Visgi laikas, kai automobilių rinkoje vyravo šie stereotipai, oficialiai baigėsi. Nors pirkėjams vis dar svarbus kiekvienas išleidžiamas euras, svajonių automobilių koncepcija kaip reikiant pasikeitė.
Kiek lietuviai išleidžia naudotam automobiliui?
Automobilių pardavėjai pastebi, kad nors bendra išleidžiamų pinigų suma per kelerius metus beveik nepakito, tai, ko pirkėjai tikisi už šiuos pinigus, pasikeitė neatpažįstamai. Pasak naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, šiuo metu aktyviausias pirkėjų segmentas orientuojasi į 8–15 tūkst. eurų biudžetą.
„Tai suma, už kurią pirkėjas jau tikisi ne tiesiog transporto priemonės, o pakankamai modernaus, saugaus ir komfortiško automobilio, tačiau mėnesinė įmoka dar išlieka priimtina gana plačiam žmonių ratui“, – pirkėjų įpročius apibūdina P. Valiukėnas.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendra kainų riba per pastaruosius kelerius metus kardinaliai nepasislinko. 2023 m. vidutinė Lietuvoje parduoto naudoto automobilio kaina siekė apie 9,4 tūkst. eurų, o 2026 m. antrąjį ketvirtį ji išliko tokia pati.
Geriau naujesnis su 200 tūkst. km, nei senas su maža rida
Paklaustas, kokių charakteristikų naudoti automobiliai šiandien ieškomi dažniausiai, „Longo LT“ vadovas priduria, kad lietuviai dažniausiai ieško maždaug 6–9 metų senumo automobilio, kurio rida siekia 120–180 tūkst. kilometrų.
Nors šie vairuotojų poreikiai rodo, kad lietuviai vis dar ieško automobilių su mažesne rida, ilgą laiką rinkoje vyravęs odometro rodmenų kultas po truputį blėsta. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad rida pirkėjams nebėra toks absoliutus kriterijus, koks buvo anksčiau.
„Matome, kad pirkėjas gana dažnai rinksis, pavyzdžiui, 2020–2021 metų automobilį su 180–200 tūkst. kilometrų rida, o ne 2015 metų automobilį su 130 tūkst. km, jeigu naujesnis automobilis turi aiškią istoriją, gerą komplektaciją ir yra techniškai tvarkingas“, – teigia P. Valiukėnas.
Pasak automobilių pardavimo eksperto, nors 200 tūkst. kilometrų rida vis dar yra tam tikra psichologinė riba, ji silpnėja. Ypač kai kalbama apie automobilius iš Vakarų Europos, kurie per keletą metų didžiąją ridą galėjo surinkti važiuodami magistralėmis.
„Svarbiausia tampa ne pats skaičius odometre, o automobilio istorija ir būklė“, – apibendrina pašnekovas.
Masiškai persėda į SUV
Keičiasi ne tik reikalavimai ridai, bet ir automobilio kėbulo tipui. „Longo LT“ atstovo teigimu, naudotų automobilių rinkoje dabar stebimas tas pats lūžis, kuris jau įvyko ir naujų automobilių salonuose – masiškas pirkėjų persėdimas į visureigius.
„Taip, ši tendencija labai aiški. SUV ir krosoveriai šiuo metu sudaro apie 40 proc. mūsų pardavimų, ir jų dalis nuosekliai auga“, – teigia P. Valiukėnas.
Ekspertas pastebi, kad Lietuvos pirkėjams dažnai nereikia tikrų bekelės savybių. Lietuviai kur kas labiau vertina SUV automobilių universalumą.
„Žmonėms patinka aukštesnė sėdėsena, patogesnis įlipimas, erdvė ir universalumas. Ir nebūtinai reikalinga visų varančiųjų ratų pavara – nemažai klientų tiesiog nori SUV formato.“
O štai tradicinį kėbulo tipą turintys automobiliai sudomina vis mažiau pirkėjų. Vienas geriausių šios tendencijos pavyzdžių – „Volkswagen Passat“.
„Tai tebėra vienas svarbiausių Lietuvos automobilių parko modelių, tačiau rinkos analizė rodo, kad dalis buvusių „Passat“ pirkėjų pereina į tokius modelius kaip „Volkswagen Tiguan“ ar „Toyota RAV4“. Panaši tendencija jaučiama ir su dalimi „Ford Mondeo“, „Opel Insignia“ ar kitų didesnių sedanų bei universalų“, – aiškina P. Valiukėnas, pridurdamas, kad prieš dešimtmetį rasti pirkėją tokiems modeliams buvo gerokai lengviau.
Automatinė pavarų dėžė – jau nebe privalumas, o būtinybė
Dar vienas ryškus pokytis – pirkėjų reikalavimai komforto įrangai. Jei anksčiau naudoto automobilio pirkėjui svarbiausia buvo gera techninė būklė, šiandien sprendimą dažnai nulemia komplektacija.
