Aivaras Grigelevičius

Automobilių gamyklose robotai naudojami dešimtmečius, tačiau iki šiol didžioji jų dalis buvo pritaikyta vienai konkrečiai užduočiai. „Hyundai“ ruošiasi kitam etapui – bendrovė planuoja savo ir „Kia“ gamyklose diegti žmogaus ūgio humanoidinius „Atlas“, galinčius judėti tose pačiose darbo vietose ir naudotis žmonėms skirta įranga.

Aukštoms degalų kainoms vėl tampant problema visoje Europoje, vis daugiau valstybių ryžtasi tiesiogiai kištis į jų formavimą. Austrija spalį ir lapkritį ketina benzino bei dyzelino litrą atpiginti daugiau kaip 12 centų, o Čekija jau nusprendė riboti degalų pardavėjų maržas ir mažinti dyzelino akcizą. Lietuvoje svarstoma labai panašaus dydžio mokestinė lengvata, tačiau Vyriausybė kol kas abejoja, ar dėl jos verta prarasti dešimtis milijonų eurų biudžeto pajamų.

Kinijos automobilių pramonė šiandien pajėgi per metus pagaminti apie 40 mln. transporto priemonių, tačiau šalies vidaus rinkai 2026-aisiais prognozuojamas vos 24,6 mln. automobilių poreikis. Milžiniškas skirtumas vis labiau keičia ir Europos rinką – Kinijos gamintojams ieškant, kur parduoti pagamintas mašinas, jų eksportas auga milijonais automobilių per metus. Konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ prognozuoja, kad šiemet iš Kinijos į užsienį bus eksportuota beveik 10 mln.

Dakaro ralis, pasaulio ralio čempionatas, kartingas, žiedinės lenktynės, ralio krosas ar net „Formulė 2“ – talentingiausi Lietuvos lenktynininkai yra pasižymėję ne tik šiose, bet ir kitose autosporto disciplinose.  Puikus to pavyzdys –  Ryčio Gurklio triumfas Portugalijoje, kur lietuvis užsitikrino Europos ralio kroso RX3 klasės čempiono titulą. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelis atvejis, kai mūsų šalies lenktynininkai garsiai priminė apie save už Lietuvos ribų.

Elektromobilių vairuotojai galėtų akimirksniu įvardyti bent keletą reikšmingų tokio automobilio privalumų. Vienas jų – mažesnės eksploatacijos išlaidos, ypač žvelgiant į dabartines degalų kainas. Tačiau kai kuriose Europos šalyse elektromobilių savininkai susiduria ir su gana netikėtais ribojimais. Naujausias ir bene plačiausio masto pavyzdys užfiksuotas Belgijoje.

Šiuolaikinis automobilis – kruopščiai apgalvotas, griežtų saugumo reikalavimų ir aerodinaminių sprendimų kupinas inžinerijos kūrinys. Tačiau kelias iki šios technologinės brandos buvo nusėtas beprotiškais eksperimentais, keistais patentais ir beatodairiškomis konstruktorių fantazijomis.  Šį kartą kviečiame pasitikrinti žinias apie pačius neįprasčiausius automobilių pasaulio klystkelius.

Net patys garsiausi pasaulio automobilių gamintojai nėra apsaugoti nuo skaudžių klaidų. Kartais viena netinkamai suprojektuota smulkmena ar bandymas sutaupyti priverčia koncernų vadovus viešai atsiprašinėti, o vairuotojus – skubiai vykti į remonto dirbtuves. Šį kartą siūlome pasitikrinti, kaip gerai prisimenate garsiausius automobilių pramonės skandalus, kurie privertė gamintojus atšaukti milijonus automobilių visame pasaulyje.

