoj dabartinės kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės siūlo Luką Alsį – ministerijos kanclerį. Netikėtas ėjimas ir dėl finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, jį nori pakeisti mažai kam žinomu užsienio reikalų viceministru. Vidudienį į Vyriausybę skubėjo ir pylos dėl santykių su Kinija pastaruoju metu sulaukęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Per mažiau nei dvejus metus – Seimas patvirtino jau trečią socialdemokratų premjerą. Partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius perima Vyriausybės vairą. Priešingai nei buvusieji Ministrai Pirmininkai, M. Sinkevičius dideliu optimizmu netrykšta – kol vieni linki sėkmės, kiti esą nuoširdesni bičiuliai jam reiškia užuojautą.

Prieš rytojaus balsavimą Seime būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius aplankė konservatorius. Pastarieji bandė išsiaiškinti, ar atgaivinti santykius su Kinija besiruošiantys socialdemokratai užsienio reikalų ministro poste paliks Kęstutį Budrį. Pasak Lauryno Kasčiūno, būsimas premjeras visais būdais bando parodyti, kad su K. Budriu toliau dirbti nenori. Ir ministrą poste laiko tik prezidento Gitano Nausėdos užnugaris.

Be didelės intrigos – demokratai „Vardan Lietuvos“ į energetikos ministrus siūlys Luką Savicką, žemės ūkio ministru jie mato Kęstutį Mažeiką, o sveikatos apsaugai, anot jų, galėtų vadovauti buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Visi šie politikai siūlomi į naujas, jiems dar gerai nepažįstamas ministerijas. Tačiau demokratų lyderis čia problemos nemato. Tuo metu socialdemokratai ruošiasi keistis dar mažiausiai tris ministrus.

Devyni mėnesiai arba 272 dienos – tiek truko Ingos Ruginienės vadovavimas Vyriausybei, su kuria premjerė atsisveikino graudindamasi. Kelis kartus paklausta, I. Ruginienė galiausiai išsidavė, kad dirbo tik laikinai, ir Mindaugas Sinkevičius premjeru turėjo tapti dar praėjusią vasarą. O keičiantis premjerams atsistatydina visas ministrų kabinetas. I. Ruginienei teko vadovauti įtemptu laiku – tarp kontrabandinių balionų krizės ir didžiausios šalies istorijoje kibernetinės atakos.

Iki 2027 metų pabaigos į Lietuvą pilnai turinčių persikelti vokiečių brigados generolas tikina, kad viskas vyksta pagal planą ir Berlynas išpildys savo įsipareigojimus. Generolas dėkoja lietuviams, kad šie šiltai sutiko vokiečius Lietuvoje. O kol Vokietijos brigada dar tik pildosi, Lietuvoje vyksta didelės karinės pratybos. Beveik trys tūkstančiai karių ir 800 karinio transporto priemonių iš 7 NATO valstybių treniruojasi kovinį šaudymą realiomis mūšio sąlygomis.

Dėl prastai saugomos Registrų centro sistemos šimtai tūkstančių į kažkieno rankas patekusių gyventojų duomenų, pasak ekspertų, yra tik ledkalnio viršūnė. Šalyje yra daugybė institucijų, kurių sistemas nulaužti ir pavogti svarbią informaciją programišiams būtų menkas vargas. Viešojo administravimo specialistas pirštu beda į Registrų centro milijonų švaistymą – per šešerius metus centras sumokėjo 130 milijonų eurų įvairioms įmonėms, kad šios prižiūrėtų ir tvarkytų Registrų centrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva norėtų normalizuoti politinius santykius su Kinija, ir užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui iškėlė užduotį vasarai. G. Nausėdos teigimu, K. Budrys per artimiausius mėnesius turės parodyti rezultatus – santykius su Kinija atkurti, nors jie pašlijo dar prieš penkerius metus.

