Europa

Vokietijos Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris ragina, pasibaigus karui Ukrainoje, vėl pirkti dujas ir naftą iš Rusijos. „Po paliaubų atnaujinti Rusijos energetikos produktų tiekimą turėtų būti mūsų interesas. Ateityje Rusija vėl turi būti mūsų prekybos partnere, bet mes neturime tapti vėl nuo jos priklausomi“, – M. Kretschmeris šeštadienį pareiškė interviu žiniasklaidos priemonių grupei „Funke“. Anot jo, geri ekonominiai santykiai taip pat didina Vokietijos saugumą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pakartojo, kad jo partija nebendradarbiaus su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). „Ne todėl, kad tarp mūsų yra ugniasienė – pamirškite šį žodį – mes esame absoliučiai skirtingi pasauliai, – sakė F. Merzas šeštadienį Vokietijos pietvakariniame Rusto mieste vykusiame savo konservatyvaus bloko jaunimo judėjimo susitikime.

Bulgarija penktadienį paskyrė aukšto rango vyriausybės pareigūną perimti didelės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklos šalies rytuose kontrolę JAV paskelbus sankcijas šiai Rusijos naftos milžinei. Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos gamintojoms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – dėl Maskvos karo Ukrainoje. „Lukoil“ nuo 1999 metų valdo „Neftochim“ gamyklą – didžiausią naftos perdirbimo gamyklą Balkanuose – prie Juodosios jūros įsikūrusiame Burgase.

Švedijos policija šeštadienį pareiškė mananti, jog ankstesnę dieną Stokholme įvykęs gyvybių pareikalavęs incidentas, kai autobusas rėžėsi į žmones stotelėje, buvo nelaimingas atsitikimas. Penktadienį popietinio piko metu autobusas įvažiavo į eilę stotelėje laukusių žmonių, žuvo trys asmenys, o dar trys buvo sužeisti.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį pažymėjo pirmąsias 100 dienų pareigose. „Po šių 100 dienų esu giliai įsitikinęs, kad kiekvienas Lenkijos prezidentas ir visi vieši asmenys, įskaitant premjerą ir ministrus, turi pradėti nuo meilės Lenkijai, nes politika nėra eilinė profesija“, – sakė K. Nawrockis gyventojams per savo vizitą Mazovijos Minsko mieste centrinėje Lenkijoje, minėdamas pirmąjį savo prezidentavimo šimtadienį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad dėl naujų korupcijos skandalų gali būti sunkiau išlaikyti sutarimą dėl tolesnio solidarumo su Ukraina. D. Tuskas pažymėjo, kad jau anksčiau įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie būtinybę itin jautriai reaguoti net į menkiausius korupcijos požymius jo aplinkoje, nes tai turi įtakos ir jo paties reputacijai.

Popiežius Leonas XIV prieš specialią audienciją Vatikane Holivudo įžymybėms ir „Oskarą“ pelniusiems režisieriams atskleidė, kokie keturi filmai yra jo mėgstamiausi. Pirmasis popiežius iš Jungtinių Valstijų pasirinko sentimentalias juostas, įskaitant klasikinį Franko Capros 1946 metų filmą „Gyvenimas yra nuostabus“ (It's a Wonderful Life) su Jamesu Stewartu, kuriame pasakojama apie angelą, atsiunčiamą iš dangaus padėti sunkioje padėtyje atsidūrusiam šeimos žmogui.

Penkių didžiųjų Europos NATO valstybių gynybos ministrai po penktadienį Berlyne įvykusio susitikimo pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti kovojant su dronų įsibrovimais ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip kibernetinės atakos. Vokietija, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė (JK) taip pat pabrėžė savo tvirtą paramą Ukrainai, kuri tebekovoja su Rusijos invazija, ir įsipareigojimą atkurti savo kariuomenes.

Stokholmo centre penktadienio popietės piko metu autobusui įsirėžus į stotelę žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės, pranešė policija. „Įvykio metu yra ir sužeistųjų, ir žuvusiųjų. Policija kol kas nekomentuoja aukų skaičiaus, lyties ar amžiaus“, – teigiama policijos pranešime. Švedijos žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti įvykio vietoje esantys policijos, greitosios pagalbos ir gelbėtojų automobiliai.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įsitikinęs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas išties pagalbos ranką Vengrijos ekonomikai. Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis teigia, kad JAV administracija yra pasiryžusi padėti šalies valiutai forintui, jeigu ši susidurs su „spekuliantų ataka“, praneša finansinių naujienų portalas „Forbes“. Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras susitiko su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,9 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas spartėjo nuo 0,5 proc. balandį-birželį iki solidžiausio šiais metais.

