Aivaras Grigelevičius

Ar naujas automobilis vis dar yra prabangos dalykas? Sprendžiant iš naujų automobilių pardavimų statistikos – nebe. Pastaraisiais metais Lietuvos naujų automobilių rinka fiksuoja vis naujus rekordus, o augantį lietuvių apetitą naujiems automobiliams patvirtina ir „AutoTyrimų“ duomenys. Štai šiemet šalyje jau užregistruota 37 412 naujų automobilių – 16 proc. daugiau negu pernai, kai per tą patį laikotarpį lietuviai įsigijo 32 197 vnt.

Automobilių salonuose fizinių mygtukų lieka vis mažiau, o daugelis funkcijų perkeliamos į jutiklinius ekranus. Gamintojai kaip vieną alternatyvų siūlo balso komandas – vairuotojas gali paprašyti pakeisti temperatūrą, įvesti navigacijos adresą ar paskambinti artimiausiam žmogui neatitraukdamas rankų nuo vairo. Tačiau didelis Vokietijos automobilių klubo ADAC bandymas parodė, kad funkcijų valdymas balsu vis dar negali pakeisti paprasto mygtuko ten, kur svarbi greita ir patikima reakcija.

Vokietija ir Prancūzija ragina Europos Sąjungą greičiau reaguoti į nesąžiningą konkurenciją, dideles valstybines subsidijas ir ekonominį spaudimą iš trečiųjų šalių. Tarp sektorių, kuriems naujos priemonės galėtų turėti tiesioginės įtakos, atsiduria ir automobilių pramonė.

Vokietis Hansjörgas von Gemmingenas-Hornbergas ir jam priklausanti 2013 m. gamybos „Tesla Model S P85+“ pasiekė beprecedentę ribą – elektromobilio odometras rugsėjo pabaigoje perkopė 3 mln. kilometrų. Nors šis skaičius įrodo ankstyvųjų elektromobilių potencialą įveikti kosminius atstumus, jis taip pat atskleidžia realią tokio rekordo kainą. Savininkui teko ištverti net keturiolika variklių keitimų ir sudrožti tris baterijų blokus.

Vokietijos automobilių gamintojas BMW pradeda didelę įmonės pertvarką. Iki 2027 metų vidurio koncernas ketina penktadaliu sumažinti padalinių ir su jais susijusių vadovaujamųjų pareigybių skaičių, o platesnė darbuotojų mažinimo programa gali paliesti apie 8 tūkst. darbo vietų. Vienu svarbiausių šių pokyčių įrankių taps dirbtinis intelektas.

Per daugiau nei šimtmetį trunkančią automobilių pramonės istoriją gamintojai savo kūriniams suteikė tūkstančius skirtingų vardų. Vieni jų gimė ieškant skambių asociacijų skirtingose kalbose, kiti atsirado iš techninių santrumpų ar netikėto žodžių žaismo, o kai kurių pavadinimų kilmę šiandien sunku net paaiškinti. Keisčiausia, kad tikrieji automobilių vardai kartais skamba taip, tarsi būtų išgalvoti. Todėl šiame teste teks pasikliauti ne tik žiniomis apie automobilius, bet ir nuojauta.

Automobilių ir motociklų keliamas triukšmas pastaruoju metu didmiesčių gyventojams yra jautri tema. Į tamsos apgaubtas miestų gatves išvažiuojantys automobilių ir motociklų vairuotojai neretai sugeba pažadinti miegančius gyventojus ir taip išprovokuoja nepasitenkinimą jų naktine veikla.

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos. Į tv3.lt portalo redakciją kreipęsis Audrius (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomi) teigia patekęs į kuriozišką situaciją. Automobilis neturėjo nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK), vyras vis tiek nusprendė leistis į kelionę.

