Pagal šiuo metu galiojantį planą, 2027 m. sausio 1 d. dyzelino akcizo CO2 dedamoji Lietuvoje padidės daugiau nei dvigubai – nuo dabartinių 53,6 iki 131 euro už 1 000 litrų.
Šiandien Lietuvos transporto, pramonės ir logistikos sektorius stebi paradoksalią situaciją. Finansų ministerija skaičiuoja milijonines būsimas biudžeto įplaukas ir pabrėžia aplinkosaugos tikslus, tačiau verslo ir energetikos atstovai pabrėžia, papildomos įplaukos į biudžetą jau kurį laiką nusėda Lenkijoje ir Latvijoje, o augantys kaštai smogia ne tik vežėjams, bet ir viešuosius pirkimus vykdantiems verslams.
Kainų augimas – neišvengiamas?
Pagal šiuo metu galiojantį planą, 2027 m. sausio 1 d. dyzelino akcizo CO2 dedamoji Lietuvoje padidės daugiau nei dvigubai – nuo dabartinių 53,6 iki 131 euro už 1 000 litrų.
Lietuvos energetikos agentūros patarėja Vida Danilevičiūtė Černiauskienė prognozuoja, kad būsimas mokestinis poveikis galutinei kainai bus akivaizdus.
„Dyzelino akcizas padidės 14 procentų. Įvertinus PVM, vien dėl mokestinių pokyčių dyzelino litras brangs 9,4 cento, benzinas – beveik 3 centais. Akcizo padidinimo įtaka vertine išraiška dyzelinui bus daugiau kaip tris kartus didesnė nei benzinui“, – sako ji.
Vis dėlto, LEA atstovė pabrėžia, kad šis teiginys teisingas tik trumpuoju laikotarpiu (iki 1 mėnesio).
„Ilgesniame laikotarpyje degalų kainų svyravimams didžiausią įtaką turi kiti veiksniai, tokie kaip naftos kainų pokyčiai. Pavyzdžiui, naftos kainų sumažėjimas apie 20 JAV dolerių galėtų kompensuoti dyzelino akcizo padidėjimo (0,094 Eur/l) įtaką“, – nurodo V. Danilevičiūtė Černiauskienė.
Sukels grandininę reakciją
Verslo atstovai perspėja, kad padidėję mokesčiai degalams neapsiribos tik skaičiais degalinių švieslentėse. Didesnės energijos kainos anksčiau ar vėliau nugula į galutines prekių ir paslaugų kainas.
Lietuvos verslo konfederacijos vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas atkreipia dėmesį į specifinį iššūkį – įmones, susaistytas ilgalaikėmis sutartimis.
„Opi problema mūsų atstovaujamoms įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Patyrus energijos išteklių kainų šokus ir nespėjus sulaukti kainų indeksavimo pagal sutarties sąlygas, kai kurioms įmonėms gali tekti sutartis vykdyti „į minusą“.
Tokiais atvejais, trumpuoju laikotarpiu valstybė laimi, tačiau verslo ir jų darbuotojų sąskaita“, – teigia V. Kriaučiūnas, pridurdamas, kad brangstantis transportavimas (pavyzdžiui, iki Klaipėdos uosto) taip pat mažina žemesnės pridėtinės vertės pramonės ir žemės ūkio eksporto konkurencingumą.
Mokestinė našta keičia ne tik verslo, bet ir paprastų vartotojų elgseną. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė nurodo, kad gyventojai ir vietos verslai vis dažniau renkasi piltis degalus kaimyninėse šalyse.
„2025 m. dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo apie 15,7 proc. Nuosmukis tęsėsi ir 2026 m. Tarptautinio transporto segmente ši tendencija ypač ryški – įmonės gali rinktis, kur pildyti vilkikų bakus.
Juose telpa iki 1 500 litrų degalų, todėl net 5 centų skirtumas vieno sustojimo metu virsta 50 eurų. Tai patvirtina ir rinkos duomenys – dyzelino pardavimai mažėja, o benzino, kurį daugiausia perka privatūs vairuotojai, per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius parduota 9,6 proc. daugiau“, – pabrėžia K. Čeredničenkaitė, akcentuodama, kad padidėjusios kainos labiausiai paveiks mažesnes pajamas gaunančias šeimas.