Sėkmingai atlikta techninė apžiūra daugeliui lengvųjų automobilių vairuotojų paprastai reiškia, kad į TA stotį grįžti reikės tik po dvejų metų. Tačiau ši nusistovėjusi tvarka netrukus gali pasikeisti. Seime kelią skinasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms, vairuotojai bus kviečiami į neeilinę patikrą, o laiku nepasirodžius – galiojanti techninė apžiūra bus tiesiog anuliuota. Tačiau tai dar ne viskas.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

Kelionės automobiliu po Europą vilioja laisve ir dar nematytomis vietovėmis, tačiau kirtus valstybių sienas įprasti vairavimo įpročiai gali virsti netikėtomis išlaidomis. Skirtingose šalyse galioja saviti, kartais itin griežti ar net kurioziški reikalavimai, apie kuriuos užsienio turistai neretai sužino tik išvydę policijos švyturėlius. Šį kartą kviečiame pasitikrinti žinias ir išsiaiškinti, kaip gerai orientuojatės Europos kelių įstatymų vingiuose.

Dešimtmečius galiojusi taisyklė, kad teisę vairuoti automobilį galima įgyti tik sulaukus pilnametystės, netrukus taps istorija. Lietuva jau pradeda ruoštis reformai, leisiančiai prie vairo sėsti 17-mečiams. Vis dėlto džiaugsmą dėl anksčiau į rankas gauto vairuotojo pažymėjimo lydės griežti saugikliai ir viena esminė teisinė naujovė, kuri privers iš esmės persvarstyti atsakomybę už kiekvieną kelyje padarytą klaidą.

Šildomos sėdynės, adaptyvi greičio palaikymo sistema ar išmanūs žibintai – anksčiau šie privalumai priklausė išimtinai nuo to, kokios komplektacijos automobilį vairuotojas užsisakė mėgstamos markės salone. Tačiau šiandien situacija kaip reikiant pasikeitė.

Vasariška ramybė Lietuvos miestų gatvėse skaičiuoja paskutines dienas. Netrukus į kelius sugrįš tūkstančiai moksleivių, studentų ir po atostogų prie vairo vėl sėdusių vairuotojų. Sujudimas prie ugdymo įstaigų ir atgijusios spūstys reikalaus ne tik geležinės kantrybės, bet ir atidaus Kelių eismo taisyklių išmanymo.

Vilniuje siūloma griežčiau kovoti su naktimis gyventojus trikdančiu transporto triukšmu. Parengtose Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pataisose numatyta nuo 22 iki 6 val. gyvenamosiose teritorijose drausti triukšmingą motorinių transporto priemonių naudojimą, o probleminėse miesto vietose ateityje galėtų būti ribojamas ar net visiškai uždraustas motociklų ir kitų L kategorijos transporto priemonių eismas. Pakeitimus inicijavo Vilniaus miesto tarybos narys Povilas Pinelis.

Svarbius valstybės asmenis lydintys kortežai ateityje mėlynais bei raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais galėtų naudotis tik įvertinę realų jų būtinumą. Seimo narys Mindaugas Lingė užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežčiau reglamentuoti saugomų asmenų lydėjimą ir kiekvieną specialiųjų signalų naudojimo atvejį registruoti.

Kelių eismo taisyklės nubrėžia aiškias elgesio ribas, tačiau tikrąją tvarką ir ramybę gatvėse kuria vairavimo kultūra. Vairuotojų bendruomenė turi savitą bendravimo kalbą ir nerašytas normas, kurių neišmokstama vairavimo mokykloje – jos perprantamos tik su patirtimi ir pagarba aplinkiniams.

Draudimo polisą vairuotojai įprastai renkasi tam, kad netikėta žala automobiliui nevirstų kelių tūkstančių eurų išlaidomis iš savo kišenės. Juk Kasko draudimas turėtų suteikti apsaugą ir tais atvejais, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalina. Tačiau į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas tikina, kad net ir turimas Kasko draudimas 100 proc. negarantuoja, kad patirtus nuostolius bendrovė tikrai atlygins.

Vilniaus oro uostą pasiekę keleiviai kelionę toliau gali tęsti įvairiais būdais – viešuoju transportu, autobusais, taksi ar pavėžėjų automobiliais. Tačiau daliai atvykstančiųjų Lietuva tampa tik tarpine stotele, iš kurios vykstama į kaimynines šalis. Tarp tokių krypčių – ir Baltarusija.

