Aivaras Grigelevičius

Gimęs dėl netikėto atsitiktinumo. Taip būtų galima trumpai apibūdinti brangiausią šiuo metu gaminamą „Volkswagen“ modelį – „Touareg“. Nors tiesioginis šios markės pavadinimo vertimas reiškia „tautos automobilį“, vargu ar šis visureigis buvo kartas pagal tradicinio tautos automobilio principus.  Prieš daugiau nei 20 metų rinkoje pasirodęs „Volkswagen Touareg“ yra vienas iš nedaugelio automobilių, kurio atsiradimo istorija yra be galo įdomi.

Ar 2025-ųjų automobilių pirkimo karštinė buvo tik vienkartinis reiškinys? Rinkos dalyviai atkerta – tikrai ne. Prognozuojama, kad šiemet lietuviai salonų duris varstys dar dažniau, o pagrindiniu varikliu taps auganti gyventojų perkamoji galia. Praėję metai Lietuvos automobilių rinkoje tapo istoriniais – fiksuotas visų laikų pardavimų rekordas.

Nors teisės aktai griežtėja, o aplinkosaugininkai reguliariai tikrina automobilių servisus bei garažus, nelegalus automobilių ardymas Lietuvoje išlieka sunkiai suvokiamo masto problema.  Kol pareigūnai skiria simbolines baudas, nelegaliai veiklą vykdantys veikėjai per metus sugeba vienam užsieniečiui „parduoti“ 18 tūkst. automobilių, o realus nelegaliai išardomo laužo kiekis viršija 100 tūkst. tonų per metus.

Automobilį pardavėte, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašėte, o raktelius ramia sąžine perdavėte naujam savininkui. Tačiau po kelių mėnesių pašto dėžutėje randate „kalėdinį sveikinimą“ – reikalavimą sumokėti 1000 eurų už avariją, kurios nepadarėte. Būtent į tokius spąstus pateko į portalą tv3.lt kreipęsis vyras, kuris teigia, kad įprastas automobilio pardavimo procesas tapo savotišku košmaru ir nervų išbandymu.

Kiekvieną žiemą pasikartojantis scenarijus vairuotojams tampa išbandymu, o miesto infrastruktūrai – rimtu egzaminu. Vos gatves padengia sniegas, socialinėje erdvėje pasipila vaizdai su grioviuose atsidūrusiais automobiliais ar į statesnes įkalnes beviltiškai bandančiais užkilti troleibusais bei sunkvežimiais.  Prieš porą savaičių Lietuvą užklupęs gausus snygis Vilniuje eismą ne tik apsunkino, bet ir visiškai paralyžiavo.

Politikai vis garsiau kalbant apie neišvengiamą būtinybę mažinti transporto sektoriaus taršą. Tuo metu vairuotojai su nerimu laukia, kada į Lietuvą bus perkelta Vakarų Europoje paplitusi praktika dėl automobilių apmokestinimo.  Registracijos mokestis, siekiantis 100 proc. automobilio vertės, ar tūkstančius eurų atsieinanti kasmetinė rinkliava. Tai – ne gąsdinimai, o realybė, kuria siekiama vairuotojus persodinti į mažiau taršias transporto priemones.

Kiekvieną kartą, kai oro sąlygos staiga pasikeičia, didžiųjų miestų gatves paralyžiuoja avarijos ir jas lydinčios spūstys, o policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie eismo įvykius.

„Land Rover Defender“ neabejotinai yra viena ryškiausių automobilių pasaulio legendų. Šio britų visureigio, gebančio įveikti sunkiausią bekelę, istorija siekia 1948 metus, tad tik galite įsivaizduoti kokią svarbą šis modelis turi tiek pačiam gamintojui, tiek patiems britams.  Kuomet „Land Rover“ prieš 10 metų paskelbė stabdanti kultinio visureigio gamybą, ištikimiausi šio modelio gerbėjai buvo trumpam pamišę.