Skirtinguose Lietuvos miestuose susidarančios spūstys – kiekvieno vairuotojo kantrybės išbandymas. Stovėdami jose vairuotojai gaišta laiką, eikvoja degalus, vėluoja į darbą ir susitikimus. Visa tai puikiai pažįstama visiems Lietuvos vairuotojams. Apie spūsčių keliamas problemas diskutuojama nuolat, vis dėlto jų sprendimo dažniausiai ieškoma keliomis kryptimis – platinamos gatvės, geriau koordinuojami kelių remonto darbai, ieškoma būdų efektyviau organizuoti patį eismą.

„Alfa Romeo“ markės automobiliai visuomet buvo siejami su ryškiai raudona spalva, tačiau vienas iš vos 33 pagamintų „Alfa Romeo 33 Stradale“ bus šios tradicijos priešingybė. Italai pristatė „Perla Nera“ – pagal individualų kliento užsakymą sukurtą egzempliorių, kurio išorėje dominuoja juoda spalva ir matinis anglies pluoštas. Gamintojas teigia, kad pirkėjas norėjo, kad automobilio išorėje neliktų jokių ryškių akcentų.

Dar prieš kiek daugiau nei dešimtmetį daugiau kaip pusė Europoje parduodamų naujų automobilių turėjo dyzelinius variklius. Dabar jų dalis susitraukė iki 7,3 proc. Per aštuonis šių metų mėnesius dyzelinį automobilį rinkosi maždaug kas keturioliktas pirkėjas. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio dyzelinių automobilių registracijų dalis, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Europos Sąjungoje sumažėjo 18,6 proc.

Ličio, vienos svarbiausių elektromobilių baterijų žaliavų, kaina Kinijoje per rugsėjį smuko maždaug 25 proc. Kaip skelbia „Bloomberg“, ličio karbonato ateities sandorių kaina Guangdžou biržoje nuo daugiau kaip 160 tūkst. juanių, arba maždaug 21 tūkst. eurų, už toną mėnesio pradžioje nukrito žemiau 120 tūkst. juanių, arba maždaug 15,8 tūkst. eurų. Ličio karbonatas plačiai naudojamas elektromobilių ir elektros energijos kaupimo sistemų baterijoms gaminti.

„Ford“ vadovas Jimas Farley ragina JAV itin atsargiai spręsti, ar ir kokiomis sąlygomis į šalies rinką įsileisti Kinijos automobilių gamintojus. Kaip perspėjantį pavyzdį jis pateikia Europą, kurioje Kinijos bendrovės sparčiai didina pardavimus ir vis stipriau spaudžia vietos gamintojus. „Europos šalims jau per vėlu“, – antradienį vykusioje „Automotive News“ konferencijoje pareiškė J. Farley.

Didžioji Britanija gali būti priversta rinktis tarp glaudesnių ryšių su Europos automobilių pramone ir dabartinės prekybos politikos Kinijos atžvilgiu. „Financial Times“ šaltinių teigimu, Europos Sąjungos atstovai ragina Londoną griežtinti muitus iš Kinijos importuojamiems automobiliams, jei britai nori, kad jų gamintojai ateityje būtų prilyginami europietiškiems pagal naujas „Made in EU“ taisykles.

Vos trijų metrų ilgio, keturvietis ir maždaug 11 tūkst. eurų kainuojantis elektromobilis netrukus turėtų pasirodyti visose „Dacia“ markės atstovybėse. Britų leidinio „Autocar“ žiniomis, bendrovė ruošiasi pradėti itin pigaus automobilio gamybą jau 2027 metais.

Europoje didelio darbinio tūrio dyzeliniai varikliai lengvuosiuose automobiliuose tampa retenybe, tačiau anapus Atlanto situacija visiškai kitokia. „General Motors“ oficialiai pristatė visiškai naują 8,3 litro V8 „Duramax“ dyzelinį variklį. Jis bus montuojamas į sunkiuosius „Chevrolet Silverado HD“ bei „GMC Sierra HD“ pikapus ir pasiūlys įspūdingus parametrus: 563 AG galią bei net 1 668 Nm sukimo momentą.

