Natūralu, kad jeigu vairuotojai nesutaria, įvykio aplinkybes aiškinasi policija. Tuomet svarbūs tampa ne vien jų paaiškinimai, bet ir tai, ką galima patikrinti: nuotraukos, liudininkų pasakojimai, vaizdo registratoriaus įrašas. Pastarajame gali būti išlikusi susidūrimo akimirka arba tai, kas vyko prieš ją.
Padeda suprasti kas įvyko
BTA Draudimo žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova tvirtina, kad klientai vaizdo registratorių įrašus pateikia palyginti retai.
Dažniausiai eismo įvykio dalyviai dėl aplinkybių sutaria ir užpildo deklaraciją, todėl papildomos medžiagos draudikui neprireikia. Tačiau kilus ginčui įrašas gali parodyti, kuris manevras buvo atliktas pirmas, ar automobilis persirikiavo, kas vyko sankryžoje.
„Po eismo įvykio žmonės patiria stresą, skirtingai pastebi ir prisimena detales, todėl jų pasakojimai gali nesutapti net ir nesiekiant suklaidinti. Įrašas padeda patikrinti paaiškinimus ir atkurti įvykių seką“, – pasakoja K. E. Karpova. Naudingas gali būti ir šalia važiavusio, pačiame įvykyje nedalyvavusio vairuotojo įrašas.
Draudikė prisimena skaudų atvejį, kai prie stovinčio automobilio priėjęs žmogus, ketinęs į jį įsėsti, pateko į važiuojančio BTA klienta automobilio kelią ir žuvo. K. E. Karpovos pastebėjimu, registratoriaus įrašas padėjo atkurti įvykio eigą ir įvertinti vairuotojo atsakomybės klausimą. Tokiose situacijose vaizdo medžiaga gali būti reikšminga ne vien sprendžiant, kas atlygins žalą.
Vis dėlto net ir užfiksavusi susidūrimą kamera nebūtinai parodo, kas dėl jo kaltas. Už kadro gali likti kitas automobilis, šviesoforo signalas ar prieš susidūrimą atliktas manevras. Tamsa, krituliai ir atspindžiai taip pat gali neleisti įžiūrėti svarbių detalių.
Todėl, pasak draudikės, įrašas vertinamas kartu su vairuotojų paaiškinimais, įvykio vietos nuotraukomis, automobilių sugadinimais ir, jei reikia, ekspertizių duomenimis.
Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad net ir naudingas įrašas nepadės, jei vairuotojas jo neišsaugos. Registratoriams filmuojant cikliškai, senesnius failus pakeičia nauji, todėl K. E. Karpova pataria kuo greičiau išsaugoti reikiamą įrašą ir pasidaryti jo kopiją. Išsaugoti verta ne tik susidūrimo akimirką, bet ir vaizdą prieš ją bei po jos, o draudikui perduoti originalų, neredaguotą failą.
„Praktikoje pasitaiko, kad įrašo prireikia tik vėliau, dalyviams pradėjus nesutarti dėl aplinkybių, tačiau tuo metu jis jau būna perrašytas“, – sako K. E. Karpova.
Įrašo skelbti viešai nerekomenduoja
Išsaugoti vaizdo registratoriaus įrašą ir jį parodyti draudikams ar policijai yra viena, tačiau paskelbti jį tūkstančiams žmonių – visai kas kita.
Socialiniuose tinkluose veikia dideles auditorijas subūrusios grupės, kuriose tokiais įrašais dalijamasi kone kasdien. Vieni juos skelbia norėdami sugėdinti, jų manymu, taisykles pažeidusį vairuotoją, kiti – išgirsti, kaip užfiksuotą situaciją vertina kiti žmonės.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė aiškina, kad po incidento įrašas gali būti perduotas tiems, kurie turi teisę jį tirti ar atstovauti asmeniui: teisėsaugos institucijoms, draudimo bendrovei dėl įvykio, advokatui arba teismui. Tačiau įkėlus tą patį vaizdą į socialinį tinklą, jis pasiekia ir žmones, neturinčius jokio ryšio su incidentu.
„Užfiksuoti vaizdo įrašai paprastai negali būti skelbiami socialiniuose tinkluose“, – sako I. Mauricienė. Ji pabrėžia, kad net siekis atkreipti dėmesį į galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą savaime nepateisina įrašo viešinimo.
„Asmuo, viešindamas informaciją asmeniškai, jau gali peržengti asmeninio naudojimo ribas, todėl konkrečiu atveju jam gali būti taikomos BDAR nuostatos“, – aiškina pašnekovė.
Pasak I. Mauricienės, privačiam asmeniui, kuris registratoriumi filmuoja su verslu ar profesine veikla nesusijusiais tikslais, BDAR paprastai netaikomas – tai vadinamoji namų ūkio išimtis. Tačiau jeigu konkrečiu atveju ši išimtis netaikoma, asmens duomenų rinkimas turi atitikti BDAR principus ir būti grindžiamas teisėtu pagrindu. Todėl vertinant įrašo naudojimą svarbu ir tai, kokiu tikslu jis padarytas, ir tai, kur vėliau paskelbtas.
Viešinimo pasekmės gali paliesti ne tik vairuotoją, kurio elgesį norėta parodyti. Įraše gali būti matomi nukentėjusieji, vaikai ar kiti su ginču nesusiję žmonės.
I. Mauricienė primena, kad paskelbti eismo nelaimės vaizdai gali sukelti skaudžių išgyvenimų arba tapti patyčių objektu. Žmonės, manantys, kad paskelbtu įrašu pažeistos jų teisės, atsižvelgdami į aplinkybes gali kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą arba teismą.
Patarėjos pastebėjimu, duomenų tvarkymo požiūriu nėra skirtumo, ar registratorius filmuoja važiuojantį, ar stovintį automobilį veikiant parkavimo režimui: abiem atvejais įrašoma aplinka.
Ji taip pat nurodo, kad privačiam vairuotojui, kuriam taikoma namų ūkio išimtis, BDAR nenustato konkretaus termino įrašams saugoti. Vis dėlto laikyti juos nepagrįstai ilgai I. Mauricienė nepataria.
Jei užfiksuotas incidentas ir medžiagos reikia savo teisėms ginti, konkretų įrašą ji rekomenduoja išsaugoti atskirai iki teisinių procesų pabaigos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