2025-ieji Lietuvos automobilių rinkos istorijoje išliks kaip vieni kontrastingiausių metų. Kol vieniems gamintojams pirkėjai pinigines atveria net nesiderėdami, kitiems tenka skaičiuoti skaudžius praradimus. Nepaisant to, į šalies gatves išriedėjo tokie inžinerijos stebuklai, kokių mūsų keliai dar nebuvo matę, o jų kainos verčia aiktelėti. Sąvoka „brangus automobilis“ Lietuvoje turi du labai skirtingus svorio centrus.

Skaitmeninės paslaugos turėtų palengvinti vairuotojų gyvenimą, tačiau kartais jos sukuria detektyvo vertas situacijas. Į tv3.lt portalą kreipęsis Saulius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo istoriją, kuri verčia suabejoti sistemų patikimumu. Norėdamas būti pareigingas vairuotojas, vyras nusprendė „Regitros“ svetainėje pasitikrinti, ar jo vairuotojo pažymėjimas ir medicininė pažyma vis dar galioja.

Dvigubos sankabos pavarų dėžės (dažnai žymimos DCT arba DSG trumpiniu) per pastaruosius du dešimtmečius tapo neatsiejama modernių automobilių dalimi. Jos vairuotojus žavi veikimo greičiu ir galimybe sumažinti degalų sąnaudas, tačiau šis sudėtingas mechanizmas yra kur kas lepesnis už senąsias automatines dėžes.

Atėjus žiemai ir spustelėjus šaltukui, kiekvienas rytas vairuotojams prasideda nuo kovos su užšalusiais langais ir sniegu. Nors šiuolaikiniai automobiliai prikimšti išmaniųjų sistemų, palengvinančių mūsų kasdienybę, viena iš jų šaltuoju metų laiku gali tapti tikru Trojos arkliu. Kalba eina apie automatinius valytuvus su lietaus jutikliais – funkciją, kurią daugelis vairuotojų laiko įjungtą ištisus metus, net nesusimąstydami apie gresiančias pasekmes.

Dar švariau, ekologiškiau ir, žinoma, saugiau nei bet kada anksčiau. Būtent taip trumpai galima apibūdinti Europos Sąjungos paruoštą taisyklių paketą, kuris įsigalios jau ateinančiais metais. Nors tikslai kilnūs, vairuotojams ir verslui šį papildomą saugumą ir švarą neteks susimokėti iš savo kišenės. Pateikiame išsamią svarbiausių pokyčių apžvalgą, kuri padės suprasti, kas laukia vairuotojų 2026-aisiais ir kaip naujieji reglamentai pakeis kasdienybę kelyje.

Kai prieš aštuonerius metus „Volkswagen T-Roc“ pirmą kartą išriedėjo į gatves, jam buvo numatytas kuklus gamos pagranduko vaidmuo. Tuo metu tai buvo mažiausias koncerno krosoveris, skirtas užpildyti nišą tarp „Polo, „Golf“ ir „Tiguan“.  Tačiau rinkos dėsniai suveikė netikėtai. „Volkswagen“ pristačius dar mažesnius ir pigesnius „T-Cross“ bei „Taigo“ modelius, „T-Roc“ natūraliai pasislinko laipteliu aukščiau.

Draudimo bendrovių ir vairuotojų santykiai pasiekė įtampos tašką. Lietuvos banko duomenys rodo, kad per tris šių metų ketvirčius ginčų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Kol priežiūros institucija situaciją vertina ramiai ir pabrėžia taikius susitarimus, nepriklausomi žalų ekspertai piešia visai kitokį paveikslą – vairuotojai dažnai paliekami ant ledo, manipuliuojant detalėmis, įkainiais ir net saugumo sistemų verte.

Mažo darbinio tūrio (1,5 ir 1,6 litro) dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo Europos rinkos bestseleriai. Vairuotojai juos masiškai rinkosi dėl paprastos priežasties: šie agregatai sugebėjo suderinti pavyzdingą ekonomiją su komfortu, kurio negalėjo pasiūlyti triukšmingi, tingūs ir gausybę vibracijų skleidžiantys analogai su trimis cilindrais.  Šios klasės varikliai dažniausiai generuoja nuo 90 iki 110 AG ir pasiekia 250–300 Nm sukimo momentą.

