Nors pati „BMW M“ divizija slapta eksperimentavo su V12 varikliu 3 serijos kėbule, į serijinę gamybą toks modelis niekada nepateko. Tuo tarpu Milane įsikūrusi „Racing Dynamics“, tuo metu buvusi viena rimčiausių BMW tobulinimo įmonių, nusprendė, kad tai įmanoma.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Jų tikslas buvo ambicingas. Jie troško sukurti automobilį, kuris savo dinamika pranoktų ne tik to meto „BMW M3“ (E36), bet ir patį donorą – prabangųjį 8 serijos kupė.
Inžinerinė transplantacija
Projekto pagrindu pasirinktas pats kukliausias gamos modelis – „BMW 318ti Compact“ (E36). Šis sprendimas buvo logiškas: hečbekas buvo lengviausias (apie 200 kg lengvesnis už sedaną) ir turėjo trumpesnę galinę dalį, kas teoriškai turėjo suteikti daugiau vairavimo aštrumo.
Tačiau 4 cilindrų variklio pakeitimas į milžinišką V12 reikalavo radikalių kėbulo modifikacijų. Inžinieriams teko išpjauti ir pervirinti variklio skyriaus pertvarą, perkelti ją gilyn į saloną, bei perdaryti priekines statramsčių atramas, kad masyvus agregatas apskritai tilptų.
Po variklio gaubtu atsidūrė BMW legenda – M70 V12 variklis, pasiskolintas iš „BMW 850i“. Tačiau standartinė jo galia (300 AG) italams pasirodė juokinga.
„Racing Dynamics“ padidino variklio darbinį tūrį nuo 5,0 iki 5,5 litro, sumontavo didesnius vožtuvus, kaltinius stūmoklius, specialų „Zytek“ valdymo bloką ir unikalią išmetimo sistemą.
Rezultatas buvo stulbinantis: 433 AG ir 550 Nm sukimo momentas. Palyginimui, to meto „BMW M3“ turėjo „tik“ 286 AG.
Dinamika, gąsdinanti net šiandien
Visa ši galia į galinius ratus buvo perduodama per 6 laipsnių mechaninę „Getrag“ pavarų dėžę, pasiskolintą iš reto „BMW 850CSi“ modelio. Kad automobilis netaptų nevaldoma raketa, buvo visiškai perrinkta pakaba, naudojant specialiai pagamintas spyruokles ir amortizatorius bei sustiprintus stabilizatorius.
Nepaisant didžiulio variklio, automobilio svoris išliko santykinai nedidelis – 1461 kg. Tai leido pasiekti superautomobiliams būdingą dinamiką. Iki 100 km/val. šis hečbekas įsibėgėdavo vos per 4,5 sekundės.
Maksimalus greitis oficialiai buvo ribojamas ties 306 km/val. riba, nors skaičiavimai rodė, kad K55 galėtų pasiekti ir 330 km/val.
„Racing Dynamics“ atstovai vėliau pripažino, kad greitį apribojo sąmoningai, saugodami klientus – tokio greičio mažame hečbeke su trumpa ratų baze suvaldymas reikalavo neeilinių įgūdžių.
Kodėl jų nematome gatvėse?
Deja, šis inžinerinis stebuklas turėjo vieną esminį trūkumą – kainą. 1994 metais „Racing Dynamics K55“ kainavo apie 180 000 Vokietijos markių.
Už šią sumą buvo galima įsigyti du naujus „BMW M3“ ir dar liktų degalams. Dėl astronominės kainos ir sudėtingos gamybos, manoma, kad buvo pagamintas tik vienas demonstracinis modelis, kuris tapo legenda BMW fanų istorijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
