Dvi didžiausios Bendrijos ekonomikos siūlo daugiau lankstumo automobilių gamintojams, kartu numatydamos priemones, kurios skatintų elektromobilių gamybą ir technologijų plėtrą Europoje. Susitarimas gali turėti įtakos ir tam, kokie automobiliai Europos rinkoje bus parduodami po 2035 metų.
Iki šiol Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos dėl automobilių pramonės ateities gerokai skyrėsi. Berlynas siekė sušvelninti reikalavimus automobiliams su vidaus degimo varikliais, o Paryžius daugiau dėmesio skyrė elektromobilių gamybai Europoje ir vietos pramonės apsaugai nuo užsienietiško kapitalo konkurencijos.
Dabar abi šalys rado kompromisą, kuris turėtų padėti Europos Sąjungai judėti į priekį rengiant naują automobilių pramonei skirtų priemonių paketą.
Bendrame pareiškime Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės pabrėžė, kad Europa turi išlikti konkurencinga pasaulinėje automobilių rinkoje, kartu mažindama transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį.
„Mūsų tikslas aiškus – konkurencinga, inovatyvi ir nuo iškastinio kuro vis mažiau priklausoma Europos automobilių pramonė, kuri gamina Europoje ir kuria ateities darbo vietas“, – teigiama bendrame abiejų šalių pareiškime.
Vokietija išsiderėjo nuolaidų
Vienas svarbiausių susitarimo aspektų – lankstesnis požiūris į 2035 metų automobilių taršos reikalavimus.
Pagal anksčiau patvirtintas ES taisykles nuo 2035 metų naujų lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekis turėtų būti sumažintas 100 proc., palyginti su nustatytu atskaitos lygiu. Praktiškai tai reikštų, kad nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, išmetantys CO2 nebeatitiktų numatytų reikalavimų.
Vokietija jau kurį laiką siekia šią tvarką sušvelninti. Šalis nori išsaugoti daugiau galimybių automobiliams su vidaus degimo varikliais, nes nuo jų gamybos ir susijusių technologijų priklauso nemaža dalis Vokietijos pramonės.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, siekdama susitarimo Prancūzija sutiko su papildomomis nuolaidomis, kurių reikalavo Berlynas.
Vis dėlto konkrečios išimtys ir jų taikymo sąlygos dar turės būti įtvirtintos Europos Sąjungos teisės aktuose.
Prancūzija pasiekė savo
Mainais už lankstesnį požiūrį į vidaus degimo variklius Vokietija sutiko su griežtesniais reikalavimais, skirtais skatinti automobilių ir jų komponentų gamybą Europoje.
Kalbama apie vadinamąjį europinės pirmenybės principą. Pagal jį viešąją paramą gaunančios įmonės turėtų naudoti Europoje arba tam tikrose partnerėse šalyse pagamintus komponentus.
Prancūzija ilgą laiką reikalavo griežtesnių kriterijų, siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšomis būtų remiamos pirmiausia vietos gamyklos ir tiekėjai.
Vokietija iš pradžių siūlė platesnį požiūrį, kuris būtų leidęs įtraukti daugiau už Europos ribų veikiančių tiekėjų, tačiau, AFP duomenimis, Berlynas galiausiai sutiko su Paryžiaus pozicijai artimesniu modeliu.
Susitarimas sulaukė ir kritikos
Abiejų valstybių vadovai pasiektą kompromisą vertina kaip svarbų žingsnį stiprinant Europos automobilių pramonę.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai geras signalas pramonės investicijoms ir darbo vietoms Vokietijoje, Prancūzijoje bei visoje Europoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad Europa turi išlikti žemynu, kuriame kuriamos naujos technologijos, investuojama ir gaminama, kartu siekiant klimato apsaugos tikslų.
Tačiau susitarimas nuvylė aplinkosaugos organizacijas, kurios priešinasi papildomoms išimtims automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Jų vertinimu, lankstesni reikalavimai gali sulėtinti transporto sektoriaus perėjimą prie mažiau taršių technologijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
