Europoje fiksuojamas staigus III grupės bazinių alyvų trūkumas – būtent ši žaliava yra esminis šiuolaikinių aukštos kokybės sintetinių variklinių alyvų pamatas. Kol Jungtinėse Valstijose prekybininkai jau riboja parduodamus kiekius, Europos tiekėjai apie įtemptą padėtį atvirai kalba nuo pat pavasario.
Kainos šovė į viršų
Problemos mastą geriausiai atspindi pokyčiai JAV rinkoje. Leidinys „Financial Times“, remdamasis rinkos tyrimų bendrovės „Argus Media“ duomenimis, skelbia, kad III grupės bazinės alyvos kaina nuo vasario mėnesio išaugo beveik keturis kartus ir rugsėjį pasiekė rekordinį lygį.
Šis šuolis tiesiogiai smogė mažmeninei prekybai. Didysis JAV prekybos tinklas „Costco“ ne tik smarkiai pakėlė sintetinės variklinės alyvos kainas, bet ir įvedė kvotas – apribojo vienam pirkėjui leidžiamą įsigyti pakuočių skaičių.
Europoje situacija kol kas nesukėlė panikos, tačiau bazinių alyvų rinka išlieka smarkiai įtempta. Tarptautinės chemijos pramonės informacijos agentūros ICIS duomenimis, daugelis Europos III grupės alyvos pirkėjų jau nuo balandžio ir gegužės mėnesių gauna tik ribotus žaliavos kiekius, o vasaros pabaigoje jokių ženklesnių pagerėjimo požymių neužfiksuota.
Trūksta esminės žaliavos
Varikliams skirta alyva nėra tiesiogiai iš žalios naftos išgaunamas vientisas produktas. Technologiškai apie 70–90 proc. galutinio produkto tūrio sudaro bazinė alyva, į kurią vėliau įmaišomi specifines chemines ir eksploatacines savybes suteikiantys priedai.
Šiai dienai bazinės alyvos pagal gamybos būdą ir savybes skirstomos į kelias grupes. I ir II grupės – pigesnės, mineralinės arba silpniau apdorotos alyvos, daugiausia naudojamos senesnėms transporto priemonėms ir pramoniniams mechanizmams.
III grupė – aukštos kokybės alyvos. Jos pasižymi itin dideliu cheminiu grynumu, atsparumu oksidacijai ir klampumo stabilumu esant dideliems temperatūrų svyravimams.
ICIS ataskaitos rodo, kad Europos III grupės bazinių alyvų pasiūla liepą smuko iki maždaug 90 tūkst. tonų. Tai yra net 39 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir žemiausias rodiklis per pastaruosius pustrečių metų.
Logistinis akligatvis
Vienas pagrindinių veiksnių, sukėlusių pasaulinį deficitą, yra incidentas Katare. Šioje šalyje veikianti „Shell“ ir „QatarEnergy“ valdoma „Pearl GTL“ gamykla yra viena didžiausių pasaulyje dujų pavertimo skystaisiais produktais kompleksų, aprūpinanti rinką itin grynomis aukščiausios kokybės bazinėmis alyvomis.
Kovo 18 dieną po incidento pramoniniame Ras Lafano rajone buvo apgadinta viena iš dviejų „Pearl GTL“ gamybos linijų. „Shell“ vertinimu, linijos remonto darbai užtruks maždaug metus. Nors antroji linija dirba, produkcijos išgabenimą papildomai apsunkino geopolitinė įtampa ir laivybos trikdžiai ties Hormūzo sąsiauriu.
Europai šis smūgis itin skaudus, nes didelė dalis kokybiškų bazinių alyvų yra importuojama būtent iš Artimųjų Rytų bei Azijos. Kadangi importo srautai sutriko, o Azijos tiekėjai nepajėgė padengti atsiradusio deficito, krovinius teko nukreipti aplink Gerosios Vilties kyšulį. Dėl to kelionė pailgėja 10–15 dienų, o laivybos tarifai ir krovinių draudimo išlaidos išaugo kelis kartus.
Europos gamyklų remontai problemą dar labiau pagilino
Rudenį spaudimą Europos rinkai sustiprino ir suplanuoti vietinių perdirbimo gamyklų techninės priežiūros darbai. Suomijos bendrovės „Neste“ Porvo gamykloje planinė priežiūra vykdoma nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio, o Ispanijos Kartahenos bazinių alyvų gamybos komplekse profilaktiniai remonto darbai taip pat suplanuoti antrojoje metų pusėje.
Šie du objektai yra strategiškai svarbūs III grupės bazinių alyvų gamybos taškai Europoje, todėl jų pajėgumų apribojimas sutapo su laikotarpiu, kai importuojamos žaliavos alternatyvų rasti tapo beveik neįmanoma. Rinkos analitikai pabrėžia, kad bent iki šių metų pabaigos žymesnio pasiūlos atsigavimo tikėtis neverta.
Pakeisti žaliavos pigesne gamintojai negali
Didžiausią tiesioginį smūgį šiuo metu sugeria alyvų maišymo įmonės, didmeniniai tiekėjai ir autoservisai. Tačiau pakeisti vieną bazinę alyvą kita ar pasirinkti pigesnę alternatyvą šiuolaikinėje automobilių pramonėje yra teisiškai ir technologiškai neįmanoma.
Kiekviena šiuolaikinė variklinė alyva privalo griežtai atitikti automobilių gamintojų patvirtinimus ir specifikacijas (pavyzdžiui, „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Stellantis“ reikalavimus).
Alyvos formulė yra sertifikuojama kaip vientisas paketas, todėl pakeitus bazinės alyvos tiekėją ar bent vieną jos parametrą, visi laboratoriniai ir dinaminiai variklio bandymai turi būti atliekami iš naujo, o tai kainuoja šimtus tūkstančių eurų ir trunka mėnesius. Todėl gamintojai yra priversti pirkti brangstančią žaliavą bet kokiomis sąlygomis.
Reaguodami į situaciją, dalis Europos gamintojų atsigręžė į regeneruotas (antrinio perdirbimo) bazines alyvas, kurių paklausa šiemet šovė į viršų, siekiant sumažinti priklausomybę nuo pirminės importinės žaliavos.
Vairuotojams ši grandininė reakcija reiškia paprastą dalyką: artėjant reguliariam variklio alyvos keitimui servise, už kokybišką sintetinę alyvą gali tekti pakloti pastebimai didesnę sumą. Nors Europos Komisija pabrėžia, kad bendro naftos produktų deficito Bendrijoje nėra, bazinių žaliavų brangimas neišvengiamai atsispindės galutinėse serviso sąskaitose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
