Aivaras Grigelevičius

Vidutinės klasės (ir ne tik) automobilis su dviejų litrų dyzeliniu varikliu – tai viena populiariausių kombinacijų naudotų automobilių rinkoje. Galingas, bet degalams ne pernelyg reiklus motoras užtikrina priimtinas dinamines savybes ir ekonomiškumą net ir sunkiuose sedanuose ar universaluose.

Pristatytas naujasis Vilniaus gatvių tinklo specialusis planas visuomenei piešia modernaus ir pralaidaus miesto vaizdą. Tačiau detaliau panagrinėjus jį ir savivaldybės poziciją ima matytis atotrūkis tarp ambicingų brėžinių ir jų įgyvendinimo galimybių.

Automobilių pasaulyje yra vardų, kurie sugebėjo tapti savo epochos sinonimais. Karštųjų hečbekų segmente „Renault Megane R.S.“ buvo būtent toks – etalonas, nuolat kėlęs kartelę konkurentams ir pavertęs Niurburgringo trasą savo asmenine žaidimų aikštele. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Naudotų automobilių rinkoje netrūksta patraukliai atrodančių „Audi“, „Škoda“ ir „Volkswagen“ modelių, turinčių 1,6 litro benzininį variklį, tačiau būkite atidūs.  Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skirtingi „Volkswagen“ grupės modeliai naudoja tokį patį variklį, tačiau po tuo pačiu darbiniu tūriu slepiasi dvi radikaliai skirtingos technologijos, du skirtingi pasauliai ir, svarbiausia, skirtingo dydžio išlaidos juos remontuojant.

Apie atveriamo stoglangio ar panoraminio stogo priežiūrą nerasite nė žodžio nei automobilio techninio aptarnavimo knygelėje, nei jo naudojimo instrukcijoje. Ir tai yra didelė klaida, nes paprasti, laiku atlikti veiksmai gali padėti išvengti tūkstančius eurų kainuojančios žalos. Stoglangis ar didžiulis panoraminis stogas, iki šiol yra vienas patraukliausių komforto elementų automobilyje. Vis dėlto automobilių ekspertai dažnai patars vengti modelių su šia įranga.

Europos Sąjungai įgyvendinant „Žaliąjį kursą“, reikalavimas pereiti prie elektromobilių paliečia ne tik gyventojus, bet ir visas valstybės institucijas. Vis dėlto, jei savivaldybės ar pašto automobilių elektrifikavimas atrodo kaip nuoseklus ir nesudėtingas žingsnis, kur kas daugiau klausimų kyla dėl specialiųjų tarnybų – policijos, pasieniečių ar greitosios medicinos pagalbos. Jų darbo specifika – nuolatinė parengtis, nenuspėjami maršrutai ir didelė rida.

Idėja vienu bilietu keliauti traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą, ten persėsti į miesto autobusą ir kelionę užbaigti keltu į Nidą Lietuvoje skamba kaip sena, bet vis dar neįgyvendinta svajonė. Nors nacionalinės viešojo transporto sistemos sukūrimas buvo ne vieną kartą įtrauktas į Vyriausybės programą, keleiviai iki šiol yra priversti naudotis ir klaidžioti po skirtingas vežėjų bilietų sistemas.

Moksliniai tyrimai, spaudos pranešimai ir nesibaigiančios diskusijos socialiniuose tinkluose kasdien bando įtikinti vairuotojus, jog elektromobilis yra logiškiausia alternatyva tradiciniams automobiliams. Natūralu, kad skaitant visa tai, net ir užkietėjusiam benzininių automobilių gerbėjui (kaip aš) gali kilti noras iškelti klausimą – galbūt išties atėjo metas savo mylimą ratuotį iškeisti į tą, kuris rieda lydimas beveik visiškos tylos? Elektromobiliai man pačiam nėra naujiena.