Vairuotojai šiandien už įvairiausias paslaugas gali atsiskaityti naudodamiesi išmaniesiems telefonams skirtomis programėlėmis. Jos leidžia išsinuomoti automobilį, sumokėti už jo plovimą ar net aktyvuoti degalų pylimą. Ne išimtis ir automobilių stovėjimas. Už parkavimą mokamoje zonoje vairuotojai taip pat gali sumokėti naudodamiesi programėlėmis, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad kartais išmanūs sprendimai gali atsisukti prieš pačius jų naudotojus.

Automobilio prietaisų skydelis yra tarsi tiesioginis ryšio kanalas tarp jūsų ir transporto priemonės. Tik pripažinkime – retkarčiais ten įsižiebiantys ženklai atrodo kaip mįslingi hieroglifai, o ne konkretūs patarimai. Viena netikėta raudona ar geltona lemputė vieniems vairuotojams gali sukelti šaltą prakaitą, o kiti į ją reaguoja paprastai – tiesiog pagarsindami muziką.

Liepos pradžioje Vilniuje įvykusi skaudi avarija dar kartą iškėlė jaunų ir nedidelę vairavimo patirtį turinčių žmonių saugumo klausimą. Naktį 19-metės vairuojamas BMW rėžėsi į apšvietimo stulpą, o šio įvykio metu žuvo du kartu važiavę jaunuoliai. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimą mergina buvo gavusi mažiau nei prieš mėnesį, o tai kartu paskatino sugrįžti prie siūlymų riboti automobilių, kuriuos leidžiama vairuoti nedidelį stažą turintiems žmonėms, galią.

Visi, bent kartą gyvenime ieškoję naudoto automobilio Lietuvos skelbimų portaluose, žino – tai yra atskiras pasaulis su savo unikalia kalba ir taisyklėmis. Automobilių pardavėjų (liaudyje meiliai vadinamų „perekūpais“) aprašymai kartais prilygsta geriausiems poezijos kūriniams, tačiau už gražių žodžių dažnai slypi visai kita realybė.

Užtenka vienos stipresnės vasaros liūties, kad miesto gatvės akimirksniu virstų upėmis, o skubantys vairuotojai nuspręstų surizikuoti priekyje matomą kliūtį įveikti.  Vis dėlto, tokie bandymai dažniausiai baigiasi spengiančia tyla,  kai pro apsemtą gatvę važiavęs automobilis staiga užgęsta. Tačiau didžiausias šokas vairuotojų gali laukti po to.

Kauno miesto savivaldybė iki šio rudens planuoja užbaigti 31,5 mln. eurų vertės Pietrytinio aplinkkelio pirmąjį etapą. Nors klojant viršutinį asfalto sluoksnį darbai artėja prie pabaigos, teisme tebeverda ginčas dėl dalies šiam projektui išduotų statybos leidimų teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme įrodinėja, kad projekto sprendiniai prasilenkia su miesto planavimo dokumentais.

Automobilį pardavusio žmogaus rūpesčiai gali nesibaigti gavus pinigus ir atidavus raktelius. Jeigu pirkėjas transporto priemonės neįregistruoja savo vardu, buvusiam savininkui gali kilti klausimų dėl baudų, draudimo ir vėliau paaiškėjusių defektų. „Regitra“ ir advokatas paaiškino, kas tokiais atvejais laikomas atsakingu ir kokius dokumentus būtina išsaugoti. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, prieš kelias dienas pardavusi automobilį.

Rugsėjo pradžioje į darbus ir mokyklas grįžtančių vilniečių gali laukti nemaloni staigmena. „Vilniaus viešasis transportas“ nurodė, kad nuo rugsėjo 1-osios kasdien į maršrutus galėtų išleisti ne daugiau kaip 490 transporto priemonių, nors jos aptarnaujamiems maršrutams reikėtų bent 512. Jeigu 22 transporto priemonių trūkumo nepavyktų pašalinti, pasekmes pajustų 25 iš 59 bendrovės aptarnaujamų maršrutų.