Trečias socialdemokratų bandymas per mažiau nei dvejus metus – socialdemokratai, demokratai, „valstiečiai“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasirašė koalicinę sutartį. Mindaugas Sinkevičius, būsimas premjeras, žada, kad tai jau bus paskutinė Vyriausybė šioje kadencijoje. Kad socialdemokratai mokosi iš klaidų, rodo ir koalicijos sutartis – pirmuoju punktu partneriai įsipareigojo nesipykti.

Ingos Ruginienės beveik 9 mėnesius vadovaujama Vyriausybė jau skaičiuoja paskutines dienas. Netrukus ją poste pakeis Mindaugas Sinkevičius. Tiesa, nors kai kurie ministrai savo ateitimi užtikrinti, kiti patvirtinimo iš M. Sinkevičiaus dar nesulaukė. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, išgarsėjusi gimstamumo diskoteka Jūratė Zailskienė pripažįsta, kad grįš dirbti į Seimą. Jai numatytos, TV3 žiniomis, Seimo vicepirmininkės pareigos.

Lietuva turės naują premjerą – du mėnesius tylėjęs Mindaugas Sinkevičius galutinai prisipažino, kad ruošiasi perimti vadovavimą Vyriausybei. M. Sinkevičius Vyriausybėje pakeis Ingą Ruginienę, kuriai esą numatęs vietą savo komandoje. TV3 šaltinių teigimu, I. Ruginienė sugrįš atgal į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą. Ten, kur ir prasidėjo jos politinis kelias. Tuo metu po naujų koalicijos derybų energetikos ir sveikatos apsaugos ministerijos atiteko demokratams.

Demokratų sąjunga „Vardas Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija bei socialdemokratų partija parengė naują koalicijos sutartį, pasidalino ministerijomis, tačiau kas bus naujasis premjeras vis dar slepia.  Atsakomybės nesikratantis Mindaugas Sinkevičius viešai neatsako, ar perims Vyriausybės vairą iš Ingos Ruginienės.

Kokios ministerijos atiteks demokratams „Vardan Lietuvos“ – tebeišlieka paslaptimi. Demokratai neatskleidžia, kokias ministerijas socialdemokratai jiems pasiūlė. Visgi, TV3 žiniomis, ant stalo Remigijaus Žemaitaičio paliktos Žemės ūkio, Aplinkos, taip pat Sveikatos apsaugos ir Energetikos ministerijos. Iš jų demokratai turi išsirinkti tris. Tuo metu socialdemokratai atskleidžia, kad demokratai prašė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ingos Ruginienės Vyriausybę jau daugiau nei 70 proc. žmonių vertina neigiamai. O premjerės populiarumas – žemumose. Tiesa, koaliciją trečią kartą formuojantys socialdemokratai žada keisti ir premjerą. Tačiau į I. Ruginienės vietą besiruošiantis stoti Mindaugas Sinkevičius dideliu populiarumu taip pat negali pasigirti – jį kaip kandidatą į premjerus kol kas žmonės vertina net prasčiau nei I. Ruginienę ar Briuselyje reziduojančią Viliją Blinkevičiūtę.

Per porą metų – trečia Vyriausybė. Naują valdžią formuojantys socialdemokratai vien tik koalicijos pokyčiais neapsiribos. Partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, panašu, ruošiasi palikti mero kėdę Jonavoje ir perimti Vyriausybės vairą į savo rankas. TV3 šaltinių teigimu, Inga Ruginienė posto taip pat laikytis nesiruošia ir sutinka kėdę užleisti M. Sinkevičiui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimo opozicija įsitikinusi, kad užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio dienos Vyriausybėje suskaičiuotos. Kad dalis socialdemokratų nepatenkinti K. Budrio darbu, tikina ir partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, jis pasigenda ministro pastangų, kad iš Lietuvos išvykstantys amerikiečių kariai sugrįžtų atgal.

Daugiau nei 600 tūkst. gyventojų duomenų pavogus nežinia kam, Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentas dabar teisinasi, neva dar didesniam duomenų grobstymui kelią užkirto dar kovo pabaigoje. Tačiau pasirodo, kad žmonių nekilnojamojo turto registrai nutekėdavo ir kovo pabaigoje, ir balandžio mėnesį. Kibernetinio saugumo specialistai įtaria, kad duomenis programišiai galimai vogdavo ne tik per migracijos departamentą, tačiau generalinė prokurorė visuomenei to nekomentuoja.