Daugelis vairuotojų vis dar su baime žvelgia į naudotus automobilius su automatine pavarų dėže. Iš dalies ši baimė pagrįsta, nes kai kurios nepatikimos pavarų dėžės pareikalauja milžiniškų investicijų automobiliui perkopus vos 100-200 tūkst. ribą.  Dažniausiai dėl to kalta būna neapgalvota gamintojo konstrukcija, tačiau prie gedimų smarkiai prisideda ir klaidinga kai kurių automobilių gamintojų politika, nenumatanti reguliaraus pavarų dėžės alyvos keitimo.

Pokario Vokietijoje, alintoje infliacijos ir nedarbo, gimė vienas neįprasčiausių automobilių istorijoje – „Hanomag 2/10 PS“. Dėl savo primityvios formos, primenančios kepaliuką pigios ruginės duonos, jis greitai gavo „Kommissbrot“ (liet. kareivio duona) pravardę. Tai buvo spartietiškas, bet masėms įperkamas automobilis, tapęs Vokietijos tarpukario simboliu. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Daugeliui šiuolaikinių dyzelinių automobilių savininkų „AdBlue“ yra gerai pažįstamas, tačiau vis dar keliantis klausimų skystis. Kas tai yra ir kas nutinka, kai jo pritrūkstama? „AdBlue“ – tai karbamido ir dejonizuoto vandens tirpalas, kuris purškiamas į išmetimo sistemą. Vykstant cheminei reakcijai, vadinamai selektyviąja katalizine redukcija (SCR), kenksmingi azoto oksidai (NOx) paverčiami nepavojingu azotu ir vandens garais.

Nors pirmuoju šiuolaikiniu vienatūriu laikomas „Renault Espace“, idėja paversti automobilį erdvia svetaine ant ratų gimė gerokai anksčiau. Dar 1972 metais italų architektas ir dizaineris Mario Bellini, bendradarbiaudamas su „Citroën“ ir „Pirelli“, pristatė radikalų konceptą provokuojančiu pavadinimu „Kar-a-Sutra“. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

„Volkswagen“ markė pasižymi unikalia savybe, išskiriančia ją iš daugelio konkurentų. Skirtingai nei, pavyzdžiui, „Fiat“ ar „Peugeot“, kurių komercinę sėkmę dažnai lemia vos keli „modeliai-žvaigždės“, „Volkswagen“ pardavimų rodikliai nėra labai priklausomi nuo vieno segmento, nes pirkėjų dėmesys pasiskirsto po platų modelių spektrą.

Automobilio įsigijimas – tai vilčių ir lūkesčių kupinas momentas. Tačiau šį džiaugsmą neretai sudrumsčia varginanti kova su netikėtais gedimais, kurių priežastys – nuo gamyklinio broko iki atkaklaus pardavėjų nenoro prisiimti atsakomybę. Kiekvienas pirkdamas naudotą automobilį susitaiko su faktu, kad jis yra naudotas ir gali turėtų smulkesnių ar didesnių trukumų. Tačiau perkant naują automobilį, iš salono, su gamintojo galiojančia garantija lūkesčių kartelė yra gerokai aukščiau.

Vaizdai, kai po smarkesnės liūties didžiųjų Lietuvos miestų gatvės virsta upėmis, jau seniai nieko nebestebina, tačiau kasmet kelia vis daugiau klausimų. Ar tai tik gamtos išdaigų pasekmė, ar dešimtmečius ignoruotų problemų rezultatas?  Ieškant atsakymų, kodėl net ir po trumpų, bet intensyvių liūčių miestai patiria potvynius, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr.

Automobilio markė, modelis, variklio galia ar deklaruota gyvenamoji vieta – tai gerai žinomi kriterijai, kuriais draudimo bendrovės vertina, kokio dydžio įmoką turėtų mokėti kiekvienas vairuotojas.

