Teoriškai, mažesnė klampa padeda sumažinti vidinius variklio nuostolius ir degalų sąnaudas, tačiau vairuotojams svarbu žinoti vieną dalyką – skaičiai ant alyvos pakuotės dar nepasako, ar konkretus produktas tinka jo automobiliui.
Tendencija naudoti vis mažesnės klampos alyvas nėra vien teorinė. Pavyzdžiui, „Toyota“ kai kuriuose „Corolla“ modeliuose rekomenduoja naudoti 0W-16 alyvą, tačiau jau kito alyvos keitimo metu reikia naudoti 0W-8.
Tuo metu Europos automobilių gamintojus vienijanti ACEA naujausiose alyvų kategorijose jau numato ir 0W-16 klasės produktus.
Ką iš tikrųjų reiškia 0W-20?
Pirmasis skaičius ir raidė W nusako alyvos savybes esant žemai temperatūrai. Kuo skaičius prieš W mažesnis, tuo lengviau alyva cirkuliuoja užvedus šaltą variklį.
Antrasis skaičius apibūdina alyvos klampumo klasę varikliui pasiekus darbinę temperatūrą. Todėl 0W-20 ir 0W-30 šaltu oru gali pasižymėti panašiomis savybėmis, tačiau pasiekus darbinę temperatūrą 0W-30 išlieka klampesnė.
Svarbu ir tai, kad SAE žymėjimas apibūdina tik klampą. Pats SAE J300 standartas nenusako alyvos atsparumo nuosėdoms, variklio dėvėjimuisi, oksidacijai ar suderinamumo su konkrečia išmetamųjų dujų valymo sistema. Todėl dvi 0W-20 alyvos nebūtinai yra tarpusavyje pakeičiamos.
Ant pakuotės reikia ieškoti ne tik 0W-20 žymėjimo, bet ir automobilio gamintojo reikalaujamos ACEA, API ar konkrečios gamyklinės specifikacijos. Vienas variklis gali reikalauti vienokių priedų ir savybių, kitas – visiškai kitokių, nors abiem nurodyta ta pati SAE klampa.
Kodėl gamintojai renkasi vis mažesnę klampą?
Viena priežasčių – degalų sąnaudos. Mažesnės klampos alyvai cirkuliuoti reikia mažiau energijos, todėl sumažėja variklio vidiniai mechaniniai nuostoliai. Viename automobilyje skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau gamintojui skaičiuojant viso parduodamų automobilių parko degalų sąnaudas, kiekvienas g/km tampa itin svarbus.
ACEA pati nurodo, kad naujausi vidaus degimo varikliai projektuojami siekiant kuo mažesnės trinties, tačiau kartu turi būti išsaugota apsauga nuo dėvėjimosi. Būtent dėl šios priežasties rinkoje atsirado ne tik 0W-20, bet ir dar mažesnės klampos alyvos.
Mažesnė klampa turi dar vieną pranašumą – užvedus šaltą variklį alyva greičiau pasiekia tepamus mazgus. Tai ypač aktualu žiemą ir automobiliuose, kurių varikliai dažnai užvedami bei užgesinami.
Ar vietoj 0W-20 galima pilti 5W-30?
Universalaus atsakymo nėra. Jeigu automobilio instrukcijoje numatyta tik 0W-20 alyva, savavališkai pereiti prie 5W-30 vien dėl argumento, kad „tirštesnė geriau saugo“, nereikėtų. Variklio alyvos siurblys, tepimo kanalai, kintamo vožtuvų valdymo mechanizmai ir kitos sistemos projektuojamos atsižvelgiant į konkrečias alyvos savybes.
Kita vertus, kai kurių automobilių gamintojai, atsižvelgdami į aplinkos temperatūrą ar eksploatavimo sąlygas, tam pačiam varikliui leidžia naudoti kelias klampos klases. Tokiu atveju vadovautis reikia būtent automobilio naudojimo instrukcija.
Geras pavyzdys – minėta „Toyota Corolla“. Vartotojo vadove 0W-8 nurodoma kaip pagrindinė alyva, o 0W-16 leidžiama tik kaip laikinas pakaitalas, jei rekomenduojamos alyvos nėra. Tai dar kartą parodo, kad net labai artimos klampos alyvos nėra automatiškai laikomos lygiavertėmis.