Nelaimė Aliaskoje, kopdami į daugiau nei 6 kilometrų aukščio Šiaurės Amerikos viršūnę, Denali kalną keturi Latvijos alpinistai nukrito nuo šlaito, o trys jų žuvo. Likusiems keturiems ekspedicijos dalyviams pavyko grįžti į stovyklą ir dabar gelbėtojų padėdami jie leidžiasi nuo kalno. Septynių alpinistų komanda iš Latvijos gegužės viduryje išsiruošė į Denali viršūnę Aliaskoje.

Vilnius nusidažė rožine spalva - tūkstančiai žmonių susirinko į kasmetinį šaltibarščių festivalį. Nuo tradicija tapusios rožinių putų čiuožyklos iki jodinėjimo agurku. Nors pramogų netrūko, dalį nustebino ir kainos – už dubenėlį šaltos sriubos su bulvytėmis teko pakloti ir 7–8 eurus. Organizatoriai viliasi, kad šiemet apie trečdalis festivalio lankytojų bus iš užsienio. Tiesa, dalis žiūrovų liko nusivylę organizatorių žadėtu įspūdingu laivų paradu.

Po didžiulio duomenų vagystės skandalo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą renkasi institucijų, susijusių su Registrų centru, atstovai. Po Vidaus reikalų ministerijos atlikto vidinio tyrimo aiškėja, kad pirmieji signalai apie gyventojų nekilnojamojo turto duomenų vagystę pasirodė dar vasario viduryje. Tuomet į ministeriją kreipėsi sunerimęs asmuo.

Nutekintų duomenų skandale politikai toliau mėto atsakomybę kaip karštą bulvę. Pasitraukti privertęs Registrų centro vadovą, ekonomikos ir inovacijų ministras dabar sako, kad už tai, kad visuomnenė nesužinojo apie pavogtus duomenis atsakinga iki šiol skandale nefiguravusi teisingumo ministerijai – mat ji formaliai yra Registrų centro duomenų valdytoja. Teisingumo ministerija duomenų skandale iki šiol viešai nepratarė nė žodžio.

Viena pirmųjų sužinojusi ir pusantro mėnesio nuo visuomenės slėpusi 600 tūkstančių duomenų nutekinimą premjerė Inga Ruginienė savo politinės atsakomybės nemato. Premjerė teisinasi, kad visuomenei apie pavogtus žmonių duomenis nepranešė, nes to neleido nuolat informaciją apie rusų atakas slepianti Generalinė prokuratūra. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad slėptis už prokuratūros premjerė negali. Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Pradėjus skelbti, kurių gyventojų duomenis programišiai pasisavino, užlūžo Registrų centro savitarnos sistema. Sunerimę žmonės užplūdo klientų aptarnavimo centrus, tačiau ir ten atsakymo sulaukė ne visi. O pasitikrinti dėl nutekintų duomenų suskubo ir prezidentas Gitanas Nausėda, tiesa, jam prisijungti prie savo paskyros nepavyko, lygiai taip pat kaip ir premjerei Ingai Ruginienei.

Precedento neturintis skandalas Registrų centre – programišiai, pasinaudodami Migracijos departamento darbuotojo paskyra, pavogė daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro duomenų. Generalinė prokuratūra apie pradėtą tyrimą paskelbė penktadienį, tačiau TV3 žiniomis, apie duomenų vagystę valdininkai žinojo prieš pusantro mėnesio, bet tylėjo. Po skandalo dar 05–25 rytą Registrų centro vadovas Adrijus Jusas pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Prieš kelias dienas laikinai sustabdęs karių rotaciją į Lenkiją, Trumpas pareiškė, kad savo artimam draugui Lenkijos prezidentui Nawrockiui siunčia 5 tūkstančius amerikiečių. Tiesa, ar tai papildomi 5 tūkstančiai karių lenkams, ar tiesiog išliks tiek pat karių, kiek ir planuota – tapo mįsle už saugumą atsakingiems politikams. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras leidžia suprasti, jog amerikiečių pajėgų skaičius Lenkijoje reikšmingai nesikeis.