Kiekvieną kartą, kai „Volkswagen“ pristato naują modelį, lūkesčių kartelė visuomet iškeliama labai aukštai. Visgi, tai didžiausias automobilių gamintojas Europoje, kuris ištisus dešimtmečius demonstravo mokantis gaminti tiek mažus miesto automobilius, tiek prabangius sedanus. Tad ko galima tikėtis iš pirmojo „Volkswagen ID.7“ elektrinio sedano? „Volkswagen“ įžengimas į elektromobilių rinką buvo greitas ir, atrodo, šiek tiek skubotas.

„Renault“ inžinieriai yra atsakingi ne už vieną svarbią automobilių pasaulio inovaciją. Viena iš jų – kompaktiškų vienatūrių sukūrimas, kuris dešimtajame dešimtmetyje transformavo europietiško šeimyninio automobilio sąvoką. Ir šį segmentą sukūręs automobilis šiandien vėl bando imtis radikalių priemonių, kad išliktų įdomus ir aktualus šeimyninio automobilio ieškantiems vairuotojams.

Praėjusį savaitgalį Palangoje įvyko jau 26-osios „Aurum 1006 km“ lenktynės – tradiciškai didžiausias automobilių sporto renginys Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Kol žiūrovų dėmesį prikaustė įtempta kova trasoje, užkulisiuose nenutrūkstamai vyko patys įvairiausi procesai, kurie ir yra nematoma „Aurum 1006 km“ lenktynių varomoji jėga. Ir viena iš sudedamųjų dalių – lenktynių trasos prieigose veikiantis spaudos centras.

Naudotų automobilių prekyba artimiausiais metais gali keistis iš esmės. Europos Sąjungos Aplinkos ministrų taryba pritarė siūlomam reglamentui, pagal kurį automobiliais prekiaujantys verslininkai privalės pateikti faktinius įrodymus, kad parduodama transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatuoti.

Vairavimas neturint tam teisės – viena labiausiai ignoruojamų, bet pavojingiausių problemų keliuose. Nors apie neblaivius vairuotojus kalbama dažnai, tūkstančiai atvejų, kai asmenys sėda už vairo be vairuotojo pažymėjimo, rodo ne mažesnę riziką ir išryškina sistemines spragas. Pasak vairavimo instruktorės Solveigos Dambrauskaitės-Bakutienės, kiekvieną kartą, kai žmogus sėda prie vairo neturėdamas tam teisės, jis rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų saugumu.

Jeigu iš jūsų automobilio duslintuvo ima veržtis balti dūmai, tarsi būtų išrinktas naujas popiežius, tikėtina, kad susidūrėte su rimtu techniniu gedimu. Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai – kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai – normalūs, jų baimintis nereikia.

Apie vairuotojus, kurie prie vairo sėda apsvaigę kalbama jau daugelį metų. Tačiau, kaip rodo Lietuvos policijos suvestinės, problemos mastas nemažėja. Kiekvieną mėnesį fiksuojami tūkstančiai tokio elgesio atvejų. Griežtos sankcijos – piniginės baudos, teisės vairuoti atėmimas, transporto priemonių konfiskavimas – teoriškai turėtų veikti kaip atgrasymo priemonė. Vis dėlto statistika rodo priešingą tendenciją.

Lietuvos naujų automobilių rinka šiemet demonstruoja ryškų augimą. Dar niekada naujų mašinų pardavimai taip sparčiai neaugo. Tačiau dėl kokių priežasčių tautiečiai taip graibsto naujas transporto priemones? Per pirmąjį 2025 m. pusmetį šalyje buvo parduota net 39,8 proc. daugiau naujų automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Birželio mėnesio rezultatai taip pat išsiskyrė – paklausa išaugo 38,2 proc.

Nepaisant stiprėjančios elektromobilių plėtros, „Volkswagen“ grupė dar kartą patvirtino, kad vidaus degimo varikliai išlieka svarbia gamintojų strategijos dalimi. Vokiečių koncernas pristatė ketvirtąją vieno sėkmingiausių savo variklių evoliuciją, skirtą atitikti griežtėjančius Euro 7 emisijų reikalavimus. „EA 888“ serija debiutavo 2006 metais kaip „EA 113“ šeimos įpėdinė.