Tai, kas šiandien mums atrodo kaip įprasta eismo ir vairavimo rutinos dalis, praeityje buvo tikros inovacijos ar net drąsūs automobilių kūrėjų eksperimentai. Šį kartą kviečiame ne tik pasitikrinti savo žinias, bet ir kartu sužinoti eilę įdomių faktų apie automobilių pasaulį.  Naujas testas kiekvieną dieną Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt. Ir jokių registracijų ar prenumeratų! Taip pat čia rasite sveikatos testą.

Jei manėte, kad sėsti prie vairo išgėrus yra tik neatsakingų jaunuolių ar užkietėjusių kelių chuliganų bruožas – klystate. Lietuvoje girtumo prie vairo kultūra įsišaknijusi taip giliai, kad nuo sprendimo rizikuoti neatgraso nei patirtis, nei lenktynininko licencija, nei tūkstantinės žiūrovų minios akivaizdoje vykstančios varžybos. Neseniai nuskambėjęs „Rally Tauragė“ skandalas, kai iš varžybų dėl girtumo buvo pašalinti net patyrę autosporto meistrai, atvėrė opią piktžaizdę.

Šią savaitę Lietuvą skalbė tokios liūtys, kad kai kurios gatvės akimirksniu virto srauniomis upėmis. Tikriausiai ne vienam vairuotojui teko giliai atsidusti ir sukaupti drąsą, prieš neriant į dar vieną neaiškaus gylio balą. Būtent todėl šį sekmadienį siūlome trumpam atsikvėpti ir pasitikrinti, ką iš tiesų žinote apie automobilius ir jų akistatą su lietumi.

Kraupi avarija sostinėje, nusinešusi dviejų jaunuolių gyvybes, dar kartą skatina iškelti nepatogų klausimą.  Ar Lietuvoje egzistuojanti vairuotojų rengimo sistema išleidžia į gatves savarankiškam eismui pasiruošusius žmones, ar tik mechaniškai „Regitros“ egzaminą išlaikiusius vairuotojus? Kol vairavimo instruktoriai skambina pavojaus varpais ir pirštais bado į gilumines sistemos spragas, atsakingos valstybinės institucijos problemos nemato.

Automobilių pasaulyje dabar galioja labai paprasta taisyklė. Jeigu nežinai, ką gaminti, gamink visureigį. Nesvarbu, ar jis bus žemas, aukštas, sportiškas, elektrinis, hibridinis, brangus ar toks, kurio savininkas vis tiek bijos užvažiuoti ant šlapios pievos. Svarbiausia, kad atrodytų kaip visureigis. Tada rinkodaros skyrius galės ramiai eiti pietauti. Tačiau „Dacia“, regis, pasirinko kitą kelią. Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje.

Vidurvasaris – atostogų ir kelionių įkarštis! Dauguma bent kartą išsileidžia į ilgesnę kelionę, o galbūt net išsinuomoja automobilį svečioje šalyje. Tačiau ar žinojote, kad užsienyje bauda gresia ne tik už greičio viršijimą ar ne vietoje pastatytą automobilį? Pasaulyje apstu eismo taisyklių, kurios lietuviams skamba kaip visiškas nesusipratimas ar geras pokštas. Kviečiame pakeliauti ir pasitikrinti žinias apie eismo taisykles, kurios Lietuvoje, tikėtina, sulauktų didžiulio atgarsio.

Elektromobilių Lietuvoje daugėja, o kartu vis aktualesnis tampa klausimas, apie kurį Vakarų Europoje jau kalbama ne teoriškai. Ar elektros tinklai atlaikys, kai vis daugiau automobilių bus kraunami tuo pačiu metu? Kol elektromobilių Lietuvoje nedaug, ši problema atrodo tolima. Tačiau Nyderlandų pavyzdys rodo, kad masinė elektrifikacija greitai tampa ne tik įkrovimo stotelių, bet ir elektros tinklo galios klausimu.