Automobilių priežiūra artimiausiais mėnesiais gali pastebimai pabrangti dėl problemų, kurios užsimezgė gerokai anksčiau, nei alyva supilstoma į bakelius ar pasiekia serviso lentynas. Europoje fiksuojamas staigus III grupės bazinių alyvų trūkumas – būtent ši žaliava yra esminis šiuolaikinių aukštos kokybės sintetinių variklinių alyvų pamatas. Kol Jungtinėse Valstijose prekybininkai jau riboja parduodamus kiekius, Europos tiekėjai apie įtemptą padėtį atvirai kalba nuo pat pavasario.

Europos automobilių gamintojams vis svarbesni tampa ne tik pardavimo rezultatai, bet ir jų parduodamų naujų automobilių išmetamo CO2 vidurkis. Rinkos tyrimų bendrovės „Dataforce“ skaičiavimai rodo, kad, vertinant 2025 metus ir pirmuosius aštuonis 2026-ųjų mėnesius, didžiausią teorinį įsipareigojimą yra sukaupęs „Volkswagen“ koncernas. Priešingoje pusėje atsidūrė „Tesla“, BYD, „Geely“ ir kiti daug elektromobilių parduodantys gamintojai.

Elektromobilis gali būti techniškai dar tinkamas eksploatuoti, tačiau vienas brangus baterijos gedimas gali nulemti tolimesnį jo likimą. „Bosch Mobility Aftermarket“ vadovas Rupertas Hoellbacheris kalbėdamas su leidinio „Automobilwoche“ žurnalistais teigė, kad elektromobilių naudojimo trukmę ateityje gali lemti ne vien pačių baterijų ilgaamžiškumas, bet ir tai, ar jas apskritai apsimokės remontuoti pasibaigus gamintojo garantijai.

„Hyundai“ toliau ieško būdų, kaip elektromobiliams suteikti daugiau tradiciniams sportiniams automobiliams būdingų pojūčių. Bendrovės užregistruotas patentas aprašo sistemą, kuri regeneracinį stabdymą susieja su virtualiomis pavaromis – kuo žemesnę jų pasirinks vairuotojas, tuo stipriau automobilis lėtės atleidus akceleratoriaus pedalą. Tokiu būdu elektromobilis imituotų stabdymą varikliu. Pati virtualių pavarų idėja „Hyundai“ nėra nauja.

Jungtinėse Valstijose rengiamasi gerokai sušvelninti automobilių gamintojams taikomus degalų naudojimo efektyvumo reikalavimus. Donaldo Trumpo administracija ketina pakeisti ankstesnės Joe Bideno administracijos nustatytas normas, pagal kurias iki 2031 metų naujų lengvųjų automobilių parkas turėjo tapti gerokai ekonomiškesnis.

Automobilių modelių pavadinimus dažnas atpažįsta iš pirmo žvilgsnio, tačiau jų kilmė neretai lieka paslaptis. Vieni vardai atsirado iš vietovardžių, kiti – iš žmonių vardų, gyvūnų pavadinimų ar net kelių skirtingų žodžių junginių. Kai kurių modelių pavadinimai turi gana aiškią prasmę, tačiau pasitaiko ir tokių, kurių istorija gerokai netikėtesnė, nei būtų galima pagalvoti.

Degalų kaina – lyg tiksinti bomba. Nors 2026-aisiais degalų akcizų kilimą pristabdę politikai suteikė laikiną atokvėpį, tačiau ekspertai perspėja, kad nenumaldomai artėjantys 2027 metai atneš drastišką CO2 dedamosios šuolį, o atsakymo, kaip šis mokestis derės su netrukus startuosiančia europine ETS2 sistema, valstybė vis dar neturi.