Automobilio atidavimas į svetimas rankas daugeliui vairuotojų kelia nerimą, o retesnių, sportinių modelių savininkams rasti patikimą meistrą tampa dar didesniu iššūkiu. Išskirtinių automobilių entuziastas Nerijus Ostrauskas, norėdamas pašalinti keletą smulkių „BMW M3“ automobilio gedimų, pateko į situaciją, primenančią blogą sapną.

Pastovaus greičio palaikymo sistema tapo neatsiejama šiuolaikinių automobilių dalimi, be kurios daugelis neįsivaizduoja tolimesnių kelionių greitkeliu. Nors ši funkcija nepakeičiama mažinant nuovargį, vairuotojai dažnai gyvena klaidingai manydami, kad stabilus greitis automatiškai garantuoja ir mažesnes kuro sąnaudas. Realybė dažnai būna priešingai, nes už komfortą vėliau teks sumokėti degalinėje.

Automobilių istorijoje netrūksta beprotiškų eksperimentų, kai į mažus kėbulus bandoma sumontuoti neadekvačiai didelius variklius. Dažniausiai tai lieka entuziastų garažų projektais, tačiau 10-ajame dešimtmetyje vienas toks kūrinys gimė profesionalų dirbtuvėse. Tai – „Racing Dynamics K55 Sport Compact“, automobilis, kuris turėjo tapti greičiausiu hečbeku pasaulyje. Nors pati „BMW M“ divizija slapta eksperimentavo su V12 varikliu 3 serijos kėbule, į serijinę gamybą toks modelis niekada nepateko.

Mažos degalų sąnaudos ir ekologija šiandien yra pagrindiniai „Dacia“ arkliukai. Nors gamintojas visoje Europoje savo pozicijas stiprina siūlydama modelius su gamykline dujų įranga ar hibridine pavara, mintis apie itin taupų automobilį šios markės inžinierių galvose atsirado kur kas anksčiau. Mažai kas prisimena, tačiau dar 2008 metais „Renault“ pristatė „Dacia Logan eco2“ koncepcinį modelį. Tai buvo dalis „eco2“ programos, kuria „Renault“ siekė parodyti ekologiškesnes technologijas.

Žiemos sezonas yra tikras išbandymas ne tik vairuotojams, bet ir patiems automobiliams – tiek varomiems vidaus degimo varikliais, tiek elektriniams. Vis dėlto, būtent elektromobiliai šaltuoju metu sulaukia daugiausia kritikos. Ne paslaptis, kad žema temperatūra neigiamai veikia baterijų chemines savybes. Dėl šios priežasties elektromobilių savininkai, orams atvėsus, akivaizdžiai pastebi sumažėjusį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą.

Raudonos tepalo lemputės (alyvos slėgio indikatoriaus) užsidegimas ar net trumpas sumirksėjimas prietaisų skydelyje yra vienas rimčiausių signalų, perspėjančių apie kritinę variklio būklę. Dažniausiai tai reiškia, kad varikliui gresia kapitalinis remontas. Tepimo sistema, kartu su aušinimo, yra gyvybiškai svarbi variklio ilgaamžiškumui. Nors variklio perkaitimas sukelia rimtus pažeidimus, tepimo trūkumas dažnai baigiasi dar liūdnesnėmis ir brangesnėmis pasekmėmis.

Automobilių gamintojai nuolat stengiasi sukurti kažką naujo, kas galėtų išsiskirti. Kartais tie sprendimai tampa pramonės revoliucija, tačiau neretai jie tiesiog prasilenkia su vartotojų lūkesčiais.  Net gerai apgalvotos technologijos, paremtos inžineriniais skaičiavimais ir rinkos tyrimais, gali būti pasmerktos nesėkmei dėl pasikeitusių tendencijų, nepraktiškumo ar tiesiog nepatogumo kasdienybėje.

„Aš tik netoli važiuoju“, „Nepatogu su žiemine striuke“, „Ant galinės sėdynės man saugu“ – tai tik keletas dažniausių pasiteisinimų, kuriuos Lietuvos policijos pareigūnai kasdien girdi iš vairuotojų ir keleivių, neprisisegusių saugos diržo. Nors šis pažeidimas daugeliui atrodo smulkmena, būtent ši klaida net ir, atrodytų, nesudėtingų eismo įvykių metu dažnai tampa tragiškų pasekmių priežastimi.

