Diskusija vyksta degalų kainoms pasiekus pastaraisiais mėnesiais nematytą lygį. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjo 24 dieną litras dyzelino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 2,281 euro, benzino – 1,974 euro.
Vyriausybė galutinio sprendimo, kaip įsikišti į kainas, kol kas nėra priėmusi. Rugsėjo 22 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad 10 centų sumažinus dyzelino akcizą galutinė litro kaina dėl mažesnio PVM galėtų kristi maždaug 12 centų, tačiau tokia priemonė biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį.
Po dviejų dienų Vyriausybės vadovas įvardijo kitą kryptį – svarstoma 2027 metais CO₂ dedamąją didinti mažiau, nei šiuo metu numatyta. Pasak premjero, didinimą būtų galima iš dalies atidėti arba suspenduoti, tačiau ši idėja dar vertinama.
Vietinių biodegalų dalis kainoje – nedidelė
„Future Fuel“ teigia, kad biodegalų ribojimas neturėtų būti pagrindinė degalų kainų mažinimo priemonė.
Asociacijos skaičiavimu, į dyzeliną maišomi Lietuvoje gaminami pirmosios kartos biodegalai galutinėje litro kainoje sudaro apie 2 centus. Tuo metu importuojamų HVO degalų poveikį kainai asociacija vertina gerokai didesniu – apie 6,7 cento už litrą.
Šie skaičiai yra pačių biodegalų gamintojų vertinimas, todėl jų nereikėtų painioti su nepriklausomu visos degalų kainos struktūros skaičiavimu.
„Vietinių biodegalų ribojimas būtų neatsakingas sprendimas. Vartotojams jis nesuteiktų naudos, tačiau pasekmes pajustų ūkininkai, gamyklų darbuotojai ir jų šeimos“, – teigia „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.
Jo teigimu, dabartinį dyzelino kainų šuolį pirmiausia lemia naftos ir naftos produktų rinkose vykstantys pokyčiai, o ne Lietuvoje pagamintų biodegalų naudojimas.
Didžiausią grėsmę mato gamykloms
Asociacijos duomenimis, apie 60 proc. jos narių pagaminamų biodegalų realizuojama Lietuvos rinkoje.
Gamintojai tvirtina, kad net laikinas privalomo maišymo sumažinimas galėtų sukelti problemų gamykloms, nes jų veikla paremta nuolatiniu gamybos ciklu, iš anksto sudarytomis žaliavų tiekimo sutartimis ir ribotomis galimybėmis ilgai sandėliuoti produkciją.
„Future Fuel“ skaičiuoja, kad Lietuvos biodegalų įmonės per metus iš vietos ūkininkų nuperka daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų ir rapsų, iš kurių pagaminama apie 300 tūkst. tonų biodegalų.
Gamybos metu lieka ir kitų produktų – baltyminių pašarų, organinių trąšų bei žaliavų biometanui. Todėl asociacija galimą gamybos mažinimą sieja ne vien su biodegalų sektoriumi, bet ir su dalimi žemės ūkio bei pašarų rinkos.
Jos duomenimis, 2025–2026 metais asociacijai priklausančios biometano, bioetanolio ir biodyzelino įmonės į gamybą investavo 160,5 mln. eurų.
Latvija jau buvo pasirinkusi tokį kelią
Lietuvos gamintojai kaip pavyzdį pateikia Latviją, kuri 2022 metais, smarkiai pabrangus energijai, laikinai atsisakė privalomo biodegalų įmaišymo.
Latvijos Vyriausybė tuomet nusprendė, kad nuo 2022 metų liepos iki 2023 metų pabaigos biodegalų maišymas bus savanoriškas. Ekonomikos ministerija tuo metu prognozavo, kad priemonė galėtų litrą degalų atpiginti maždaug 10 centų.
Tačiau dar prieš galutinį sprendimą Latvijos valdžios darbo grupė buvo perspėjusi, kad rezultatas gali būti priešingas. Tarp priežasčių minėtos ilgalaikės biodegalų tiekimo sutartys ir ribota papildomo iškastinio dyzelino pasiūla, kurią būtų reikėję panaudoti vietoje biokomponento.
Todėl vien iš Latvijos sprendimo negalima daryti išvados, kad privalomo biodegalų maišymo atsisakymas automatiškai sumažina kainas degalinėje.
Siūlo stabdyti kitų metų mokesčio augimą
Viena pagrindinių „Future Fuel“ siūlomų alternatyvų – mažinti 2027 metais numatytą dyzelino CO₂ dedamosios augimą.
Šis pasiūlymas iš dalies sutampa su naujausiais Vyriausybės svarstymais. Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimu, 2026 metais dyzelino akcizas sudaro 553,6 euro už 1000 litrų, o 2027 metais pagal dabar numatytą grafiką jis padidėtų iki 631 euro. Didžiąją šio šuolio dalį sudarytų CO₂ dedamoji, auganti nuo 53,6 iki 131 euro už 1000 litrų.
Vien mokesčio skirtumas sudaro 7,74 cento už litrą, o pridėjus PVM poveikis galutinei kainai priartėja prie 10 centų.
Gamintojai taip pat siūlo svarstyti dalies akcizo grąžinimą tarptautiniams vežėjams. Toks mechanizmas naudojamas dalyje Europos valstybių, o Lietuvoje jo įvedimą šiemet jau siūlė ne viena verslo asociacija.
Kol kas nė viena iš šių priemonių nėra galutinai pasirinkta. Vyriausybė svarsto, kiek degalų kainas galima mažinti neatsisakant jau suplanuotų biudžeto pajamų ir su ES įsipareigojimais susijusių sprendimų, o biodegalų gamintojai siekia, kad jų produkcijos naudojimo ribojimas nepatektų tarp pagrindinių priemonių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
