tv3.lt portalo kalbintas „Nepriklausomas vertinimas“ direktorius Arminas Grigaitis žalos nustatymas priklauso nuo draudimo rūšies. Kasko atveju viskas grindžiama vidinėmis bendrovės taisyklėmis, kurios dažnai būna palankesnės ne klientui, o pačiam draudikui.
„Net ir taikydami savo nustatytas taisykles, draudikai dažnai ieško būdų dar labiau sumažinti išmoką, įtraukdami naudotas arba neoriginalias dalis, pašalindami dalį darbų ar medžiagų, reikalingų remontui, nenurodydami visų būtinų remonto operacijų“, – teigia A. Grigaitis.
Ypač opi problema – nusidėvėjimo skaičiavimas. Eksperto teigimu, dalis draudikų remiasi pasenusia 2000 metų metodika, ignoruodami modernizuotą skaičiuoklę, kuri įvertina ir ridos faktorių.
Jis pabrėžia ir teisinę spragą: Kasko draudėjai dažnai neturi teisės kreiptis į nepriklausomą vertintoją, nes taisyklėse tai apribota, tad vartotojui paliekamas ultimatumas – „Remontuok arba imk tai, ką siūlom“.
Nuo įkainių mažinimo iki absurdiškų reikalavimų
Nors privalomojo draudimo žalos atlyginimą griežtai reglamentuoja įstatymai, eksperto teigimu, draudikai ir čia randa būdų sutaupyti nukentėjusiojo sąskaita. Vienas dažniausių metodų – rinkos realijų neatitinkantys valandiniai įkainiai (pavyzdžiui, siūloma 24 Eur/h, kai rinkos vidurkis siekia 40 Eur/h) bei manipuliacijos detalėmis, kai skaičiuojamos neoriginalios ar dėvėtos dalys.
„Pasitaiko ir absurdiškų reikalavimų. Pavyzdžiui, draudikas sutinka keisti apgadintą žibintą tik tuo atveju, jei senas, sudaužytas žibintas bus fiziškai perduotas jam. Jei klientas to nepadaro – laikoma, kad žibintas yra remontuotinas, nors realiai jis keistinas“, – pasakoja pašnekovas, pridurdamas, kad neretai neteisėtai taikomas nusidėvėjimas ir saugumo sistemoms (oro pagalvėms, diržams).
Dar viena pilka zona – automobilio pripažinimas neremontuotinu. Pasak A. Grigaičio, pasitaiko atvejų, kai automobilis nurašomas, nors remonto kaina sudaro tik 50 proc. jo rinkos vertės, motyvuojant tai „ekonominiu principu“, kuris pažeidžia draudėjo interesus.
Be to, A. Grigaitis neslepia, kad spaudimą patiria net autorizuoti servisai. „Dauguma servisų, siekdami išlaikyti gerus santykius ir srautus iš draudimo bendrovių, tiesiog nusileidžia jų reikalavimams ir derindami sąmatas įtraukia tik tai, ką leidžia draudikas“, – teigia ekspertas.
O štai servisai, kurie principingai laikosi gamintojo technologinių reikalavimų, neretai klientą pastato į nepatogią padėtį. Draudikas apmoka tik dalį sumos, o skirtumą prašoma padengti automobilio savininko.
Kada suklusti ir ką daryti?
Patekus į avariją ar į kitą nepavydėtiną situaciją, A. Grigaitis pataria neskubėti priimti pirmojo draudiko pasiūlymo, ypač jei suma atrodo įtartinai maža. Kaip pavyzdį jis pateikia atvejį, kai po nepriklausomo vertinimo išmoka išaugo nuo 3 212 Eur iki 8 943 Eur.
„Dažniausiai, gavęs oficialią vertinimo ataskaitą, draudikas perskaičiuoja žalą: įtraukia tuos defektus ar darbus, kurių anksčiau nepastebėjo. Nors jie dažnai teigia, kad eksperto išvada nesivadovauja, galutinė suma kažkodėl vis tiek padidėja“, – pastebi specialistas.
Kad vėliau nereikėtų įrodinėti tiesos, A. Grigaitis turi paprastą, bet kritiškai svarbų patarimą kiekvienam vairuotojui.
„Iškart po įvykio primygtinai rekomenduoju pasidaryti savo nuotraukų. Jose turi aiškiai matytis ne tik apgadinimai, bet ir paties eismo įvykio aplinkybės.“
Gyventojai ieško pagalbos
Lietuvos banko duomenimis, per tris šių metų ketvirčius gautų skundų padaugėjo net ketvirtadaliu. Nors dažniausiai nesutariama dėl išmokų dydžio ir įvykių pripažinimo draudžiamaisiais, priežiūros institucija pabrėžia, kad didelę dalį konfliktų pavyksta išspręsti taikiai.
Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas atskleidė, kad vartotojai vis dažniau linkę savo teises ginti padedant priežiūros institucijai.
„Per tris 2025 m. ketvirčius Lietuvos bankas išnagrinėjo 330 nesutarimų, kilusių tarp vartotojų ir draudimo kompanijų. Išnagrinėtų ginčų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, padidėjo ketvirtadaliu – tuomet buvo užfiksuoti 264 nesutarimai“, – teigia G. Šniukas.
Dažniausiai ginčų objektu tampa turto, Kasko bei privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos. Pasak specialisto, pagrindinės konfliktų ašys išlieka tos pačios.
„Paprastai nesutariama dėl to, kad draudikas nusprendžia įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kai vartotojas mano priešingai, arba dėl draudimo išmokos dydžio. Pastaruoju atveju dažniausiai vartotojai skundžiasi, kad draudiko pasiūlyta išmoka yra per maža patirtai žalai kompensuoti“, – aiškina Lietuvos banko atstovas.
Vairuotojai taip pat dažnai skundžiasi dėl autoservisų įkainių ir draudimo bendrovių sudaromų sąmatų neatitikimų. Neretai skundžiamasi, kad už draudiko paskaičiuotą sumą automobilio suremontuoti tiesiog neįmanoma. G. Šniukas pripažįsta, kad tokie ginčai yra dažni, o jų priežastys gali būti įvairios.
„Praktikoje pasitaiko atskirų atvejų, kai draudikai dėl ne iki galo atliktos transporto priemonės apžiūros ar kitų aplinkybių apskaičiuoja per mažą draudimo išmoką“, – sako G. Šniukas.
Visgi, pasak pašnekovo, tokios situacijos dažniausiai išsprendžiamos dar nagrinėjimo eigoje. Draudikai, anot jo, vadovaujasi ne tik savo skaičiavimais, bet ir rinkos realijomis.
„Kaip rodo praktika, draudikai įprastai vadovaujasi ne tik savo specialistų sudarytomis remonto sąmatomis, bet ir rinkoje veikiančių remonto įmonių faktinėmis sąmatomis. Lietuvos banko nuomone, tai yra vienas iš tinkamų įrodymų nustatant tikslią remonto kainą“, – pabrėžia specialistas.
„Teisės aktuose ir formuojamoje praktikoje yra numatytos aiškios taisyklės, kurių pagrindu nustatomas transporto priemonės nusidėvėjimo dydis. Pastaraisiais metais Lietuvos bankas nėra fiksavęs, kad draudikai būtų pritaikę netinkamą nusidėvėjimo dydį“, – tvirtina G. Šniukas.
Kalbant apie automobilio pripažinimą neremontuojamu, tokie ginčai, pasak atstovo, sudaro labai mažą dalį – iki 10 atvejų per metus. „Per pastaruosius metus Lietuvos bankui neteko konstatuoti, kad draudikai bandytų dirbtinai sumažinti automobilio rinkos vertę“, – priduria jis.
Taikus susitarimas – dažniausia baigtis
Nors ginčų skaičius auga, didelė jų dalis baigiasi kompromisu. Lietuvos bankas siekia, kad vartotojų reikalavimai pirmiausia būtų sprendžiami taikiai, ir ši strategija, pasak G. Šniuko, veikia.
„Per tris pirmuosius 2025 m. ketvirčius 70 atvejų tarp vartotojų ir draudikų kilę nesutarimai baigėsi šalims pasiekus kompromisą arba finansų rinkos dalyviams patenkinus vartotojų reikalavimus. Tai reiškia, kad daugiau nei kas penktas vartotojo kreipimasis buvo pagrįstas“, – skaičiuoja Lietuvos banko atstovas.
Tais retais atvejais, kai susitarti nepavyksta, bankas teikia rekomendacijas, kurių draudimo bendrovės, kaip teigiama, laikosi.
„Minėtu laikotarpiu fiksuoti du atvejai, kai Lietuvos bankas iš dalies tenkino vartotojo reikalavimus ir rekomendavo draudikams įvykį pripažinti draudžiamuoju bei apskaičiuoti išmoką. Abi rekomendacijos buvo įgyvendintos“, – apibendrina G. Šniukas, pridurdamas, kad sisteminių grėsmių draudimo rinkoje šiuo metu neįžvelgiama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