1985-ųjų balandį debiutavo galingiausia „Fiat Uno“ versija – „Turbo i.e.“. Tai buvo drąsus „Fiat“ žingsnis, pavertęs populiarųjį tautos automobilį tikru maištininku ir vienu ryškiausių savo eros karštųjų hečbekų. 1985 metais „Fiat Uno“ jau buvo spėjęs pelnyti „Europos metų automobilio“ titulą, o ir pagamintų egzempliorių skaičius sugebėjo perkopti net 1 mln.

„Volkswagen“ visų varančiųjų ratų pavaros sistema „4Motion“ (anksčiau vadinta „Syncro“) yra puikiai žinoma lengvųjų automobilių pasaulyje. Tačiau gerokai mažiau vairuotojų žino, kad šis pavadinimas naudojamas ir „Volkswagen“ komercinių automobilių gamoje, o po juo slepiasi net keturios visiškai skirtingos technologijos, pritaikytos skirtingiems modeliams ir poreikiams.

Lietuviškus valstybinius numerius pasidabinęs „Tesla Cybertruck“ sukėlė didelį rezonansą. Socialiniuose tinkluose išplitusi informacija sulaukė ne tik automobilių entuziastų, bet ir atsakingų institucijų dėmesio. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patvirtino, kad apie šį įvykį sužinojo iš viešosios erdvės ir ėmėsi veiksmų, nes, pasak jų, šis automobilis neatitinka ES galiojančių reikalavimų.

Pastaraisiais metais žieminių padangų žymėjimas išgyveno esminį pokytį, kurį privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, keliaujantis po Europą. Ilgą laiką įprastos M+S (angl. Mud + Snow – purvas ir sniegas) raidės, kurios buvo pripažįstamos kaip žieminių padangų simbolis, iš esmės tebuvo gamintojo deklaracija apie protektoriaus raštą, tinkamą purvui ir sniegui.

Kiekvieną kartą, kai Seime pasigirsta pasiūlymai papildomai apmokestinti automobilius, vairuotojai juos pasitinka su pasipiktinimu ir nuostaba. Ne išimtis ir naujausias Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto pasiūlymas įvesti vadinamąjį prabangaus automobilio mokestį.

Tradiciniams sedanams keliaujant užmarštin ir rinkoje įsigalint SUV tipo automobiliams, net ir tokios tradicinės markės kaip „Maserati“ buvo priverstos prisitaikyti. Gamintojui teko įgyvendinti itin sunkią užduotį – sukurti „Maserati Grecale“ visureigį, kuris ne tik atitiktų išrankius šio segmento pirkėjų poreikius, bet ir išsaugotų tikrąją „Maserati“ dvasią bei charakterį.

Padangų keitimo sezonas – kasmetinis galvosūkis daugeliui vairuotojų. Milžiniška pasiūla, skirtingi tipai, painūs žymėjimai ir net galimybė rinktis naudotas padangas gali apsukti galvą net ir patyrusiam. Artėjant žiemai, pats laikas prisiminti esminius dalykus, padėsiančius išsirinkti tinkamiausią ir saugiausią „apavą“ jūsų automobiliui.

Uždegimo žvakė – iš pažiūros paprasta ir nedidelė detalė, tačiau jos vaidmuo užtikrinant sklandų benzininio variklio darbą yra fundamentalus. Nors dažniausiai jos veikia patikimai ne vienerius metus, kartais būtent ši nepastebima detalė tampa netolygaus variklio darbo ar padidėjusių degalų sąnaudų priežastimi. Uždegimo sistema yra viena kertinių, lemiančių variklio efektyvumą – nuo jos priklauso ne tik galia, bet ir degalų sąnaudos.

