Pasak Lietuvos policijos ir saugaus eismo ekspertų, pavojingiausi yra būtent tie atvejai, kai saugos diržų nesisegama važiuojant mieste, manant, kad nedidelis greitis apsaugos nuo sužalojimų.
„Tipinis atvejis mieste: nedidelis greitis, smūgis „iš priekio“ ar „iš galo“, o gale sėdintis keleivis be diržo stipriai sužeidžia ir (ar) priekyje sėdintį, nes tampa sviediniu,“ – savo įžvalgomis dalinasi Lietuvos policija ir kartu pabrėžia, kad net ir važiuojant 30–50 km/val. greičiu, smūgio metu gaunamos apkrovos pakanka mirtinoms ar kritinėms traumoms.
Policija taip pat kategoriškai neigia gajų mitą, esą avarijos metu „geriau išlėkti iš automobilio“. Pasak Lietuvos policijos, įvairūs tyrimai rodo priešingai.
„Išmetimas iš automobilio didina mirties tikimybę, o saugos diržas sumažina žūčių arba sunkių sužalojimų riziką ~60 proc. ir kartu apsaugo kitus važiuojančius automobilio salone“.
Pažeidėjų netrūksta
Didžiausia problema, anot Lietuvos policijos, išlieka keleiviai sėdintys ant galinių sėdynių. Nors priekyje sėdinčiųjų drausmė Europoje viršija 95 procentus, gale situacija prastesnė. „Mieste dažniau saugos diržų nesisega galiniai keleiviai (ypač trumpoms kelionėms, taksi / pavežėjų keleiviai)“, – pastebi Lietuvos policija.
Kad tai ne pavieniai atvejai, o masinis reiškinys, rodo ir pažeidimų statistika. Vien per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius nustatyta 16 632 saugos diržų nesegėjimo atvejai (palyginimui, per visus 2024 metus – 21 337, o 2023 m. – 24 945).
Vis dėlto, Lietuva nėra išskirtinė Europos Sąjungos kontekste. Remiantis naujausia Europos Komisijos saugumo ataskaita, daugumoje ES šalių saugos diržų segėjimo mastas priekinėse sėdynėse pasiekė itin aukštą lygį.
Daugelyje valstybių daugiau nei devyni iš dešimties vairuotojų visada segasi diržą. Pirmūnėmis išlieka Prancūzija (99,4 proc.), Vokietija (98,1 proc.), Norvegija (97,8 proc.) ir Švedija (97,6 proc.).
Tačiau situacija kardinaliai pasikeičia, kuomet pradedamas vertinti gale sėdinčių keleivių atsakingumas. Pavyzdžiui, Vokietijos gyventojai vėl demonstruoja išskirtinę drausmę (98,5 proc.). Švedijos gyventojai taip pat išlaiko aukštą drausmės lygį (94 proc.), tačiau kitose šalyse situacija prastesnė.
Pavyzdžiui, Lenkijoje gale saugos diržus segasi 85 proc. keleivių, Slovėnijoje – 78,1 proc., Portugalijoje – 77 proc., o Vengrijoje – vos 71 proc.
Didžiausia anomalija visoje Europoje išlieka Italija. Šioje šalyje net ir vairuotojų, seginčių diržus, rodiklis, tyrimų duomenimis, tesiekė 62,7 proc., o tai rodo fundamentaliai kitokį požiūrį į šią saugumo priemonę.
Griežtesnės baudos – mažiau pažeidimų?
Saugaus eismo ekspertai dažnai pabrėžia, kad vairuotojų drausmę kelyje geriausiai užtikrina neišvengiamumo principas ir griežtos baudos. Tai ypač pasiteisina kalbant apie greičio viršijimą. Tačiau ar didesnės baudos paskatina vairuotojus užsisegti saugos diržus? Palyginus skirtingų Europos šalių praktiką, matyti aiškūs skirtumai.
Lietuvoje už šį pažeidimą pirmą kartą gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Už pakartotinį nusižengimą bauda kyla iki 90 eurų, be to, gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki dviejų mėnesių. Kaip ir daugelyje ES šalių, bauda taikoma ir patiems keleiviams.
