Remiantis dokumentu, kurį praėjusią savaitę vienbalsiai patvirtino Rusijos Valstybės Dūma, nuo šiol V. Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, baudžiamai ar kitaip persekiojami“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Smūgis Maskvos degalų tiekimui: dvi didžiausios gamyklos sustabdė veiklą

Kremlius prakalbo apie Trumpo ir Putino susitikimą: „teoriškai“ įmanoma

Europa ieško „Putino užkalbėtojo“: įvardijo pagrindinį pretendentą

+10

Kalbama apie atvejus, kai rusai užsienyje sulaikomi teismų, kurių „teismų, kurių jurisdikcijos Rusijos Federacija nepripažįsta“, taip pat tarptautinių teisminių institucijų, kurių Rusija nepripažįsta, teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.

Atitinkami pakeitimai įtraukiami į federalinius įstatymus „Dėl pilietybės“ ir „Dėl gynybos“. Pagal galiojančią tvarką prezidentas turi teisę siųsti kariuomenę į užsienį tuo atveju, jei šalys ar tarptautinės institucijos priima sprendimus, „prieštaraujančius Rusijos Federacijos interesams“ arba „viešosios tvarkos pagrindams“ Rusijoje.

Tarybos gynybos ir saugumo komiteto išvadose pabrėžiama, kad naujojoje tvarkoje numatyta „galimybė pasitelkti Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas užduotims atlikti, naudojant ginklus ne pagal jų paskirtį, siekiant apsaugoti Rusijos Federacijos piliečius“ pagal Rusijos Federacijos prezidento sprendimą.

Ruošiasi karui su Europa?

Išplėsti V. Putino įgaliojimus dėl kariuomenės panaudojimo užsienyje Rusijos valdžia nusprendė po virtinės pagrindinių NATO valstybių įspėjimų, kad Kremlius ruošiasi karui su viena ar keliomis Europos šalimis.

Vasarą Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas įspėjo apie Rusijos provokacijos Baltijos šalyse riziką pagal Krymo aneksijos scenarijų, o vasarį Danijos žvalgyba pareiškė, kad Rusija gali pradėti didelio masto karą Europoje per artimiausius penkerius metus.

2026 m. kovą JAV žvalgyba įspėjo, kad V. Putinas gali imtis „sąmoningo konflikto eskalavimo“ Ukrainoje iki pat tiesioginio susidūrimo su NATO, įskaitant grėsmę panaudoti branduolinį ginklą.

„Nulinė fazė“ pasirengimo tokiam karui Rusijoje jau prasidėjo, spalio mėnesį rašė JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. ISW teigimu, tai rodo karinių apygardų reorganizavimas prie šalies vakarinės sienos, karinių bazių kūrimas prie sienos su Suomija, taip pat sabotažo aktai, kišimasis į elektroninės kovos priemonių veiklą, GPS trukdžiai, padegimai ir provokacijos ore.