„Komplektacija tampa vis svarbesnė, ypač kylant automobilio kainai. Pigiame segmente pirkėjas dar gali daug ką atleisti, tačiau perkant 15–20 tūkst. eurų kainuojantį automobilį lūkesčiai jau visai kiti“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
„Vienas stipriausių kriterijų yra automatinė pavarų dėžė. Ji iš papildomo privalumo palaipsniui tampa pirkėjo lūkesčiu. Taip pat vertinami parkavimo jutikliai arba kamera, šildomos sėdynės, LED žibintai, adaptyvi greičio palaikymo sistema, „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“, – pirkėjų pageidavimus vardija ekspertas.
Ypač didelė klaida, pasak P. Valiukėno, yra tikėtis greitai parduoti prastai įrengtą aukštesnės klasės automobilį: „Komplektacija ypač svarbi „premium“ automobiliuose. Jeigu žmogus perka BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar brangesnį SUV, labai bazinė komplektacija gali gerokai susiaurinti pirkėjų ratą.“
Galvoja ir apie likutinę vertę
Nors naujų automobilių pirkėjams dažnai prikišama dėl milžiniško vertės praradimo iškart išvažiavus iš salono, apie likutinę vertę intensyviai galvoja ir naudotų automobilių pirkėjai. Pasak „Longo LT“ vadovo P. Valiukėno, išliekamoji vertė tampa vis garsiau aptariamu faktoriumi, kurį pirkėjai bando išsiaiškinti aplinkiniais būdais.
„Ji tampa vis svarbesnė. Gal pirkėjas tiesiogiai ne visada pasako „noriu gero likvidumo“, tačiau klausimai apie patikimumą, remonto kainas, konkretaus variklio reputaciją ar tai, ar automobilį vėliau bus lengva parduoti, iš esmės yra klausimai apie likutinę vertę“, – atkreipia dėmesį P. Valiukėnas.
Eksperto teigimu, šis pragmatiškas skaičiavimas ypač ryškus renkantis naujesnių technologijų arba mažiau rinkoje įsitvirtinusias transporto priemones.
„Ypač tai jaučiame kalbant apie hibridus, elektromobilius ir mažiau žinomus modelius. Pirkėjas jau galvoja ne tik apie tai, kiek automobilis kainuoja šiandien, bet ir kokia rizika jį turėti trejus ar penkerius metus“, – aiškina pašnekovas.
Tiesa, nors teoriniai skaičiavimai pirkėjų galvose sukasi vis dažniau, realybėje sprendimą dažniausiai vis dar priima piniginės storis čia ir dabar.
„Vis dėlto nereikėtų pervertinti šio kriterijaus. Didžiajai daliai pirkėjų šiandieninė automobilio kaina, techninė būklė ir mėnesinė įmoka vis dar svarbesnės už teorinę jo vertę po penkerių metų“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
Kaip atrodo idealus naudotas automobilis?
Nors skonių ir biudžetų yra įvairių, naudotų automobilių rinkoje egzistuoja viena aiški sėkmės formulė. Jeigu reikėtų sukurti patį idealiausią naudotą automobilį, P. Valiukėnas nupiešė ganėtinai aiškų ir tikslų paveikslą.
„Jeigu reikėtų nupiešti vieną tipinį variantą, sakyčiau: apie 12–16 tūkst. eurų kainuojantis, 5–8 metų, maždaug 120–180 tūkst. kilometrų nuvažiavęs kompaktiškas arba vidutinio dydžio krosoveris, automatinė pavarų dėžė, 1,5–2,0 litro variklis, normali komplektacija, neutrali spalva ir aiški serviso istorija“, – idealaus pirkinio formulę sudeda P. Valiukėnas.
Pasak eksperto, pirkėjai šiame segmente yra gana pragmatiški: „Nebūtinai turi būti keturi varantys ratai ar maksimali komplektacija. Daug svarbiau, kad automobilis būtų racionalus ir neturėtų akivaizdaus trūkumo.“
O sunkiausiai parduodami modeliai yra lyg visiška racionalumo priešingybė.
„Priešingame spektro gale būtų gana brangus, 8–12 metų „premium“ klasės sedanas su 250–300 tūkst. km rida, didelio tūrio varikliu, aukštais eksploatacijos kaštais, vidutine komplektacija ir neaiškia istorija“, – teigia P. Valiukėnas.
Ekspertas pastebi, kad skelbimų portaluose tokie automobiliai dažnai būna patys populiariausi: „Toks automobilis gali sulaukti daug dėmesio, nes žmonėms jis patinka, tačiau realių pirkėjų, kurie pasirengę už jį sumokėti ir prisiimti būsimas išlaidas, yra gerokai mažiau.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