 Metų infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 2,9 proc. rugsėjį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų birželio. Anot GUS, infliaciją praėjusį mėnesį smukdė menkę metiniai kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų (iki 3,4 proc.), švietimo paslaugų (6,2 proc.

Vakarų Vokietijoje 27 metų vyras patyrė sunkią galvos traumą, partrenktas traukinio, kai stovėjo ant platformos įnikęs į telefoną, penktadienį pranešė pareigūnai. Incidentas įvyko ketvirtadienį Leichlingeno traukinių stotyje, Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje.  Pasak federalinės policijos, vyras buvo sutelkęs dėmesį į mobilųjį telefoną ir stovėjo per arti platformos krašto.

Tūkstančiai gydytojų Anglijoje penktadienį pradėjo penkių dienų streiką dėl atlyginimų ir rezidentūros vietų, ir tai jau 13-tas medikų streikas nuo 2023 metų kovo. 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku prasidėjusį kai kurių rezidentų streiką pasmerkė leiboristų vyriausybės sveikatos apsaugos sekretorius Wesas Streetingas. Rezidentai sudaro pusę medicinos darbuotojų ligoninėse.

Lenkija imasi dar griežtesnių priemonių prieš nedrausmingus vairuotojus – nuo šiol už didelį greičio viršijimą bus atimami vairuotojo pažymėjimai, o jauniesiems dviratininkams ir paspirtukininkams įvedama privaloma šalmų tvarka.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė paduos Europos Sąjungą (ES) į teismą dėl jos sprendimo palaipsniui nutraukti rusiškų dujų importą, kuris buvo priimtas praėjusį mėnesį. Vengrija, kuri yra artimiausia Kremliaus sąjungininkė 27 šalių bloke, vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškų energetikos išteklių importo, nors Maskva 2022 m. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.

Lenkijai penktadienį pranešus kitą savaitę ketinant atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas pareiškė, kad Minskas pasiūlė iki kito antradienio atidėti technines derybas su Vilniumi dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.

Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis perspėja, kad Ukraina, nesustabdžiusi korupcijos, negalės tikėtis nei narystės Europos Sąjungoje, nei ilgalaikės Vakarų paramos. Politikas pabrėžia, jog būtent griežta reakcija į skandalus taps esminiu kriterijumi vertinant Ukrainos pasirengimą eurointegracijai, rašo „Evropeiskaja pravda“. R. Sikorskis buvo paklaustas, ar korupcijos skandalas Ukrainoje turėtų paveikti Lenkijos paramą šaliai.

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad karas Ukrainoje ir toliau išlieka didžiausiu iššūkiu Europos Sąjungai – jį svarbiausiu įvardijo beveik pusė europiečių. Gyventojai taip pat nerimauja dėl augančios nelegalios migracijos, pasaulinių konfliktų ir baiminasi, kad ES gali prarasti savo įtaką pasaulyje. Karas Ukrainoje išlieka pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo šiuo metu susiduria ES – tai nurodė 47 proc.

 Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalis teigia, kad jo šalis visapusiškai solidarizuojasi su Lietuva, pastarajai patiriant hibridinę kontrabandinių oro balionų ataką iš Baltarusijos.  „Estija nedvejodama stovi petys į petį su Lietuva, kai iš Baltarusijos į Europos sąjungos ir NATO valstybes yra siunčiami (meteorologiniai oro – ELTA) balionai. Tai yra hibridinis išpuolis. Mes visiškai palaikome jus imantis ryžtingų žingsnių prieš Baltarusijos režimą.

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras penktadienį patvirtino, kad kitą savaitę bus atidaryti du pasienio punktai su Baltarusija. Kaip Lenkijos radijui sakė Wieslawas Szczepanskis, sienos perėjimo punktai Kuznicoje ir Bobrovnikuose bus atidaryti pirmadienį. „Pagrindinės to priežastys – ekonominis poveikis. Šiuo atžvilgiu matome didėjantį eismą pasienyje, kita vertus, matome mažiau migrantų agresijos bandymų ir išpuolių.