Rožinės ir baltos spalvų kėbulas, sėdynių apmušalai su rožių motyvais, prie salono priderinta rankinė, skėtis ir kosmetikos reikmenys – 1955 m. „Dodge“ nusprendė sukurti automobilį, kuris būtų skirtas būtent moterims. Taip gimė „La Femme“ – viena keisčiausių XX amžiaus Amerikos automobilių pramonės rinkodaros istorijų. Pats automobilis nebuvo visiškai naujas modelis.

Automobilių gamyklose robotai naudojami dešimtmečius, tačiau iki šiol didžioji jų dalis buvo pritaikyta vienai konkrečiai užduočiai. „Hyundai“ ruošiasi kitam etapui – bendrovė planuoja savo ir „Kia“ gamyklose diegti žmogaus ūgio humanoidinius „Atlas“, galinčius judėti tose pačiose darbo vietose ir naudotis žmonėms skirta įranga.

Aukštoms degalų kainoms vėl tampant problema visoje Europoje, vis daugiau valstybių ryžtasi tiesiogiai kištis į jų formavimą. Austrija spalį ir lapkritį ketina benzino bei dyzelino litrą atpiginti daugiau kaip 12 centų, o Čekija jau nusprendė riboti degalų pardavėjų maržas ir mažinti dyzelino akcizą. Lietuvoje svarstoma labai panašaus dydžio mokestinė lengvata, tačiau Vyriausybė kol kas abejoja, ar dėl jos verta prarasti dešimtis milijonų eurų biudžeto pajamų.

Kinijos automobilių pramonė šiandien pajėgi per metus pagaminti apie 40 mln. transporto priemonių, tačiau šalies vidaus rinkai 2026-aisiais prognozuojamas vos 24,6 mln. automobilių poreikis. Milžiniškas skirtumas vis labiau keičia ir Europos rinką – Kinijos gamintojams ieškant, kur parduoti pagamintas mašinas, jų eksportas auga milijonais automobilių per metus. Konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ prognozuoja, kad šiemet iš Kinijos į užsienį bus eksportuota beveik 10 mln.

Dakaro ralis, pasaulio ralio čempionatas, kartingas, žiedinės lenktynės, ralio krosas ar net „Formulė 2“ – talentingiausi Lietuvos lenktynininkai yra pasižymėję ne tik šiose, bet ir kitose autosporto disciplinose.  Puikus to pavyzdys –  Ryčio Gurklio triumfas Portugalijoje, kur lietuvis užsitikrino Europos ralio kroso RX3 klasės čempiono titulą. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelis atvejis, kai mūsų šalies lenktynininkai garsiai priminė apie save už Lietuvos ribų.

Elektromobilių vairuotojai galėtų akimirksniu įvardyti bent keletą reikšmingų tokio automobilio privalumų. Vienas jų – mažesnės eksploatacijos išlaidos, ypač žvelgiant į dabartines degalų kainas. Tačiau kai kuriose Europos šalyse elektromobilių savininkai susiduria ir su gana netikėtais ribojimais. Naujausias ir bene plačiausio masto pavyzdys užfiksuotas Belgijoje.

Šiuolaikinis automobilis – kruopščiai apgalvotas, griežtų saugumo reikalavimų ir aerodinaminių sprendimų kupinas inžinerijos kūrinys. Tačiau kelias iki šios technologinės brandos buvo nusėtas beprotiškais eksperimentais, keistais patentais ir beatodairiškomis konstruktorių fantazijomis.  Šį kartą kviečiame pasitikrinti žinias apie pačius neįprasčiausius automobilių pasaulio klystkelius.

Net patys garsiausi pasaulio automobilių gamintojai nėra apsaugoti nuo skaudžių klaidų. Kartais viena netinkamai suprojektuota smulkmena ar bandymas sutaupyti priverčia koncernų vadovus viešai atsiprašinėti, o vairuotojus – skubiai vykti į remonto dirbtuves. Šį kartą siūlome pasitikrinti, kaip gerai prisimenate garsiausius automobilių pramonės skandalus, kurie privertė gamintojus atšaukti milijonus automobilių visame pasaulyje.