Italijoje veikiančios specializuotos automobilių dizaino dirbtuvės ne vieną dešimtmetį puošė pasaulines automobilių parodas išskirtiniais konceptais. Vienas tokių – 1982 metais „Italdesign“ pristatytas modelis „Orca“. Iš pirmo žvilgsnio, automobilis atrodė kaip įprastas penkiaduris hečbekas, tačiau šios koncepcijos esmė buvo rasti tuo metu sunkiai pasiekiamą derinį: sujungti didelę vidinę erdvę su itin pažangia aerodinamika.

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje išlieka itin aktyvi, tačiau kartu ji slepia ir tamsiąją pusę – pasikartojančias istorijas apie nuslėptus defektus, suklastotas ridas ar net neaiškią automobilio kilmę. Pirkėjai, susidūrę su tokia apgaule, dažnai jaučiasi bejėgiai, o kelias į teisybę yra itin sudėtingas. Pirkėjai, įsigiję automobilį su paslėptais defektais, dažnai jaučiasi tapę sukčių aukomis ir nedelsdami kreipiasi į policiją.

Automobilių dizaino studija „Pininfarina“ pasaulyje išgarsėjo dėl ilgametės partnerystės su „Ferrari“, tačiau legendiniai italų dizaineriai savo talentą dovanojo kur kas platesniam gamintojų ratui. Ne kartą ant bankroto slenksčio balansavusi įmonė bendradarbiavo su įvairiausiomis markėmis, o kai kurie patys įspūdingiausi kūriniai, ironiška, „Ferrari“ vadovybės buvo atmesti arba skirti kitiems.

Kasdienės spūstys Kauno gatvėse – skaudi realybė daugeliui miestiečių. Tačiau šiuo metu visas vairuotojų pyktis ir nekantrumas sutelktas į vieną tašką – Milikonių kalną. Jau kurį laiką besitęsianti šios gyvybiškai svarbios arterijos, jungiančios centrą su tankiai apgyvendintu Šilainių mikrorajonu, rekonstrukcija kelia ne tik kasdienius nepatogumus, bet ir nerimą dėl ateities.

Rudenį Lietuvos kelius apgaubus rūkui, vairuotojai pasidalina į dvi stovyklas. Į tuos, kurie priešrūkinių žibintų nenaudoja net ir esant pieno tirštumo miglai, ir tie, kurie be gailesčio jais degina akis kitiems vairuotojams, nors rūkas seniai išsisklaidęs. Tiesa, kaip įprasta, yra kažkur per vidurį, tačiau norint ją rasti, reikia ne aklai laikytis įstatymo raidės, o vadovautis paprasčiausiu sveiku protu.

Kadaise aukštesnės klasės automobilių gamintojai negamino mažų hečbekų, o masėms skirtų automobilių kūrėjai nedrįsdavo mesti pirštinės „Audi“, BMW ar netgi „Mercedes-Benz“. Tačiau būtent tokios ambicijos ir inžinerinės drąsos simboliu tapo 1989 metais debiutavęs „Citroën XM“ – automobilis, kurio komfortui prilygti negalėjo beveik niekas.

Dviejų masių smagračiai – tai vienas brangesnių ir labiausiai bauginančių šiuolaikinių automobilių komponentų. Daugelis naudotų automobilių pirkėjų dreba išgirdę šį terminą, nes jo keitimas dažnai reiškia triženklę ar net keturženklę sąskaitą servise. Tačiau egzistuoja variklių, kurie šios sudėtingos ir brangios detalės tiesiog neturi. Gamintojai dviejų masių smagračius pradėjo montuoti ne be priežasties.

Į Lietuvos rinką veržiantis naujiems automobilių gamintojams iš Kinijos, vairuotojai viliojami ilga garantija, gausia komforto įranga ir patrauklia kaina. Tačiau draudikai perspėja, kad vairuotojai turėtų įvertinti ne tik tai.  Šiuo metu Lietuvoje oficialiai galima įsigyti kelių kiniškų markių automobilius. Tarp jų – BYD, Great Wall Motors, Lynk & Co, MG ir Xpeng, tačiau tikėtina, kad artimiausioje ateityje jų gretos išsiplės. Kaip ir norinčių juos įsigyti.

