Išskirtinių automobilių entuziastas Nerijus Ostrauskas, norėdamas pašalinti keletą smulkių „BMW M3“ automobilio gedimų, pateko į situaciją, primenančią blogą sapną.
Užuot sulaukęs žinios apie greitai atliktus darbus, vyras specializuotos GPS programėlės ekrane stebėjo, kaip serviso darbuotojas su jam priklausančiu galingu automobiliu bendro naudojimo keliuose skrieja didesniu nei 200 km/val. greičiu.
Piktinasi, kad automobilis buvo laužomas
Kruopščiai prižiūrimą „BMW M3“ N. Ostrauskas nusprendė patikėti Kretingos rajone, Užpelkių kaime, veikiančiam servisui. Šį sprendimą lėmė ne atsitiktinumas, o ankstesnė patirtis – vyras čia jau buvo sėkmingai remontavęs darbinius automobilius.
Papildomo pasitikėjimo suteikė ir serviso aplinka. Dirbtuvėse nuolat matomi galingi, sportiški automobiliai kūrė įspūdį, kad čia dirbantys meistrai yra profesionalai, puikiai išmanantys specifinės technikos subtilybes.
„BMW M3“ servise buvo paliktas spalio 13 dieną. GPS duomenys rodo, kad neleistinas pasivažinėjimas įvyko jau kitą dieną – spalio 14-ąją“, – teigia pašnekovas. Tačiau, pasak N. Ostrausko, realūs remonto darbai tuo metu net nebuvo pradėti.
„Spalio 17 dieną, penktadienį, draugas pranešė matęs mano automobilį vis dar stovintį lauke. Supratau, kad jis netvarkomas, nes servisas yra garaže.
Paskambinus meistrui, bendravimas buvo nemalonus – buvau apkaltintas skubinimu. Kai pasakiau, kad per tiek dienų jie sugebėjo tik prasilėkti, man buvo pasiūlyta automobilį tiesiog pasiimti“, – pasakoja automobilio savininkas.
Gedimai nereikalavo greičio bandymų
N. Ostrauskas pasakoja, kad automobilis buvo atvežtas dėl konkrečių, bet smulkių gedimų: antrinio oro padavimo sistemos, veikiančios tik šalto variklio užvedimo metu, klaidos bei nesandarios vairo stiprintuvo žarnelės. Taip pat prašyta apžiūrėti galinį reduktorių.
Pašnekovas tikina, kad tai – smulkmenos. Norint išspręsti šiuos trūkumus reikėjo tik kompiuterio klaidoms nuskaityti ir pakeisti sąvaržą. Kadangi antrinio oro sistema veikia tik starto metu, norint ją patikrinti nebūtina lėkti 220 km/val. greičiu.
GPS duomenys taip pat nurodė konkretų maršrutą, kuriuo važiavo serviso darbuotojas.
9 kilometrus į vieną pusę, 6 minutes pastovėjo ir grįžo 9 atgal. Iš viso – 18 kilometrų, kurių metu, pasak savininko, automobilis buvo laužomas.
Žadėta kompensacija virto sąskaita
Supratęs, kad su automobiliu buvo elgiamasi netinkamai, N. Ostrauskas konsultavosi su policija. Pareigūnai paaiškino, kad savininko pateikti GPS duomenys nėra pagrindas fiksuoti KET pažeidimą, o civilinis procesas dėl neteisėto turto panaudojimo būtų ilgas ir sudėtingas. Vis dėlto, tuomet buvo rastas kompromisas su servisu.
„Kai atvykau pasiimti automobilio ir paklausiau, kaip spręsime situaciją dėl savavališko pasivažinėjimo, meistras patvirtino, kad remontas bus atliktas nemokamai. Detalę (oro siurblį) nupirkau aš, jie tik pakeitė ir sutvarkė žarnelę“, – prisimena N. Ostrauskas.
Tačiau atsiimant automobilį spalio 22 d., susitarimas buvo sulaužytas: „Paduodamas raktus jis pareikalavo 70 eurų. Kai priminiau, kad pats žadėjo darbus atlikti nemokamai kaip kompensaciją už pasivažinėjimą, jis tik numetė raktus ir nuėjo.“
Negana to, pasak savininko, po remonto skydelyje įsižiebė nauja stabdžių sistemos klaida, kurios anksčiau nebuvo, o servisas nesugebėjo paaiškinti jos atsiradimo priežasties.