Sėkmingai atlikta techninė apžiūra daugeliui lengvųjų automobilių vairuotojų paprastai reiškia, kad į TA stotį grįžti reikės tik po dvejų metų. Tačiau ši nusistovėjusi tvarka netrukus gali pasikeisti. Seime kelią skinasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms, vairuotojai bus kviečiami į neeilinę patikrą, o laiku nepasirodžius – galiojanti techninė apžiūra bus tiesiog anuliuota. Tačiau tai dar ne viskas.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

Kelionės automobiliu po Europą vilioja laisve ir dar nematytomis vietovėmis, tačiau kirtus valstybių sienas įprasti vairavimo įpročiai gali virsti netikėtomis išlaidomis. Skirtingose šalyse galioja saviti, kartais itin griežti ar net kurioziški reikalavimai, apie kuriuos užsienio turistai neretai sužino tik išvydę policijos švyturėlius. Šį kartą kviečiame pasitikrinti žinias ir išsiaiškinti, kaip gerai orientuojatės Europos kelių įstatymų vingiuose.

Dešimtmečius galiojusi taisyklė, kad teisę vairuoti automobilį galima įgyti tik sulaukus pilnametystės, netrukus taps istorija. Lietuva jau pradeda ruoštis reformai, leisiančiai prie vairo sėsti 17-mečiams. Vis dėlto džiaugsmą dėl anksčiau į rankas gauto vairuotojo pažymėjimo lydės griežti saugikliai ir viena esminė teisinė naujovė, kuri privers iš esmės persvarstyti atsakomybę už kiekvieną kelyje padarytą klaidą.

Šildomos sėdynės, adaptyvi greičio palaikymo sistema ar išmanūs žibintai – anksčiau šie privalumai priklausė išimtinai nuo to, kokios komplektacijos automobilį vairuotojas užsisakė mėgstamos markės salone. Tačiau šiandien situacija kaip reikiant pasikeitė.

Vasariška ramybė Lietuvos miestų gatvėse skaičiuoja paskutines dienas. Netrukus į kelius sugrįš tūkstančiai moksleivių, studentų ir po atostogų prie vairo vėl sėdusių vairuotojų. Sujudimas prie ugdymo įstaigų ir atgijusios spūstys reikalaus ne tik geležinės kantrybės, bet ir atidaus Kelių eismo taisyklių išmanymo.

Vilniuje siūloma griežčiau kovoti su naktimis gyventojus trikdančiu transporto triukšmu. Parengtose Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pataisose numatyta nuo 22 iki 6 val. gyvenamosiose teritorijose drausti triukšmingą motorinių transporto priemonių naudojimą, o probleminėse miesto vietose ateityje galėtų būti ribojamas ar net visiškai uždraustas motociklų ir kitų L kategorijos transporto priemonių eismas. Pakeitimus inicijavo Vilniaus miesto tarybos narys Povilas Pinelis.

Svarbius valstybės asmenis lydintys kortežai ateityje mėlynais bei raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais galėtų naudotis tik įvertinę realų jų būtinumą. Seimo narys Mindaugas Lingė užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežčiau reglamentuoti saugomų asmenų lydėjimą ir kiekvieną specialiųjų signalų naudojimo atvejį registruoti.

Kelių eismo taisyklės nubrėžia aiškias elgesio ribas, tačiau tikrąją tvarką ir ramybę gatvėse kuria vairavimo kultūra. Vairuotojų bendruomenė turi savitą bendravimo kalbą ir nerašytas normas, kurių neišmokstama vairavimo mokykloje – jos perprantamos tik su patirtimi ir pagarba aplinkiniams.

Draudimo polisą vairuotojai įprastai renkasi tam, kad netikėta žala automobiliui nevirstų kelių tūkstančių eurų išlaidomis iš savo kišenės. Juk Kasko draudimas turėtų suteikti apsaugą ir tais atvejais, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalina. Tačiau į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas tikina, kad net ir turimas Kasko draudimas 100 proc. negarantuoja, kad patirtus nuostolius bendrovė tikrai atlygins.