Kelkraštyje stovintis policijos automobilis su mirksinčiais švyturėliais – kone kasdienis vaizdas Lietuvos keliuose. Ir tuo stebėtis nereikėtų. Vien per aštuonis šių metų mėnesius pareigūnai užfiksavo daugiau nei 340 tūkstančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dalis jų baigiasi būtent vairuotojo sustabdymu.

Tas pats automobilis, du skirtingi vardai. Tai – automobilių pramonėje dažnai naudojama praktika, kurią, tikėtina, būtų galima pavadinti geriausia tinginystės išraiška. Iš tiesų, kas gali būti paprasčiau, nei paimti jau sukurtą produktą, pakeisti jo logotipą ir kelias smulkias detales, ir paleisti į rinką kaip visiškai naują modelį? Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Artėjantys vėsesni ir drėgnesni orai vairuotojams siunčia aiškų signalą – pats laikas pradėti ruoštis sudėtingiausiam metų laikotarpiui kelyje. Daugeliui šis pasiruošimas apsiriboja vienu veiksmu – vasarinių padangų keitimu į žiemines, tačiau ar to užtenka? Saugus važiavimas žiemą – tai ne vienas, daugelį elementų apimanti sistema. Geros žieminės padangos yra tik jos pamatas.

Kadaise 300 km/val. greitis atrodė kaip nepasiekiama svajonė, o 500 arklio galių buvo išskirtinai superautomobilių teritorija. Tačiau technologijų progresas yra negailestingas ir stulbinantis. Šiandien mes gyvename eroje, kurioje 800 arklio galių riba iš mitinio skaičiaus virto nauju etalonu, privalomu bilietu į išrinktųjų klubą.

Kinijos automobilių gamintojų ambicijos seniai peržengė vidinės rinkos ribas, o plėtra į Europą jiems tapo nebe galimybe, o strategine būtinybe. Būtent čia, konkuruodami su senaisiais grandais, jie siekia įtvirtinti savo technologinį pranašumą ir užsitikrinti vietą pasaulinėje arenoje. Neseniai Lietuvoje debiutavęs elektrinis „Lynk & Co 02“ – puikus šios plėtros pavyzdys. Sukurti automobilį – nėra nei lengvas, nei labai trumpas procesas. Na, bent jau taip buvo galvojama iki šiol.

Nors automobilių pasaulyje vis labiau dominuoja automatinės pavarų dėžės, mechaninė pavarų dėžė tikriems entuziastams išlieka vairavimo malonumo simboliu. Tačiau tarp mechaninių pavarų dėžių gerbėjų sklando du terminai, kurie dažnai painiojami, nors neturi nieko bendro nei su šunimis, nei vienas su kitu. Tai – „dog box“ ir „dog leg“. Vienas apibūdina brutalų mechanizmą, kitas – protingą pavarų perjungimo schemą.

Daugelis automobilių entuziastų puikiai pažįsta kampuotų formų, avangardišką „Citroën BX“ – vieną ryškiausių 9-ojo dešimtmečio simbolių. Tačiau retas žino, kad šio prancūzų bestselerio DNR šaknys slypi ne Prancūzijoje, o beveik pamirštame britų-turkų projekte „Reliant FW11“, kurį dar 1977 metais sukūrė legendinis dizaineris Marcello Gandini.

Daugelį metų Lietuvos automobilių rinkoje karaliavo skirtingi dyzeliniai modeliai. Atrodė, kad tai – amžinas ir nepajudinamas pasirinkimas, tačiau šiandien situacija pasikeitė neatpažįstamai. Modernūs benzininiai varikliai savo efektyvumu beveik pasivijo dyzelinius analogus. Patys dyzeliai, nors ir išlieka ilgesnių distancijų čempionais, yra vis labiau apkraunami sudėtingomis ir brangiomis taršos mažinimo sistemomis.

Viena brangiausiai kainuojančių klaidų, kurią gali padaryti naujas elektromobilio savininkas Lietuvoje – galvoti, pavyzdžiui, apie universalų nemokamą parkavimą. Nors Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, skatina perėjimą prie mažiau taršių elektromobilių, būtent kasdieninių privilegijų naudojimasis gali kelti daugiausiai painiavos.