Gamykloje bus gaminami dideli prabangūs visureigiai, skirti Šiaurės Amerikos rinkai. Toks sprendimas priimtas JAV prezidentui Donaldui Trumpui padidinus importuojamų automobilių muitus, dėl kurių „Audi“ vien pernai patyrė apie 1,2 mlrd. eurų papildomų išlaidų.
Apie planuojamas investicijas Džordžijos valstijoje vykusiame politiniame renginyje pirmasis pranešė JAV prezidentas D. Trumpas. Kartu su juo pasirodė ir „Audi“ vadovas Gernotas Döllneris, patvirtinęs bendrovės ketinimus plėsti gamybą Šiaurės Amerikoje.
Naujoji gamykla turėtų iškilti Džordžijos valstijos centrinėje dalyje, netoli Makono miesto. Pasirinkta teritorija yra pritaikyta dideliems pramonės projektams, o regione jau veikia automobilių pramonės tiekėjų tinklas. „Audi“ skaičiuoja, kad pradėjus veikti visais pajėgumais čia kasmet būtų galima pagaminti iki 200 tūkst. automobilių.
Gamins didžiausius ir prabangiausius visureigius
Naujoje gamykloje „Audi“ ketina sutelkti dėmesį į didelius aukščiausios klasės visureigius, kurie ypač svarbūs JAV rinkoje. Bendrovės vadovas G. Döllneris patvirtino, kad čia planuojama gaminti didžiausius ir prabangiausius markės SUV modelius.
Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, gamybos planuose numatyti „Audi Q7“, „Q8“ ir „Q9“ visureigiai. Vis dėlto pati „Audi“ oficialiame pranešime konkrečių modelių sąrašo dar nepatvirtino.
„Planuojame čia, Makone, Džordžijos valstijoje, gaminti savo didžiausius ir prabangiausius visureigius. Tai ilgalaikė investicija, nes tikime Amerikos rinka“, – sakė G. Döllneris.
Pasak jo, vietinė gamyba leis bendrovei geriau prisitaikyti prie Šiaurės Amerikos klientų poreikių ir sustiprinti pozicijas vienoje svarbiausių prabangių automobilių rinkų pasaulyje.
Šiuo metu visi JAV parduodami „Audi“ automobiliai įvežami iš kitų valstybių, daugiausia Europos ir Meksikos, todėl bendrovė yra tiesiogiai priklausoma nuo importo muitų, transportavimo išlaidų ir tarptautinės prekybos sąlygų.
D. Trumpas skelbė vieną datą, „Audi“ – kitą
Pristatydamas projektą D. Trumpas pareiškė, kad naujosios gamyklos statybos prasidės jau kitą mėnesį, tačiau oficialiame „Audi“ pranešime nurodyti gerokai vėlesni terminai. Gamintojas planuoja parengiamuosius darbus pradėti 2027 metais, o statybas – 2028-aisiais. Automobilių gamybos pradžia numatyta ateinančio dešimtmečio pradžioje, preliminariai 2031 metais.
Gamykla bus projektuojama atsižvelgiant į būsimus gamybos poreikius. Bendrovė siekia įrengti lanksčias gamybos linijas, kuriose būtų galima pritaikyti naujas technologijas ir reaguoti į besikeičiančią automobilių paklausą.
„Audi“ taip pat pabrėžia, kad gamykla bus skirta ilgalaikei plėtrai, o ne vien dabartinių importo muitų poveikiui sumažinti. Muitai bendrovei jau kainavo 1,2 mlrd. eurų
Vienas svarbiausių veiksnių, paskatinusių „Audi“ rimčiau svarstyti gamybą JAV, yra D. Trumpo administracijos vykdoma prekybos politika. Sugrįžęs į Baltuosius rūmus 2025 metų sausį, JAV prezidentas padidino muitus importuojamiems automobiliams ir jų dalims.
Tokiais sprendimais siekiama paskatinti užsienio bendroves perkelti daugiau gamybos į Jungtines Valstijas. Agentūros „Reuters“ duomenimis, vien 2025 metais dėl JAV importo muitų „Audi“ patyrė apie 1,2 mlrd. eurų papildomų išlaidų.
Kadangi „Audi“ iki šiol neturėjo nuosavos automobilių gamyklos JAV, visi šioje rinkoje parduodami automobiliai turėjo kirsti šalies sieną.
Įkūrus gamyklą Džordžijoje, dalį šių išlaidų būtų galima sumažinti. Vietinė gamyba taip pat leistų sutrumpinti automobilių tiekimo grandinę ir sumažinti priklausomybę nuo valiutų kursų svyravimų.
Vokietijoje nerimaujama dėl darbo vietų
Nors naujoji gamykla JAV turėtų sukurti apie 4,5 tūkst. darbo vietų, Vokietijoje šis pranešimas sulaukė nevienareikšmių reakcijų.
„Audi“ priklauso „Volkswagen“ grupei, kuri pastaraisiais metais susiduria su augančiomis veiklos išlaidomis, stiprėjančia Azijos gamintojų konkurencija ir poreikiu pertvarkyti gamybos tinklą.
Dėl to Vokietijoje jau vykdomos darbuotojų skaičiaus mažinimo programos, o profesinės sąjungos nerimauja, kad investicijos į užsienio gamyklas gali turėti įtakos darbo vietoms gimtojoje rinkoje.
Didžiausios Vokietijos pramonės profesinės sąjungos „IG Metall“ pirmininkė Christiane Benner teigiamai įvertino „Audi“ ketinimą stiprinti pozicijas JAV, tačiau kartu pareikalavo aiškių įsipareigojimų darbuotojams Vokietijoje.
Jos teigimu, geresnės galimybės patekti į Amerikos rinką yra svarbios bendrovės konkurencingumui, tačiau plėtra užsienyje neturėtų vykti esamų gamyklų darbuotojų sąskaita.
Savo ruožtu „Audi“ pabrėžia, kad Vokietija ir Europa išliks pagrindiniu bendrovės gamybos bei inžinerinių kompetencijų centru.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