Vilniaus oro uostą pasiekę keleiviai kelionę toliau gali tęsti įvairiais būdais – viešuoju transportu, autobusais, taksi ar pavėžėjų automobiliais. Tačiau daliai atvykstančiųjų Lietuva tampa tik tarpine stotele, iš kurios vykstama į kaimynines šalis. Tarp tokių krypčių – ir Baltarusija.

Vairuotojai šiandien už įvairiausias paslaugas gali atsiskaityti naudodamiesi išmaniesiems telefonams skirtomis programėlėmis. Jos leidžia išsinuomoti automobilį, sumokėti už jo plovimą ar net aktyvuoti degalų pylimą. Ne išimtis ir automobilių stovėjimas. Už parkavimą mokamoje zonoje vairuotojai taip pat gali sumokėti naudodamiesi programėlėmis, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad kartais išmanūs sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų naudotojus.

Automobilio prietaisų skydelis yra tarsi tiesioginis ryšio kanalas tarp jūsų ir transporto priemonės. Tik pripažinkime – retkarčiais ten įsižiebiantys ženklai atrodo kaip mįslingi hieroglifai, o ne konkretūs patarimai. Viena netikėta raudona ar geltona lemputė vieniems vairuotojams gali sukelti šaltą prakaitą, o kiti į ją reaguoja paprastai – tiesiog pagarsindami muziką.

Liepos pradžioje Vilniuje įvykusi skaudi avarija dar kartą iškėlė jaunų ir nedidelę vairavimo patirtį turinčių žmonių saugumo klausimą. Naktį 19-metės vairuojamas BMW rėžėsi į apšvietimo stulpą, o šio įvykio metu žuvo du kartu važiavę jaunuoliai. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimą mergina buvo gavusi mažiau nei prieš mėnesį, o tai kartu paskatino sugrįžti prie siūlymų riboti automobilių, kuriuos leidžiama vairuoti nedidelį stažą turintiems žmonėms, galią.

Visi, bent kartą gyvenime ieškoję naudoto automobilio Lietuvos skelbimų portaluose, žino – tai yra atskiras pasaulis su savo unikalia kalba ir taisyklėmis. Automobilių pardavėjų (liaudyje meiliai vadinamų „perekūpais“) aprašymai kartais prilygsta geriausiems poezijos kūriniams, tačiau už gražių žodžių dažnai slypi visai kita realybė.

Užtenka vienos stipresnės vasaros liūties, kad miesto gatvės akimirksniu virstų upėmis, o skubantys vairuotojai nuspręstų surizikuoti priekyje matomą kliūtį įveikti.  Vis dėlto, tokie bandymai dažniausiai baigiasi spengiančia tyla,  kai pro apsemtą gatvę važiavęs automobilis staiga užgęsta. Tačiau didžiausias šokas vairuotojų gali laukti po to.

Kauno miesto savivaldybė iki šio rudens planuoja užbaigti 31,5 mln. eurų vertės Pietrytinio aplinkkelio pirmąjį etapą. Nors klojant viršutinį asfalto sluoksnį darbai artėja prie pabaigos, teisme tebeverda ginčas dėl dalies šiam projektui išduotų statybos leidimų teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme įrodinėja, kad projekto sprendiniai prasilenkia su miesto planavimo dokumentais.

Automobilį pardavusio žmogaus rūpesčiai gali nesibaigti gavus pinigus ir atidavus raktelius. Jeigu pirkėjas transporto priemonės neįregistruoja savo vardu, buvusiam savininkui gali kilti klausimų dėl baudų, draudimo ir vėliau paaiškėjusių defektų. „Regitra“ ir advokatas paaiškino, kas tokiais atvejais laikomas atsakingu ir kokius dokumentus būtina išsaugoti. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, prieš kelias dienas pardavusi automobilį.