Pildo kaimyninių šalių biudžetus
Remiantis LVK skaičiavimais, dyzelino pirkimams persikėlus į Lenkiją ir Latviją, Lietuva jau prarado virš 200 tūkst. litrų metinio kiekio ir 90–123 mln. eurų biudžeto pajamų.
Nepaisant šių tendencijų, Finansų ministerija, atsakydama į klausimus, laikosi pozicijos, jog akcizų mažinimas reikštų tiesioginius nuostolius valstybei.
„Jei 2027 metais dyzelinui būtų paliktas galioti šiuo metu taikomas akcizų tarifas <...> preliminariu vertinimu biudžetas per metus negautų apie 100 mln. eurų planuotų pajamų iš akcizų“, – rašoma tv3.lt portalui pateiktame Finansų ministerijos komentare.
Taip pat nurodoma, kad akcizai yra ne tik pajamų šaltinis gynybai finansuoti, bet ir aplinkosaugos įrankis, suderintas su ES įsipareigojimais.
Dvigubas apmokestinimas – dramblys, kurio ministerija nemato?
Už 2027-ųjų akcizų šuolio slepiasi dar didesnė nežinomybė – Europos Sąjungos Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS2), kuri kelių transportui turėtų įsigalioti nuo 2028-ųjų.
Natūralu, kad artėjant šiems pokyčiams, verslo atstovai svarsto ar atsiradus naujam europiniam taršos mokesčiui Lietuvoje bus panaikinta nacionalinė CO2 dedamoji, kuri padėtų išvengti dvigubo apmokestinimo?
Tv3.lt portalui Finansų ministerijos pasiteiravus ar šioje srityje planuojami pokyčiai ir ar Lietuva būtų pasiruošusi atsisakyti dvigubo apmokestinimo, pirminiame atsiųstame komentare Finansų ministerija klausimų apie ETS2 sistemos derinimą su nacionaliniais akcizais nekomentavo. Atsižvelgiant į tai išsiuntėme papildomą užklausą ministerijai dėl šių aplinkybių patikslinimo, tačiau iki straipsnio publikavimo atsakymo nesulaukėme.
Tuo tarpu LVK atstovas V. Kriaučiūnas neslepia skepticizmo dėl valstybės noro atsisakyti papildomų pajamų.
„Logiška, kad ši CO2 dedamoji nuo 2028 m. turėtų būti nebetaikoma tam kurui, kuriam bus taikoma ETS2 CO2 kaina. Tačiau manau, kad dyzelinas ir benzinas transporte nebus taip lengvai atleistas nuo mūsų CO2 dedamosios.
Šiandien valstybė surenka reikšmingą dalį akcizų per CO2 dedamąją, tad sprendimų priėmėjai tikrai nenorės taip lengvai dalies šių pajamų atiduoti Europai.“
Išeičių paieškos: nuo akcizų grąžinimo iki kompromisų
Ieškant išeičių, tiek LVK, tiek LIEPA atstovai siūlo remtis išbandytais mechanizmais. V. Kriaučiūnas siūlo sekti kitų ES šalių pavyzdžiu ir įvesti dalinio akcizo grąžinimo schemą komerciniam transportui, kuri esą leistų grąžinti į biudžetą tuos 90–123 mln. eurų, kurie dabar paliekami kaimyninėse valstybėse.
„Tai leistų valstybei toliau vykdyti akcizų politiką vadovaujantis aplinkosauginiais tikslais, patiriant gerokai mažiau spaudimo dėl nutekančių verslo įsigijimų į Lenkiją ir Latviją“, – teigia V. Kriaučiūnas.
Panašią poziciją išsako ir LIEPA. K. Čeredničenkaitės teigimu, reikalingas lankstus, tikslinis akcizo optimizavimo mechanizmas, susietas išskirtinai su Lietuvoje įsigytais degalais, kurį valstybė galėtų koreguoti reaguodama į kainų skirtumus kaimyninėse rinkose.
Tačiau ar tokie verslo atstovų prašymai bus išgirsti ir taps realybe? Kol kas – neaišku. Aišku tik viena, kad jeigu Vyriausybė nesiims pokyčių, vien dėl mokestinių sprendimų degalai Lietuvoje brangs tiek 2027, 2028 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