Kaimyninėse šalyse požiūris panašus. Lenkijoje bauda siekia 100 zlotų (apie 23 eurus), tačiau papildomai skiriami 5 baudos taškai. Latvijoje, kur vien per praėjusius metus užfiksuoti 9847 tokie pažeidimai, bauda svyruoja nuo 30 iki 70 eurų.
Tačiau Prancūzijoje, kuri patenka į drausmingiausių Europos vairuotojų penketuką, požiūris į saugos diržų nedėvėjimą yra kur kas griežtesnis. Pirmą kartą nusižengus skiriama 135 eurų bauda ir 3 baudos taškai. Antrą kartą bauda šokteli iki 375 eurų, o nuolatiniams pažeidėjams gresia maksimali 750 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas trejiems metams.
Griežta tvarka galioja ir Švedijoje. Už saugos diržo nesegėjimą čia gresia 136 eurų bauda. Be to, jei automobilyje neužsegtas važiuoja jaunesnis nei 15 metų keleivis, vairuotojui papildomai išrašoma 227 eurų bauda.
Naujos kartos požiūris – kitoks
Nors pareigūnai kasmet fiksuoja tūkstančius saugos diržų nenaudojimo pažeidimų, vairavimo instruktore Solveiga Dambrauskaite-Bakutiene pastebi džiuginančią tendenciją. Į mokyklas ateina karta, kuriai ši saugumo priemonė tapo savaime suprantama.
„Nesusiduriu [red. su abejonėmis dėl diržų]. Džiugu matyti, kad šiandien tiek mokiniai, tiek jų artimieji supranta saugos diržo svarbą“, – teigia S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Anot jos, tai yra ilgamečio įvairių institucijų, nuo policijos iki pačių vairavimo mokyklų, kryptingo darbo rezultatas. „Saugos diržas šiandien jau nebekelia diskusijų – tai tapo savaime suprantamu veiksmu sėdant į automobilį.“
Pasak instruktorės, tvirtas įprotis formuojamas nuo pat pirmos sekundės praktinėje pamokoje. Saugos diržo užsisegimas, pabrėžia ji, yra vienas pirmųjų veiksmų, atliekamų įlipus į automobilį, dar prieš užvedant variklį.
„Pabrėžiu, kad saugos diržas – tai ne baudos klausimas, o gyvybės apsauga. Vairuotojas, kuris įpranta segtis nuo pat pirmos pamokos, ateityje tai darys visada, be jokių priminimų“, – aiškina S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Instruktorė taip pat pripažįsta, kad bet kokius mitus apie saugos diržus geriausiai griauna asmeninė patirtis.
„Esu pati patekusi į eismo įvykį – situacija buvo paprasta: reikėjo nuvažiuoti vos kilometrą, sėdėjau gale kaip keleivė. Kai įlipus pradėjau ieškoti saugos diržo, vairuotojas pusiau juokais pasakė: „Ką čia segsies, juk tuoj lipsim.“ Vis dėlto prisisegiau. Po kelių minučių į mūsų automobilį rėžėsi sunkvežimis“, – patirtimi dalijasi S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Anot jos, smūgis buvo stiprus, ir tik diržas apsaugojo nuo daug rimtesnių sužalojimų. „Šią istoriją pasakoju mokiniams, kad parodyčiau – nelaimės nutinka tada, kai mažiausiai to tikimės“, – teigia instruktorė.
Ne mažiau svarbu, pasak jos, yra ir reikalavimas keleiviams gale. Nors patys vairuotojai dažniausiai prisisega, neretai aplaidžiai žiūri į gale sėdinčių draugų ar artimųjų saugumą.
„Dažnai manoma, kad tai keleivio atsakomybė, tačiau pagal KET būtent vairuotojas atsakingas už keleivių saugumą. Be to, neprisisegęs gale sėdi̇ntis žmogus avarijos metu tampa realia grėsme ir kitiems – smūgio metu jis gali sužaloti priekyje sėdinčius“, – pabrėžia S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Instruktorė teigia, kad nors mokytojo vaidmuo yra sustiprinti sąmoningumą, atsakomybės bazė formuojama dar šeimoje. „Vaikai nuo mažens mato, kaip elgiasi jų tėvai – jei jie segasi diržą, ir vaikams tai tampa norma. Jei tėvai to nedaro, vėliau tenka keisti jau susiformavusius įpročius.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