Artimiausiais metais Lietuvos ir kitų Europos šalių vairuotojų laukia esminiai pokyčiai. Europos Komisija siekia skaitmenizuoti transporto priemonių registracijos ir techninės apžiūros pažymėjimus, taip iš esmės pertvarkydama administracinius procesus, susijusius su automobilių registravimu ir perleidimu. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, šių siūlymų esmė – ne tik technologinis progresas, bet ir aiškus poveikis saugai bei vartotojų patogumui.

Saugos automobilis – neatsiejama bet kurių profesionalių lenktynių dalis, o jo paskirtis aiški ir nekintanti. Kai trasoje įvyksta incidentas ar atsiranda pavojus lenktynininkų saugumui, į priekį išrieda saugos automobilis, kuris sulėtina tempą ir užtikrina saugią situacijos kontrolę. Prieš prasidedant varžyboms, sportininkai taip pat išsirikiuoja už saugos automobilio, kol šis tempą diktuoja iki oficialaus starto.

Nuo 2015 metų įsigaliojusi griežta „Euro 6“ emisijų norma iš esmės pakeitė požiūrį į dyzelinius variklius. Daugelis gamintojų buvo priversti montuoti sudėtingesnes išmetamųjų dujų valymo sistemas, kurios pabrangino automobilius ir išaugino eksploatacijos kaštus. Kita vertus, tai padėjo šiems modeliams atitikti reikalavimus, kurie šiandien tampa vis svarbesni. Ypač miestuose, kur atsiranda vis daugiau švaraus transporto zonų.

Kaskart, kai Lietuvos policija organizuoja reidą, jame neišvengiamai išaiškinami bent keli neblaivūs vairuotojai – nepriklausomai nuo to, ar tai eilinis savaitgalis, ar įprasta darbo diena. Net ir tada, kai apie būsimą patikrinimų bangą policija įspėja iš anksto, dalis pažeidėjų vis tiek rizikuoja. Sėda prie vairo ir tikisi išvengti atsakomybės. Kai kurie jų – ne pirmą kartą.

Nuo „Renault Austral“ pasirodymo praėjo vos pustrečių metų, tačiau automobilių gamintojas iš Prancūzijos ryžosi imtis strategiškai svarbaus žingsnio – atnaujinti „Renault Austral“, kuris turi atrasti savo vietą segmente, kuriame vyrauja nuožmi konkurencija.  Daugiau nei 200 000 parduotų vienetų byloja, kad „Austral“ pasirodymas Europos rinkoje buvo sutiktas palankiai. Masyvioje vienas kitą kopijuojančių gamintojų pasiūloje, „Renault“ akivaizdžiai nori išsiskirti.

Jau iš pirmo žvilgsnio šis apvalių formų, nelabai tobulų proporcijų ir, ironiškai išsireiškus, „baisiai gražus“ ratuotis nė kiek neprimena grakščiomis kėbulo linijomis tradiciškai pasižyminčių „Ferrari“ kūrinių. Dar įdomesnė nei išvaizda yra šio „Ferrari 166MM“ istorija, lėmusi, kad vienetinis italų gamintojo automobilis išvydo dienos šviesą. Ir prasideda ta istorija panašiai kaip tradicinė liaudies pasaka: „Gyveno kartą Italijoje keturi broliai.

Pasaulyje avarijose kasmet žūsta milijonai žmonių. Tačiau kada automobiliai iš tiesų tapo grėsme žmogui? Kas laikytinas pirmąja eismo įvykio auka? Nors atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, ypač jei kalbame apie laikus, kai žmonės žūdavo patekę po arklių kanopomis ar vežimų ratais (pavyzdžiui, vien Londone XIX a. savaitės vidurkis siekė net 12 tokių atvejų), tikroji, dokumentuota automobilio sukelta mirtis įvyko 1869 m. rugpjūčio 31 d. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio –...