Vilnietis, užfiksavęs agresyvų „Lexus“ vairuotojo elgesį, net pusantrų metų bando rasti atsakymus policijos koridoriuose. Nors vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas užkerta kelią, stabdo eismą ir agresyviai elgiasi, policija iš pradžių pažeidimo išvis neįžvelgė.

Lietuvos verslo laukia rimtas išbandymas – nuo 2030 metų didžiosios įmonės nebegalės laisvai pirkti benzininių ar dyzelinių automobilių. Europos Komisijai užsimojus drastiškai „žalinti“ įmonių transporto parkus, Lietuvos verslo atstovai perspėja, kad toks spaudimas gali ne tik išpūsti prekių kainas, bet ir turėti gerokai daugiau neigiamų pasekmių.

Savaitgalį Lietuvoje įsitvirtinant karščiams, vis dažniau pagalvojame apie vasariškas keliones, pajūrį, vingiuotus kelius ir automobilius nuleistu stogu. Kabrioletai daugeliui asocijuojasi su laisve, saule ir atostogomis, tačiau jų istorijoje netrūksta ne tik gražių vaizdų, bet ir netikėtų faktų. Vieni kabrioletai tapo kino žvaigždėmis, kiti išgarsėjo dėl garsenybių, dar kiti pakeitė supratimą apie tai, koks gali būti vasarai skirtas automobilis.

Vasarą automobilio kondicionierius daugeliui vairuotojų tampa ne komforto priedu, o būtinybe. Įkaitęs salonas gali greitai perkopti 40 laipsnių ribą, todėl tik įsėdus į automobilį norisi tik vieno – kuo greičiau įjungti šaltą orą ir sumažinti temperatūrą.  Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokie vairuotojų veiksmai yra žalingi ir rizikingi.

Klaipėdos prieigose susidariusios spūstys išryškino ne tik jautrią miesto susisiekimo problemą, bet ir skirtingą institucijų požiūrį į tai, kaip turi būti informuojama apie eismą ribojančius darbus. Klaipėdos miesto savivaldybė teigia apie darbus ties Rimkų geležinkelio pervaža informavusi iš anksto, tačiau tuo pat metu prasidėję  „Via Lietuva“ darbai Vilniaus plente, savivaldybės atstovų teigimu, miestui tapo žinomi tik jau susiformavus spūstims.

Automobilių pasaulyje netrūksta istorijų, kurios iš pirmo žvilgsnio skamba neįtikėtinai – nuo netikėtų lenktynių dalyvių iki automobilių, kurių trasoje niekas nesitikėtų pamatyti. Būtent tokių istorijų per daugiau nei du dešimtmečius sukaupė ir „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės. Šeštadienį Vilniuje įvyko šių lenktynių pristatymas, todėl dabar – gera proga prisiminti, kuo Palangoje rengiamas autosporto savaitgalis išsiskiria ir kokie faktai tapo jo istorijos dalimi.

Automatinė plovykla daugeliui vairuotojų yra greitas ir patogus būdas nuplauti automobilį, tačiau kai kuriems apsilankymas joje baigiasi ne švariu kėbulu, o ginču dėl naujai pastebėtų pažeidimų. Pradėjus domėtis vienu galimu automobilio apgadinimo „Pro Bro Express“ plovykloje atveju, tv3.lt portalą netrukus pasiekė ir daugiau panašaus pobūdžio istorijų.

Jau tapo gražia tradicija, kad sekmadienis – tai ne tik poilsio diena, bet ir metas pasitikrinti savo žinias apie automobilius. Po praėjusį sekmadienį vykusio „Porsche“ istorijos egzamino, šįkart pasukime į kino ekranus. Kinas ir automobiliai – tarsi neišskiriami partneriai. Nuo įspūdingų gaudynių perpildytose miestų gatvėse iki legendinių modelių, tapusių tikrais kino herojais.

