Už saugumą atsakingi politikai svarsto, kad nuo ukrainietiškų dronų itin skaudžiai pastaruoju metu kenčiantys rusai jaučiasi beviltiškai, todėl bando pasiteisinti atakomis iš NATO ir sukelti mūsų šalyse provokacijas.
Plačiau apie tai – TV3 žiniose.
Jungtinės Tautos yra viena iš nedaugelio pasaulinių organizacijų, kur rusai vis dar turi galimybę skleisti savo propagandą. Ten pat antradienį Maskvos atstovas Jungtinėse Tautose užsipuolė Latviją.
„Remiantis Rusijoje gauta informacija, Kyjivas neketina apsiriboti tik Baltijos šalių suteiktais oro koridoriais. Taip pat planuojama iš šių šalių teritorijų paleisti dronus. Volodymyras Zelenskis įtikino Latviją pritarti šiai operacijai, pabrėždamas, kad nustatyti tikslią paleidimo vietą bus neįmanoma“, – komentavo Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vassily Nebenzia.
Grasina latviams
Pastaruoju metu ukrainiečiai dronais atakuoja Rusijos miestus, gerokai nutolusius nuo sienos su Ukraina. Rusijos atstovas tikina, kad ukrainiečiai neva perkėlė į Latviją dronų paleidimo sistemas, nors šią informaciją tiek Kyjivas, tiek Ryga ne kartą paneigė.
„Tai parodo, kad Kremlius suvokia, jog karas prieš Ukrainą nevyksta taip, kaip agresorius norėtų. Rezultatų pasiekti nepavyksta. Ir tuo pačiu bando nukreipti dėmesį nuo to, kas dedasi ten“, – situaciją įvertino Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Rusai pagrasino latviams, kad šie sulauks atsako, jei ir toliau dronai neva skris iš Latvijos į Rusiją:
„Ir taip, Latvijos nuolatiniam atstovui Rusijos užsienio žvalgyba iš tiesų pranešė, kad Latvijos sprendimų priėmimo centrų koordinatės yra gerai žinomos, o narystė NATO neapsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, net jei esate NATO narė.“
Latviai į dar kartą mestus iš piršto laužtus kaltinimus sureagavo iškart.
„Tai yra grynas išgalvotas pasakojimas ir grynas melas, todėl nesiruošiu gaišinti Tarybos narių laiko, išsamiai paneigdama šiuos melus. Tai gausite raštu“, – sakė Latvijos ambasadorė Jungtinėse Tautose Sanita Pavluta-Deslandes.
„Tęstinė Rusijos strategija – bauginti, gąsdinti, rodyti, kad ji turi svertų ir NATO valstybių atžvilgiu. Ir užsiminti, kad bet kokie veiksmai, kuriuos Kremlius traktuotų, galėtų sulaukti, be kita ko, galbūt ir karinio atsako“, – teigia L. Kojala.
Sureagavo ir Ukraina, ir JAV
Panašių grasinimų 2022 m. sulaukė ir Lietuva. Tąkart Kremliaus ruporai liejo tulžį dėl sankcijų Kaliningradui. Šį kartą dėl menamų ukrainietiškų dronų paleidimo sistemų Latvijoje sureagavo ir patys ukrainiečiai.
„Mes atmetame visas pasakas, kurias ką tik išgirdome, taip pat ir apie kai kuriuos Ukrainos karius Latvijoje. Tiesiog nustokite mums meluoti“, – teigė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Andrii Melnyk.
Esą taip rusai bando priešinti ukrainiečius su Baltijos šalimis ir NATO. Rusams grasinant latviams, kad jų neišgelbės ir NATO, įsikišo Jungtinės Valstijos – ambasadorė pabrėžė, kad amerikiečiai latvius gins.
„Grasinimai Tarybos nariui čia neturi vietos. Jungtinės Valstijos laikosi visų savo įsipareigojimų NATO“, – komentavo Jungtinių Valstijų atstovė Jungtinėse Tautose Tammy Bruce.
Rytų Europos studijų centro vadovas Rusijos mestus kaltinimus sieja ir su tuo, kad šiuo metu Latvijoje yra vyriausybinė krizė – iš pareigų pasitraukė premjerė ir gynybos ministras. Tad Rusija tikisi, kad Latvijos valdžioje tvyrant chaosui, jų grasinimai čia sukels didesnę paniką.
Nors Jungtinės Valstijos viešai įsipareigoja saugoti savo sąjungininkus, kita ranka – mažina savo karių skaičių senajame žemyne. Vakar Pentagonas pranešė, kad iš keturių brigadų Europoje liks tik trys. Laikinai sustabdytas 4 tūkst. Jungtinių Valstijų karių perkėlimas į Lenkiją. Šį mėnesį Pentagonas pranešė, jog iš Vokietijos pasitrauks 5 tūkst. amerikiečių karių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