Naujos kartos automobiliai – tai ne vien transporto priemonės, bet ir išmanūs įrenginiai, nuolat bendraujantys su gamintojų serveriais. Kiekviena kelionė, kiekvienas pagreitėjimas ar net pokalbis per balso asistentą gali būti fiksuojami, kaupiami ir, kai kuriais atvejais, išlikti automobilio atmintyje ilgiau nei pats savininkas. Gamintojai tikina, kad ši technologinė pažanga leidžia pagerinti saugumą, efektyvumą bei patogumą.

1955 m. birželio 11 d., šeštadienio pavakarę, Le Mano trasoje įvyko avarija, kuri iki šiol laikoma didžiausia automobilių sporto tragedija per visą istoriją. Jos metu žuvo daugiau nei 80 žiūrovų ir vienas lenktynininkas – Pierre’as Leveghas. Praėjus lygiai septyniems dešimtmečiams, ši nelaimė primena, kokia trapi buvo (ir tebėra) riba tarp šlovės ir katastrofos. Tą dieną legendinėje „Circuit de la Sarthe“ trasoje susirinko apie ketvirtį milijono žiūrovų.

Retas vairuotojas parduodamas automobilį jame palieka mobilųjį telefoną, piniginę ar raktų pakabuką. Tačiau dar rečiau susimąsto, kad kartu perduoda ir dalelę savo skaitmeninės tapatybės. Navigacijos paieškos, lokacijos istorija, sinchronizuoti kontaktai, „Spotify“ ar el. pašto paskyros – visa tai dažnai lieka modernaus automobilio atmintyje net ir tuomet, kai transporto priemonė jau priklauso kitam savininkui.

Žmogus – sentimentalus padaras. Anksčiau komedijos buvo juokingesnės, maistas skanesnis, kompanija – linksmesnė. Atmintyje įstrigę geriausi prisiminimai dažnai priverčia daryti išvadas, kad kažkada, kažkokie dalykai buvo geresni. Tas pats galioja ir automobiliams. Pirmasis automobilis, kad ir koks jis būtų, visuomet turės atskirą kampelį kiekvieno vairuotojo širdyje.

Prasidėjęs šiltasis metų laikas kartu atneša ir kasmetinius iššūkius vairuotojams – visoje Lietuvoje startuoja intensyvus gatvių ir kelių remonto sezonas. Daugeliui tai asocijuojasi spūstimis, kelionėmis aplinkiniais maršrutais ir ilgesnį laiką kelyje.  Didžiuosiuose miestuose jau fiksuojami pirmieji didesnio masto projektai. Kaune visai vasarai uždaryta viena pagrindinių arterijų į Šilainių mikrorajoną – Linkuvos gatvė.

Degalinių švieslentėse vos per vieną dieną pakilusi benzino ar dyzelino kaina 10 ar 15 centų gali sugluminti ne vieną vairuotoją. Tačiau ar šie svyravimai atspindi rinkos kainų pokyčius, ar tik degalinių norą privilioti klientų ar iš jų daugiau uždirbti? Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, degalų kainas lemia daugybė veiksnių – nuo pasaulinės žaliavinės naftos kainos iki vietinių mokesčių politikos niuansų.

Chuliganiškas vairavimas viršijant greitį net tankiai apgyvendintose vietovėse – gana dažnas reiškinys Skirtingų valstybės institucijų atstovai šią problemą viešai pripažįsta, tačiau tuo pačiu tikina, kad išspręsti ją galima tik į pagalbą pasitelkus kompleksines priemones.  Greitį viršijančių vairuotojų sukeltos avarijos viešumoje aptariamos kone kiekvieną dieną.

Kiekvienas gamintojas šiandien stengiasi maksimaliai išnaudoti pasaulį apsvaiginusios visureigių manijos teikiamą naudą. Ir pati naujausioji ir technologiškai pažangiausia „Range Rover Sport“ modelio karta siekia tai išnaudoti. Kaip šiandien atsimenu tą dieną, kai BMW gūdžiais 1999 metais pristatė automobilį, kuris privertė žviegti kone kiekvieną šios markės gerbėją. Galingų, sportiškų, dinamiškų sedanų ir kupė gamintoja ryžosi sukurti visureigį. Na, arba bent jau į jį panašų automobilį.