Ukrainiečiams nuolat atakuojant Rusijos didžiuosius miestus, Maskvos atstovas Jungtinėse Tautose pagrasino atakuoti Latviją, neva ši iš savo šalies teritorijos leidžia ukrainiečiams skraidinti dronus į Rusiją.   Už saugumą atsakingi politikai svarsto, kad nuo ukrainietiškų dronų itin skaudžiai pastaruoju metu kenčiantys rusai jaučiasi beviltiškai, todėl bando pasiteisinti atakomis iš NATO ir sukelti mūsų šalyse provokacijas.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Dėl neapykantos ir grasinimų į teisėsaugą kreipęsis Seimo narys Ignas Vėgėlė liko nieko nepešęs – po metus trukusio tyrimo ir Vėgėlės advokato skundų teisėsauga ikiteisminį tyrimą nutraukė. Praėjusiais metais visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius aršiai kritikavo keliolika Seimo narių, kurie balsavo prieš sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimą. Negana to, Jasiukevičius persidalino ir kito visuomenininko „Facebook“ įrašu, kuriame Ukrainoje užfiksuoti šaudymo taikiniai su Vėgėlės atvaizdu.

Visuomenininkai siūlo, kad pensininkų vairuojami automobiliai būtų žymimi lipdukais su ąžuolo lapu. Pasak iniciatyvos autorės, toks lipdukas nebūtinai reikštų, jog vyresni žmonės vairuoja prasčiau – šis ženklas esą simbolizuotų pagarbą senjorams. Tačiau apie tokią iniciatyvą išgirdę vyresnio amžiaus žmonės ją priima kaip didelį įžeidimą. Kai kurie sako esantys labiau patyrę vairuotojai nei jaunimas ir net prieš kameras noriai demonstruoja savo vairavimo sugebėjimus.

Kaune naktį šalia gyvenamųjų namų, Šančių mikrorajone, nusileido kontrabandiniai balionai su 9 tūkstančiais pakelių cigarečių. Kaunietis pasakoja, kad matė du besileidžiančius balionus, vienas jų užsikabino už elektros laidų ir sprogo, o kitas nutūpė ant gatvės. Šančių gyventojai baiminasi, kad kitą kartą prie jų namų nusileis ne cigaretės, o sprogmenys. Žmonės piktinasi, kad Vyriausybė iki šiol nesusitvarko su kontrabanda.

Šimtmečio statybomis pramintą Nacionalinį stadioną Vilniaus miesto valdžia ir bendrovė „Hanner“ žada pastatyti iki 2027 metų pabaigos ir jame surengti pirmąsias futbolo rungtynes. Tačiau Vilniaus miesto opozicija tokiais terminais netiki, nes stadiono statybos dar net neįpusėjo – esą liko pastatyti dar 16 objektų. Sostinės meras Valdas Benkunskas tikina, kad nacionalinis stadionas daugiau nebrangs ir kainuos apie 155 mln. eurų.

Drąsos stokojantys ir nuolat kryžkelėje dėl „Nemuno aušros“ esantys socialdemokratai suorganizavo visuomenės apklausą ir teiravosi žmonių, ar jiems reikėtų atsisveikinti su Žemaitaičiu. Pusę žmonių pasakė, kad Žemaitaičio partnerystę reikia mesti lauk. Tačiau naujasis socialdemokratų vedlys visuomenės apklausą interpetuoja savaip, esą pokyčių nori nebūtinai socdemų rinkėjas. Prezidentas Gitanas Nausėda, rodos, jau nesitiki, kad dvejus metus apie pokyčius kalbantys socdemai kada nors jiems ryšis.