Senesniame automobilyje situacija tokia pati: jeigu prieš 15 ar 20 metų gamintojas numatė naudoti 5W-30 ar 5W-40, vien todėl, kad nauji automobiliai naudoja 0W-20, jos pilti nėra pagrindo.
Važinėjant mieste alyvą reikia keisti dažniau
Kur kas daugiau praktinių klausimų kyla dėl alyvos keitimo intervalų. Gamintojų nustatytas maksimalus intervalas paprastai taikomas tam tikromis eksploatavimo sąlygomis. Važinėjant kitaip, keitimą gali tekti atlikti anksčiau.
Ir tai nėra vien servisų ar mechanikų nuomonė. „Ford“ prie sunkių eksploatavimo sąlygų priskiria nuolatines trumpesnes nei maždaug 8–16 km keliones, ilgą darbą laisva eiga ir važiavimą spūstyse, dideles apkrovas, priekabos vilkimą, dulkėtus kelius bei itin aukštą ar žemą aplinkos temperatūrą.
Panašius kriterijus nurodo ir „Hyundai“: trumpas keliones, intensyvų miesto eismą, dažną važiavimą sustojant ir vėl pajudant, kalnuotus kelius, priekabos vilkimą bei dažną staigų greitėjimą ir važiavimą dideliu greičiu.
Kodėl trumpos kelionės alyvai nepatinka?
Problema ta, kad per trumpą kelionę variklis ne visuomet spėja visiškai įšilti. Šalto paleidimo metu į cilindrus tiekiama daugiau degalų, o dalis jų gali patekti į alyvą. Jei variklis dažniau nepasiekia įprastos darbinės temperatūros, degalai ir drėgmė iš alyvos išgaruoja prasčiau.
„Ford“ savo techninės priežiūros dokumentuose tiesiogiai nurodo, kad trumpos kelionės, per kurias variklis neįšyla iki darbinės temperatūros, gali lemti alyvos praskiedimą degalais ir net alyvos lygio kilimą.
Būtent dėl šios priežasties alyvos keitimo intervalai dažnai nustatomi ne tik kilometrais, bet ir laiku – pavyzdžiui, kartą per metus.
30 tūkst. km nėra universali riba
Teiginys, kad alyvą visais automobiliais būtina keisti kas 10 tūkst. km, būtų toks pat netikslus kaip ir teiginys, kad visiems saugu važiuoti 30 tūkst. km.
Intervalą lemia konkretus variklis, naudojama alyva, gamintojo nustatytas techninės priežiūros režimas ir realios eksploatavimo sąlygos.
Kai kurie gamintojai patys numato gerokai trumpesnį intervalą sunkiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, „Toyota“ kai kuriems modeliams nurodo, kad įprastomis sąlygomis su reikalavimus atitinkančia 0W-20 alyva keitimo intervalas gali siekti 10 tūkst. mylių, arba apie 16 tūkst. km, tačiau tam tikromis sunkiomis eksploatavimo sąlygomis alyva ir filtras keičiami jau po 5 tūkst. mylių, arba maždaug 8 tūkst. km.
Svarbiausias skaičius nebūtinai yra 0W-20
Renkantis alyvą lengva visą dėmesį sutelkti į dideliu šriftu ant pakuotės užrašytą 0W-20 ar 5W-30, tačiau vien šio žymėjimo neužtenka.
SAE klampa pasako, kaip alyva teka skirtingoje temperatūroje. API, ACEA ir konkrečių automobilių gamintojų specifikacijos nusako gerokai daugiau jos eksploatacinių savybių. API taip pat rekomenduoja pirmiausia vadovautis automobilio gamintojo nurodyta alyvos klampa ir kokybės reikalavimais.
Todėl praktiška taisyklė paprasta: naudoti konkrečiam varikliui numatytos klampos ir reikiamą specifikaciją atitinkančią alyvą, o jos keitimo intervalą vertinti pagal tai, kaip automobilis iš tikrųjų naudojamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