Vasarą automobilio kondicionierius dažnam tampa ne prabanga, o būtinybe. Tačiau netinkamai naudojama sistema gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Vasarą automobilio salonas gali įkaisti iki 40 laipsnių, todėl noras staigiai jį atvėsinti atrodo natūralus. Tačiau pasak Nacionalinio Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro vairuotojai, – noras iškart po buvimo lauke labai greitai atvėsinti automobilio saloną.

Kai automobilio lizingo sutartis pasibaigia, vairuotojas turėtų pagaliau jaustis tikruoju savo transporto priemonės savininku. Tačiau Lietuvoje ši akimirka, vis dar, pažymėta biurokratinėmis procedūromis. Kodėl už jau išsimokėtą automobilį vėl reikia atverti piniginę – šį klausimą kelia ne vienas vairuotojas.

700 kilometrų – daug ar mažai? Kasdienai – tikrai per daug. Tačiau jei toks atstumas skiria jus nuo vietos, kur planuojate praleisti suplanuotas atostogas, tuomet šis atstumas nebeatrodo toks baisus.

Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių. Už viešai deklaruojamų didelių algų slypi ne visuomet sąžiningai veikiantys darbdaviai, socialinių garantijų šešėlis ir tyliai toleruojamos praktikos, kurios niekaip nepadeda išspręsti ne vienerius metus akis badančios problemos.  Vairuotojų trūkumo problema Lietuvoje jau seniai neapsiriboja vien darbo rinkos ar verslo efektyvumo klausimais.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose vairuotojai vis dar gali rinktis automobilį, neatsižvelgdami į metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius. Tuo metu kaimyninėse valstybėse papildomi mokesčiai jau seniai tapo svarbiu kriterijumi renkantis automobilį. Ar tokia išimtis Lietuvoje ilgai tęsis? Automobilių taršos mokestis – visoje Europoje plačiai taikoma priemonė, skatinanti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.

Kasdien Lietuvos keliuose galima sutikti šimtus sunkvežimių. Tačiau iš pirmo žvilgsnio klestinčio sektoriaus vaizdas yra apgaulingas. Lietuvoje trūksta mažiausiai 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o jų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Šiandien šalies vežėjai susiduria su sudėtinga situacija.

Paskirstymo mechanizmo (dar vadinamo vožtuvų paskirstymo sistemos) pavara vidaus degimo variklyje – vienas iš pagrindinių techninės priežiūros elementų. Šios pavaros keitimas dažnai priskiriamas prie brangesnių automobilio priežiūros darbų, tačiau bet kokie bandymai ignoruoti šios pavaros trūkumus gali baigtis milžiniškomis išlaidomis variklio remontui. Ir ne tik.

Draudimo sutartyje – Anykščiai, o realybėje – kasdienės kelionės Vilniaus gatvėmis. Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas scenarijus, pasak draudimo ekspertų, nėra retas. Vairuotojai sąmoningai deklaruoja mažesnės rizikos gyvenamąją vietą, taip tikėdamiesi sumažinti privalomo draudimo kainą. Automobilio draudimo įmoka – daugeliui vairuotojų jautri tema. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad 26 proc. vairuotojų draudimui skiria 80–100 eurų per metus, 22 proc.

Svajonė apie pigesnį, geriau sukomplektuotą automobilį dažnai nuveda į Vokietiją, Prancūziją ar Nyderlandus. Ten – didesnė pasiūla ir geresnės kainos, todėl nenuostabu, kad vis daugiau lietuvių ieško automobilio ne Lietuvoje, o svetur. Tačiau tai, kas iš pradžių atrodo kaip racionalus sprendimas, galiausiai gali virsti tikru biurokratiniu galvosūkiu. Vienas svarbiausių kriterijų, renkantis automobilį – gamintojo suteikiama garantija.