„Esmė ne pinigai, o požiūris. Jie taip pasitiki savimi, kad gali laužyti svetimą turtą ir nesiskaityti su klientu. Nesvarbu, ar tai mažas šeimos verslas, ar didelis servisas – toks elgesys yra nepateisinamas“, – apibendrina N. Ostrauskas.
Serviso vadovas: „Tai – standartinė praktika“
Susisiekus su serviso vadovu Alfonsu Laukiu, kurio sūnui buvo priekaištaujama dėl kliento automobilio naudojimo, šis situaciją vertino kitaip. Pasak jo, bandomasis važiavimas yra neatsiejama sudėtingos diagnostikos dalis, ypač kai klientas kreipiasi dėl neaiškaus variklio gedimo.
„Tai – standartinė praktika. Siekiant išsiaiškinti gedimą, su automobiliu privaloma pravažiuoti. Reikia pasiekti darbinę variklio temperatūrą, prijungti kompiuterį ir realiuoju laiku stebėti parametrus ieškant neatitikimų“, – aiškino A. Laukys.
Vadovas atmetė pretenzijas dėl nuvažiuoto atstumo, teigdamas, kad jis buvo minimalus.
„Suprasčiau, jeigu su automobiliu būtų nuvažiuota į kitą Lietuvos galą, bet čia buvo įveikti vos keli kilometrai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai norint nustatyti specifinį gedimą, tenka nuvažiuoti ir 30 ar 40 kilometrų“, – teigė serviso atstovas.
Paklaustas apie GPS sistemos užfiksuotus duomenis, rodančius, kad automobilis važiavo didesniu nei 220 km/val. greičiu, A. Laukys šio fakto tiesiogiai nekomentavo, tačiau kėlė klausimą dėl vairuotojo tapatybės įrodymo.
„Ar turite įrodymų, kad automobilį vairavo būtent mano sūnus? Ar yra nuotrauka su juo už vairo?“ – retoriškai klausė vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad nors visi remonto darbai buvo atlikti, klientas už juos iki šiol nėra sumokėjęs.
Apie bandomąjį važiavimą turi pranešti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, nors konkrečios situacijos be tyrimo nekomentuoja, atkreipia dėmesį į pagrindinę taisyklę – viskas turi būti fiksuojama raštu.
„Vartotojui visada patartina paliekant automobilį remontui raštu sudaryti sutartį, paslaugų užsakymo aktą ar kitą dokumentą, kuriame būtų aptartos atliekamos paslaugos, terminai ir kitos sąlygos“, – teigia specialistė.
Pasak D. Malinauskienės, serviso teisė atlikti bandomąjį važiavimą nėra savaime suprantama – ji turi būti pagrįsta ir, idealiu atveju, dokumentuota.
„Tam tikrais atvejais autoservisui gali tekti išbandyti automobilį vairuojant, kad būtų nustatytos galimo gedimo priežastys. Tačiau tiek autoservisui, tiek vartotojui būtų tikslinga tokius atvejus taip pat numatyti rašytiniame dokumente“, – aiškina VVTAT atstovė.
Toks dokumentas tampa esminiu įrodymu konfliktinėse situacijose. Jei bandant automobilį būtų padaryta žala ar užfiksuoti KET pažeidimai (kaip šiuo atveju – greičio viršijimas), rašytinis susitarimas leistų lengvai įrodyti, kas tuo metu buvo atsakingas už transporto priemonę.
Ką daryti jeigu patenkate į tokią situaciją?
Tarnyba primena teisinį kelią, kurį turi nueiti vartotojas, norėdamas apginti savo teises. Pirmasis žingsnis – ne skambutis, o oficialus raštas.
„Jei vartotojas yra nepatenkintas atliktos paslaugos kokybe, jis visų pirma turi raštu kreiptis į autoservisą ir pateikti savo reikalavimą. Tik jei nepavyksta problemos išspręsti taikiai, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT“, – nurodo D. Malinauskienė.
Kreipiantis į tarnybą, būtina pateikti visus turimus įrodymus: užsakymo paraišką, mokėjimo dokumentus, susirašinėjimus ar, šiuo atveju, GPS duomenis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