Opozicijos įtartas planas išgelbėti Gintautą Palucką nuo teisėsaugos gniaužtų neišdegė. Seimas panaikino ekspremjero teisinę neliečiamybę, dabar prokuratūra galės pareikšti jam įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo už daugiau nei 344 tūkstančius eurų. Neliečiamybė iš G. Palucko atimta nepaisant to, kad posėdžių salėje nepasirodė 13 socdemų, 11 „aušriečių“ ir du „valstiečiai“, kurių dauguma vėlesniuose balsavimuose dalyvavo.

Areštuoti Gintauto Palucko šeimos būstai, prokurorės prašymas naikinti jo teisinę neliečiamybę ir įtarimai neteisėtu praturtėjimu – socialdemokratų garbės pirmininkas sako, kad G. Palucko situacija nuėjo per toli, tad ragina buvusį premjerą pasitraukti iš Seimo. Tačiau G. Paluckas trauktis nesiruošia, žada Seime dirbti visus likusius dvejus metus. Esą yra įsitikinęs, kad Lietuvai dar gali būti naudingas kaip parlamentaras.

Dažnu ikiteisminių ir kitų kontrolės institucijų tyrimų objektu tapęs Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio iš tarnybinės etikos komisijos. Privačius ir viešus interesus supainiojęs Žemaitaitis, kai nuomojo nuosavą automobilį partijai ir pats juo važinėjo, „aušrietis“ gali sulaukti ir tūkstančio šešių šimtų eurų baudos. Tačiau vien baudomis tarnybinės etikos sargai neapsiribojo.

Šalies kelių būklei vis prastėjant, o valstybei nespėjant remontuoti naujai atsiveriančių duobių, prezidentas pasiūlė dalį kelių perduoti valdyti verslui. Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, verslas įsipareigotų keletą dešimtmečių prižiūrėti ir remontuoti kelius. Valdžia pripažįsta, kad kelių remonto perdavimas privačiam kapitalui atsieis brangiau nei tai darytų pati valstybė. Tačiau susisiekimo ministras neslepia, kad taisyti ir lopyti kelius bei tiltus „Via Lietuva“ nebespėja.

Su „valstiečiais“ į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė kelia sparnus ir kuria savo partiją. Kartu iš „valstiečių“ frakcijos gretų traukiasi ir Rimas Jankūnas, kuris jau vadovauja kitai partijai. Vėgėlė anksčiau yra sakęs, kad į Seimą „valstiečiai“ pateko jo žinomumo dėka. Tačiau kai kurie parlamentarai tokius buvusio kandidato į prezidentus pareiškimus vadina perdėtu savęs vertinimu.

Atšilus orui – vis kyla ir nelegalių migrantų noras išbandyti Lietuvos sieną. Šį savaitgalį sieną šturmavo didžiausias atvykėlių būrys nuo metų pradžios. Nelegalai į Lietuvą braunasi grupėmis, o šį kartą vienas atvykėlis iš Afganistano nuklydo į mūsų Lazdijų miškus, kur kelią jam pastojo pelkės ir kemsynai. Tuo metu pasieniečiai stebi, kad su dideliu migrantų srautu šiuo metu susiduria latviai, tačiau Lenkijoje jų kurį laiką jau nematyti.

Po Socialdemokratų partijos tarybos – skandalinga žinia. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kreipėsi į policiją. Jis tikina, kad per uždarą partijos tarybos posėdį rastas tušinukas su įrašymo įranga – diktofonas. Socialdemokratų lyderis įtaria, kad prietaisą galėjo palikti LRT žurnalistė, nors posėdis buvo uždaras ir jame žiniasklaida dalyvauti negalėjo. Partijos taryba vyko be telefonų ar kitų išmaniųjų priemonių – esą tam, kad informacija visuomenei nenutekėtų.

Generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą ir prašė naikinti buvusio premjero ir Seimo vadovo Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybę. Paaiškėjus apie kaltinimus korupcija, iš Skvernelio demokratų partijos vairą perėmęs Virginijus Sinkevičius paragino Skvernelį palikti jų frakciją Seime. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad kaltinimai, mesti Skverneliui, yra rimti. Demokratų gretos mažėja – iš parlamento traukiasi ir buvęs demokratų kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas.