Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau žiūrint istoriškai, nelyginių kartų „Renault Clio“ modeliai visuomet diktuodavo šios klasės automobilių tendencijas.
Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje.
Štai, 1990 metais debiutavusi pirmoji modelio karta netrukus pelnė „Europos metų automobilio“ titulą ir, iš esmės, neturėjo sau lygių. Praėjus 8 metams, pirkėjams pristatyta antroji modelio karta didelių naujovių nepasiūlė, todėl ir ekspertų bei pačių pirkėjų buvo įvertintas nuolankiau.
Situacija radikaliai pasikeitė 2005-aisiais, kai debiutavo trečiosios kartos „Renault Clio“. Su šiuo automobiliu gamintojas ne tik susigrąžino absoliutaus segmento lyderio poziciją, bet ir iškovojo prestižinį „Europos metų automobilio“ titulą.
Pirkėjai i ir rinkos ekspertai tuomet negailėjo pagyrų inžinieriams už jų meistriškumą į miesto hečbeką integruojant savybes, kurios iki tol buvo sutinkamos tik gerokai brangesnėse transporto priemonėse.
Puikus to pavyzdys – dviem kryptimis reguliuojama vairo kolonėlė. Pritaikę šį sprendimą, inžinieriai pašalino tuometiniams šios klasės automobiliams itin būdingą ir erzinantį trūkumą. Dėl šio patobulinimo net ir aukštesnio ūgio vairuotojai galėjo patogiau įsitaisyti prie hečbeko vairo, visiems laikams pamiršdami ankstesnių kartų modeliuose varginusį diskomfortą.
2012 metais pasirodžiusi pamaina, vėlgi, buvo nuosaiki trečios kartos modelio technologinė evoliucija, kuri, nors ir nebuvo bloga, tačiau daugeliui vairuotojų įsiminė dėl 1,2 litro benzininio variklio problemų ir fakto, kad sportiška „R.S.“ versija buvo siūloma su lūkesčių nepateisinusia automatine pavarų dėže.
Dar viena šio prancūziško hečbeko transformacija įvyko 2019 metais, kai buvo pristatyta penktoji „Renault Clio“ karta. Jame buvo siūlyta daugiau negu pakankamai solidžių inovacijų, o pats automobilis akimirksniu tapo vienu geriausiu šios klasės atstovų.
Akivaizdu, kad savo pirmtako sėkmės istoriją norinti pakartoti šeštoji „Renault Clio“ modelio karta susiduria su itin nelengva užduotimi, nes norint tai padaryti, reikia įrodyti savo pranašumą visose įmanomose srityse.
Renault Clio verdiktas akimirksniu:
Privalumai: brangesnių automobilių technologijos, mažos degalų sąnaudos, Lietuvos keliams subalansuota pakaba, pavyzdinė „Google“ paslaugų integracija
Trūkumai: hibridinės versijos bagažinės tūris, kietokos sėdynės, trūksta praktiškų sprendimų
Renault Clio dizainas
Kurdami naujausią „Renault Clio“ modelį, inžinieriai didžiausią dėmesį skyrė ekologijai ir tvarumui. Jie gerokai padidino perdirbamų bei jau perdirbtų medžiagų dalį. Ir tai sakyčiau yra išskirtinė „Clio“ savybė, mat net 33,9 proc. automobilyje naudojamų komponentų buvo pagaminti iš gamybos metu likusių gautų medžiagų.
Vis dėlto, kiek šis žiedinės ekonomikos laimėjimas bus svarbus automobilių pirkėjams – parodys laikas, nes kaip ir anksčiau, pagrindiniu traukos objektu bus automobilio dizainas.
Palyginus su gana santūriai atrodančiu pirmtaku, naujasis modelis išsiskiria masyviomis radiatoriaus grotelėmis, o tai – sprendimas, kuris „Renault“ automobiliuose nėra įprastas.
Įdomu yra tai, kad priekinių grotelių raštas skiriasi priklausomai nuo pasirinkto įrangos lygio, todėl vidutinės komplektacijos „Techno“ versija vizualiai skiriasi nuo aukščiausio lygio „Esprit Alpine“ modelio.
Priekinėje dalyje taip pat sumontuoti pažangesni LED žibintai, kuriuose įdiegta „Matrix LED“ technologija automatiškai pritaiko šviesos srautą bei jo aprėptį prie važiavimo greičio ar kitų eismo salygų.
Šis sprendimas leido atsisakyti atskirų rūko žibintų, nes esant prastoms oro sąlygoms, priekiniai žibintai pradeda veikti intensyvesniu režimu, kad atstotų tradicinius priešrūkinius žibintus. O štai, dienos žibintai suformuoti iš pasagos formos LED juostų, integruotų priekiniame buferyje.
Kuriant naująjį modelį, inžinieriai taip pat daug dėmesio skyrė oro pasipriešinimui mažinti. Vienas iš nestandartinių technologinių sprendimų – apatinės durų stiklų sandarinimo gumos buvo paslėptos po durų skarda. Tačiau šių ir kitų aerodinaminių patobulinimų automobilio priekinio oro pasipriešinimo koeficientas siekia 0,30.
Mažų automobilių klasėje, kurioje dėl trumpo kėbulo sunkiau suvaldyti oro srautus, tai yra itin geras rezultatas, tiesiogiai lemiantis mažesnes degalų sąnaudas.
„Renault“ taip pat priekiniame stikle, ties vairavimo asistentų ir saugumo sistemų kamera, sumontavo šildymo elementą. Tai reiškia, kad nuo šiol žiemą nebereikės susidurti su klaidų pranešimais apie dėl apledėjimo laikinai neveikiantį adaptyvųjį greičio palaikymą ar avarinio stabdymo sistemą.
Galiausiai, atnaujinimai palietė ir automobilio proporcijas. Dėl naujos formos variklio dangčio priekinė iškyša pailgėjo 26 milimetrais (iki 859 mm), o bendras kėbulo ilgis išsipūtė iki 4116 milimetrų.
Nors ratų bazė išaugo minimaliai – vos 6 milimetrais, reikšmingai pasikeitė priekinė automobilio dalis. Priekinių ratų tarpvėžė praplatinta 39 milimetrais ir dabar siekia 1540 mm, o tai turėtų automobiliui daugiau stabilumo kelyje.
Renault Clio išmatavimai
- Ilgis (mm): 4 116
- Plotis (mm): 1 768
- Aukštis (mm): 1 451
- Ratų bazės ilgis (mm): 2 591
- Kėbulo prošvaisa (mm): 142
- Automobilio svoris (kg): 1 271
- Apsisukimo spindulys (m): 10,4
Renault Clio interjeras
Visapusiškai pasikeitusi automobilio išorė tapo tarsi motyvacija iš pagrindų pakeisti ir „Renault Clio“ saloną.
Aukščiausio lygio komplektacijose pirkėjus pasitinka „Alcantara“ audinio intarpai ir tikrą metalą imituojantys paviršiai, tačiau kartu „Renault“ atsisakė anksčiau siūlytų šviesių apmušalų akcentų.
Nors foninio apšvietimo sistema leidžia rinktis iš daugybės spalvų, interjerui šiek tiek trūksta tos žaismingumo kibirkšties, kurią galima pajausti „Renault 5“ ar „Renault 4“ modeliuose.
Kita vertus, tikėtina, kad „Renault“ naująjį „Clio“ nori pozicionuoti kaip racionalesnį, brandesnį modelį, kurio pirkėjai didesnį prioritetą teikia ne žaismingoms salono detalėms, bet jo erdvei. Ir šioje srityje „Clio“ gerokai pasitempė.
Tiek priekyje, tiek ant galinės sėdynės įsitaisę keleiviai iškart pajus išaugusią erdvę pečių, galvos ir kojų zonose. Jei anksčiau antroje eilėje patogiai jausdavosi darželinukai arba mažesnio ūgio keleiviai, dabar čia be jokio diskomforto įsitaisys ir, pavyzdžiui, 1,8 metro suaugę žmonės.
Nors automobilio salone, apskritai, tapo erdvesnis, bagažinės tūris išaugo tik simboliškai. Jeigu automobilis turi hibridinę pavarą, bagažinės tūris sieks 309 litrus, o štai benzininė versija turi net 391 litro talpos bagažinę.
Kita vertus, inžinieriams reikėtų padėkoti už tai, kad 4 centimetrais nuleido bagažinės pakrovimo slenkstį ir kad elektrinio bagažinės dangčio mygtuką perkėlė į gerokai patogesnę poziciją. Anksčiau mygtukas pūpsojo virš valstybinio numerio (dėl to jis pastoviai būdavo purvinas), o dabar jis buvo perkeltas po bagažinės dangčio briauna.
Renault Clio praktiškumas:
- Bagažinės tūris (l): 309-1094
- Maksimali leistina apkrova (kg): 499
- Maksimali stogo apkrova (kg): 80
- Maksimalus leistinas automobilio svoris (kg): 1770
- Vilkimo galia (kg): 615 / 900
- Triukšmo lygis važiuojant 80 km/val. greičiu (dBA): 66
- Triukšmo lygis važiuojant 120 km/val. greičiu (dBA): 70
Renault Clio technologijos
Neatpažįstamai pasikeitė ir šio kompaktinio hečbeko technologinė įranga. Nuo šiol naujos kartos modelis komplektuojamas su 7 arba 10 colių įstrižainės skaitmeniniu prietaisų skydeliu, kuris vizualiai sklandžiai susilieja su tokio paties dydžio centriniu multimedijos ekranu.
Kaip ir kituose šio gamintojo modeliuose, įdiegta sistema palaiko visas įprastas funkcijas, kurių vairuotojai pagrįstai tikisi iš šiuolaikinio automobilio.
Navigacijos darbą atlieka mobiliuose įrenginiuose plačiai naudojama „Google Maps“ programėlė, pagalbinių vairavimo sistemų sąrašą sudaro net 29 skirtingi pagalbininkai, kurių veikimas labiau primena automobilį už kurį įprastai reikia sumokėti 40 ar 50 tūkst. eurų.
Visgi bandymų metu labiausiai nudžiugino nepriekaištingai veikianti belaidė „Android Auto“ sąsaja. Skirtingai nei daugelyje gerokai brangesnių bandytų modelių (pavyzdžiui, „Audi“), „Clio“ išmaniojo telefono integracija veikė be menkiausių priekaištų.
Sistema išlaikė stabilų ryšį tiek ankstyvais ir šaltais žiemos rytais, tiek nuolat įlipant ir išlipant iš automobilio bei tvarkant kasdienius reikalus mieste.
Žinoma, nuogąstaujant, jog nuolatinis belaidis duomenų perdavimas išmaniojo įrenginio bateriją išsekins vos per pusdienį, visada galima pasinaudoti tradiciniu USB-C laidu arba pasirinkti belaidžio įkrovimo funkciją.
Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad už pastarąjį sprendimą pirkėjams teks susimokėti papildomai, nebent išsirenkama aukščiausio lygio „Esprit Alpine“ komplektacija.
Nepaisant puikaus programinės įrangos veikimo, inžinieriai neapsiėjo be kompromisų. Tenka pastebėti, kad belaidžiam krovimui skirtoje nišoje nenumatyta jokia papildoma aušinimo sistema.
Dėl šios priežasties, vienu metu aktyviai naudojantis belaide „Android Auto“ sąsaja ir padėjus telefoną ant indukcinio krovimo kilimėlio, įrenginys įkaista gerokai labiau, nei kraunant jį įprastu laidu.
Renault Clio saugumo įranga:
- Saugumo įranga bazinėje komplektacijoje: Avarinio stabdymo sistema, pastovi greičio palaikymo sistema, kelio ženklų nuskaitymo sistema, nuovargio stebėjimo sistema
- Euro NCAP reitingas: 4 žvaigždučių
- Vaizdo kamerų konfigūracija: Priekyje, veidrodėliuose, gale.
- Oro pagalvių skaičius: 7
- „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ sąsaja: Belaidė.
Renault Clio dinamika
Automobilių gamintojams masiškai pametus galvas dėl elektromobilių, „Renault“ kompaktinių automobilių rinkoje išlaiko sveiką protą ir pragmatiškumą.
Pažvelgus į ankstesnės kartos pardavimų statistiką, akivaizdu, kad net du trečdaliai pirkėjų vis dar teikia pirmenybę tradiciniams vidaus degimo varikliams. Nors dyzelinių motorų gamoje nebeliko jau anksčiau, prancūzai nusprendė palikti plačią pasirinkimo laisvę.
Elementarumą vertinantys pirkėjai po „Clio“ variklio gaubtu gali rasti laiko patikrintą 1,0 litro, trijų cilindrų, 115 arklio galių generuojantį benzininį variklį. Šį agregatą gamintojas poruoja tiek su mechanine, tiek su automatine pavarų dėže.
Visgi antrasis pasirinkimas yra gerokai įdomesnis. Tai „e-Tech“ emblema pažymėtas modelis, aprūpintas iš esmės patobulinta hibridine pavara.
Inžinieriai nusprendė atsisakyti ankstesnio 1,6 litro atmosferinio motoro, kurio vietą užėmė naujas 1,8 litro agregatas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad papildomas darbinis tūris išgautas tiesiog prailginus stūmoklio eigą ir paliekant nepakitusį cilindro skersmenį, technologiškai tai yra visiškai naujas inžinerinis kūrinys.
Gamintojas atsisakė netiesioginio įpurškimo sistemos – dabar degalai purškiami tiesiai į cilindrus, o pats motoras dirba itin efektyviu Atkinsono ciklu.
Dėl šių sprendimų variklio šiluminis naudingumas siekia net 41 procentą, kas yra vienas geriausių rodiklių visoje rinkoje.
Išaugus tūriui, maksimalus sukimo momentas šoktelėjo iki 172 Nm (jis pasiekiamas 3000–4000 sūkių diapazone), todėl vairuotojas dabar gali gerokai sklandžiau ir drąsiau atlikti lenkimo manevrus greitkelyje ar tiesiog greitėti.
Evoliucionavo ir unikali, tradicinės sankabos neturinti daugiarėžimė pavarų dėžė. Tobulinant šią transmisiją, kurioje vidaus degimo varikliui talkina du elektros motorai, galimų pavarų kombinacijų skaičius išaugo iki penkiolikos.
Kartu buvo sustiprinta ir pati konstrukcija – dabar ji atlaiko iki 450 Nm sukimo momentą (anksčiau riba siekė 350 Nm), o baterijos talpa padidinta iki 1,4 kilovatvalandės. Dėl šių pakeitimų bendra hibridinės sistemos galia pasiekė 160 arklio galių.
Vertinant šios hibridinės pavaros technines charakteristikas, gali susidaryti įspūdis, kad ji sukurta veržliai dinamikai, tačiau realybėje inžinierių prioritetu tapo važiavimo komfortas ir degalų ekonomija.
Miesto sąlygomis sistemos algoritmai suprogramuoti taip, kad kuo ilgiau palaikytų elektrinį važiavimo režimą, nepaisant to, ar judama 20, ar 60 km/val. greičiu. Elektrinei pavarai visuomet teikiamas prioritetas.
Skirtingai nei kai kuriuose japoniškuose hibriduose, kurių nuvažiuojamas atstumas vien elektra dažnai būna ganėtinai menkas, prancūziškas hečbekas šiuo atžvilgiu maloniai nustebina.
Kaskart, kai benzininis variklis įkrauna bateriją ir sistema aktyvuoja elektrinį režimą, vien elektros energija pavyksta nuvažiuoti nuo 500 metrų iki 1 kilometro. O jeigu pakeliui pasitaiko ir nuokalnių – dar daugiau.
Nors šie parametrai atrodo gana kukliai, tačiau per kelias dienas nuvažiavus 290 kilometrų, net 105 kilometrai buvo įveikti nenaudojant nė lašo degalų.
Šis rodiklis atrodo dar įspūdingiau žinant, kad testas vyko atšiauriomis žiemos sąlygomis, kai oro temperatūra svyravo nuo 5 laipsnių šilumos iki 15 laipsnių šalčio.
Renault Clio dinamika ir degalų sąnaudos:
- Variklio tipas: 1,8 litro, keturių cilindrų, atmosferinis
- Bendra sistemos galia: 160 arklio galių, esant 5500 aps/min.
- Didžiausias sukimo momentas: 172 Nm esant 3000-4000 aps/min.
- Varantieji ratai: Priekiniai.
- Pavarų dėžės tipas: Daugiarežimė.
- 0 - 100 km/val. (gamintojo/bandymo metu užfiksuotas laikas): 8,3 / 8,6 sek.
- Akceleracija nuo 60 iki 100 km/val: 3,9 sek.
- Akceleracija nuo 80 iki 120 km/val: 6,2 sek.
- Maksimalus greitis: 180 km/val.
- Degalų sąnaudos testo metu (mieste/užmiestyje/greitkelyje) (l/100km): 5,6 / 4,8 / 6,2
- Degalų bako talpa (l): 39
- Vidutinis nuvažiuojamas atstumas su pilnu degalų baku (km): 600 km
- CO2 emisija: 89 g/km
Renault Clio valdymas
Atvirai kalbant, bandymų metu didžiausią ir geriausią įspūdį paliko „Renault Clio“ važiuoklė.
Nors bandomajame modelyje buvo sumontuoti dideli 18 colių ratlankiai, o testas vyko žiemiškomis sąlygomis, kelio nelygumai buvo sugeriami stebėtinai švelniai.
Gali pasirodyti keista, tačiau taip suderinta pakaba anaiptol nesumažina noro pasivažinėti dinamiškiau.
Dėl kintamo stiprumo elektrinio vairo stiprintuvo užtikrinamas tikslus grįžtamasis ryšys, kuris man asmeniškai kelia asociacijų su prieš gerą dešimtmetį gamintu „Renault Clio R.S.“ modeliu.
Sėdint prie vairo apima jausmas, jog vairuoji tikrą, mechaninį ryšį su keliu turintį automobilį, o ne bedvasę buitinę techniką ant ratų.
Atskirų pagyrų nusipelno akustinis komfortas. Nors dėl žemos oro temperatūros benzininis variklis įsijungdavo dažniau ir dirbdavo garsiau, nuo triukšmo patikimai saugojo patobulinta garso izoliacija.
Siekdami sumažinti vėjo keliamą ūžesį, „Renault“ inžinieriai ne tik sukūrė naujos formos šoninius veidrodėlius, bet ir papildomai pridėjo izoliacinių putų į priekinius statramsčius.
Vertinant akustinį komfortą, galiu drąsiai teigti, kad šis modelis užtikrintai pralenkia daugelį savo klasės konkurentų.
Visgi tie patys masyvūs ir stori priekiniai statramsčiai, kurie puikiai sulaiko triukšmą, iš esmės apriboja matomumą.
Artėjant prie pėsčiųjų perėjų ar sankryžų, tekdavo nuolat lankstytis į šonus, bandant įžiūrėti už statramsčių pasislėpusius žmones ar kitus eismo dalyvius.
Papildomų iššūkių bandymų metu kėlė ir pati vairuotojo vieta. Rasti patogią sėdėjimo poziciją pasirodė esanti nelengva užduotis.
Tam trukdė ne tik stori žieminiai drabužiai, kurių prireikė dėl spaudžiančio šalčio, bet ir pernelyg siauros vairo bei sėdynės reguliavimo galimybės.
Renault Clio konstrukcija:
- Priekinės pakabos konstrukcija: „McPherson“
- Galinės pakabos konstrukcija: Sukamoji sija
- Vairo stiprintuvas: Elektrinis
- Padangų išmatavimai bandytame modelyje: 205/45 R18
Renault Clio eksploatacija
Kol daugelis automobilių gamintojų atsisako mažų ir kompaktiškų hečbekų, likusieji stengiasi kilstelėti technologinę bei kokybinę kartelę. Ir panašu, kad „Renault“ strategai čia įžvelgė auksinę galimybę.
Tiems, kas iš tikrųjų ieško ne per didelio ir ne per mažo automobilio, kurį būtų malonu bei smagu eksploatuoti kasdien, „Renault Clio“ atrodo kaip akivaizdus pasirinkimas. Gamintojas sugebėjo išsaugoti patrauklią kainodarą ir neleido modeliui peržengti racionalumo ribų.
Visgi, svarstantiems įsigyti „Renault Clio“, rekomenduočiau labai rimtai įvertinti, ar hibridinė pavara atlieps kasdienius poreikius ir ar didesnė šios versijos kaina bus pateisinama.
Tradiciniu benzininiu varikliu varomas modelis bus gerokai pigesnis, lengvesnis ir mechaniškai paprastesnis, tad prieš priimant galutinį sprendimą, reikėtų pasverti visus „už“ ar „prieš“.
Kita vertus, jeigu Lietuvoje būtų siūloma versija (kaimyninėje Lenkijoje ji parduodama) su gamykline dujų įranga ir automatine pavarų dėže, aukštų degalų kainų kontekste ši versija taptų kone idealiu pasirinkimu.
Renault Clio kaina, aptarnavimo kaštai:
- Pigiausio „Renault Clio“ modelio kaina: 21 690 eur
- Bandyto modelio kaina: 27 890 eur
- Standartinis garantinis laikotarpis: 5 metų arba 100 000 km
- Preliminari išliekamoji vertė po 5 metų (nuvažiavus 100 000km) : apie 40 proc.
- Planinių aptarnavimų kaina 5 metų laikotarpiui: 2 000 eur
- Planinių aptarnavimų dažnumas: Kas 30 000 km
- Atstovybių tinklas: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