Tradiciniai sedanai Europoje jau kurį laiką nebėra savaime suprantamas pasirinkimas. Dauguma sedano vairuotojų perlipo į panašaus dydžio SUV, o ir pati reprezentacinio automobilio sąvoka pasikeitė. Šiandien solidus verslo klasės automobilis, vėlgi, dažnai turi būti aukštesnis, universalesnis ir patogesnis kasdieniam naudojimui. Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje. Todėl „Volvo ES90“ pasirodo labai įdomiu metu.

Automobilio kasko draudimas kiekvienam vairuotojui turėtų suteikti saugumo jausmą, tačiau taip būna ne visada.  Po eismo įvykio tenka rūpintis apgadintu automobiliu, galvoti, kur jį remontuoti, tvarkyti dokumentus ir derinti žalos administravimo klausimus. Tačiau ir taip nemalonią situaciją dar labiau apsunkina ginčai su draudimo bendrove, kai jos apskaičiuota išmoka, vairuotojo vertinimu, neatitinka realios automobilio vertės.

Birželio mėnuo automobilių pramonės istorijoje žymi ne vieną svarbią sukaktį. Būtent šio mėnesio pradžioje, 1948 metais, buvo oficialiai įregistruotas pats pirmasis automobilis, paženklintas „Porsche“ vardu. Kadangi „Porsche“ birželio 8 dieną minės savo 78-ąsias veiklos metines, šį kartą dienos teste apie automobilius pasiūlysime artimiau susipažinti su šio gamintojo istorija ir kartu patikrinti savo žinias apie šį legendinį sportiškų ratuočių kūrėją.

Valstybės institucijų automobiliai retai lieka nepastebėti. Vieniems tai – būtina darbo priemonė, kitiems – proga klausti, ar už mokesčių mokėtojų pinigus nepasirinktas pernelyg patogus sprendimas. Šį kartą Vyriausybės kanceliarija trejiems metams išsinuomojo naują „Audi A6 e-hybrid quattro“ automobilį, kuris mokesčių mokėtojams atsieis beveik 30 tūkst. eurų.

Didmiesčių gyventojai prie transporto triukšmo seniai priprato, tačiau ne visas triukšmas yra vienodas. Viena yra nuolatinis automobilių srautas judrioje gatvėje, visai kas kita – naktį pro langus aidintys motociklai ar automobiliai su akivaizdžiai garsiau nei įprasta dirbančiomis išmetimo sistemomis. Tokie atvejai dažnai sukelia gyventojų pasipiktinimą, tačiau praktiškai juos suvaldyti nėra paprasta.

Jeigu pastaruoju metu vairavote naujesnius automobilius, turėjote pastebėti, kad juose vis rečiau montuojamos keleiviams skirtos laikymosi rankenėlės virš durų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip banalus gamintojų noras sutaupyti, inžineriniai sprendimai ir saugumo ekspertų išvados atskleidžia kur kas sudėtingesnes šio pokyčio priežastis. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Šių metų vasarį JAV Atstovų Rūmams pateiktas Transporto priemonių modernizavimo aktas. Gegužės pabaigoje šis projektas papildytas pataisomis, kuriomis siekiama apsaugoti automobilių pramonę nuo užsienio valstybių, ypač Kinijos, įtakos. Pagal siūlomą įstatymą, bendrovė, kurią kontroliuoja JAV priešiška valstybė, negalės gaminti, parduoti ar importuoti transporto priemonių į šalį nei tiesiogiai, nei per trečiąsias šalis.

Automobilių pasaulis pilnas netikėtumų ir įdomių istorijų. Nesvarbu, ar esate užkietėjęs automobilių entuziastas, žinantis kiekvieną variklio kodą, ar tiesiog mėgstate vairuoti. Kviečiame pasinerti į automobilių pasaulio užkulisius, prisiminti svarbius įvykius ir kartu pasitikrinti savo žinias. Ar sukauptų žinių pakaks, kad teisingai atsakytumėte į 8 iš 10 klausimų? Naujas testas kiekvieną dieną Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.