Rusijos surengta naktinė ataka prieš Ukrainą pareikalavo gyvybių, o prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu paragino dar labiau stiprinti spaudimą agresorei. Prezidentas V. Zelenskis pokalbio su Suomijos prezidentu A. Stubbu metu aptarė tolesnę paramą Ukrainai ir Rusijos ataką, skelbia „Ukrinform“. „Kalbėjau su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Vėl įvyko baisi Rusijos ataka prieš Ukrainą, mūsų žmones, paprastus gyvenamuosius namus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė įtraukianti Vokietijos ekstremistinę „Antifa-Ost“ ir tris Europos anarchistų grupuotes į teroristinių organizacijų sąrašą, ketvirtadienį pranešė JAV Valstybės departamentas.  „Antifa Ost“ 2018–2023 m. surengė Vokietijoje daugybę išpuolių prieš asmenis, kuriuos laiko „fašistais“ arba „dešiniųjų pažiūrų“, ir yra kaltinama surengusi virtinę išpuolių Budapešte 2023 m. vasario viduryje“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Britų visuomeninis transliuotojas BBC ketvirtadienį pareiškė, kad valdybos pirmininkas išsiuntė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuriuo atsiprašoma už klaidinantį vienos jo kalbos montažą, tačiau atmetė, jog tai yra pagrindas ieškiniui dėl šmeižto. Tokie komentarai nuskambėjo po to, kai šis sunkumų kamuojamas transliuotojas kiek anksčiau pranešė, kad tiria galimą antrą atvejį, kuomet buvo klaidinamai sumontuota D. Trumpo kalba.

Po kelias savaites trukusių ginčų dėl to, ar turėtų būti privaloma karinė tarnyba, Vokietijos koalicinė vyriausybė susitarė dėl naujo savanoriškos karinės tarnybos modelio, ketvirtadienį pranešė politikai. Pagal šį planą nuo kitų metų visi 18 metų vyrai turės užpildyti klausimyną, ar jie norėtų tarnauti, ir atlikti ginkluotųjų pajėgų fizinio pasirengimo testą. Tačiau niekas nebus verčiamas stoti į Bundesverą, sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

Siekdamos užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, Europos Sąjungos valstybės narės susitarė, kad importuojamoms pigių prekių siuntoms, kurių vertė yra mažesnė nei 150 eurų, Europos Sąjungoje ateityje turėtų būti taikomi muitai. Ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame susitikime ES finansų ministrai balsavo už dabartinės 150 eurų neapmokestinamos sumos ribos panaikinimą, po susitikimo pranešė ES šiuo metu pirmininkaujančios Danijos finansų ministras.

„Freedom House“ ketvirtadienį paskelbtame metiniame tyrime teigiama, kad laisvė internete sumažėjo Jungtinėse Valstijose ir Vokietijoje, Vakarų demokratijos šalims sekant autoritarinių valstybių pavyzdžiu ir vis labiau ribojant internetą. Vašingtone įsikūrusi demokratijos skatinimo tyrimų grupė teigė, kad laisvė internete pasaulyje mažėja 15 metų iš eilės, įskaitant įvairias šalis, kurios vis dar priskiriamos laisvų kategorijai.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pradėjo „Google“ tyrimą dėl įtarimų, kad JAV milžinė paieškos rezultatuose žemyn stumia kai kurias naujienų tarnybas.

ES ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova teigia, kad šalyje nuskambėjęs korupcijos skandalas nėra tik dar viena politinė krizė – priešingai, tai esą rodo, jog Ukrainos antikorupcinės institucijos veikia ryžtingai ir nepriklausomai, nors skandalas palietė net aukščiausius pareigūnus.

Prancūzija panaikino draudimą keliauti „Telegram“ įkūrėjui Pavelui Durovui, prieš kurį vykdomas tyrimas dėl neteisėto turinio jo socialiniame tinkle, ketvirtadienį nurodė bylai artimi teisminiai šaltiniai.  Rusijoje gimęs 41-erių verslininkas 2024-aisiais buvo sulaikytas Paryžiuje, o jo sulaikymas sulaukė itin daug dėmesio. Prancūzų pareigūnai vykdo oficialų tyrimą dėl neteisėto turinio jo susirašinėjimo platformoje.

NATO šalys atsisakė planų įsigyti JAV gamybos lėktuvų „Boeing“, kurie turėjo pakeisti senstančią aljanso žvalgybinių lėktuvų flotilę, ketvirtadienį pranešė Nyderlandai – toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Vašingtonas pasitraukė iš pirkimo programos. Vakarų karinis aljansas 2023 m. paskelbė, kad jo narės, siekdamos sustiprinti savo pajėgumus prieš Rusiją, įsigis šešis lėktuvus „Boeing Wedgetail“, ir tai bus vienas iš didžiausių kada nors įvykdytų bendrų pirkimų.

Sprendžiant Baltarusijos krizę, jau planuojamas Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimas, tartis, ką daryti dėl įstrigusių vilkikų, skraidančių kontrabandininkų balionų ir uždarytos sienos. Kad galime pradėti techninio lygio derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu, pareiškė ir prezidentas, kuris iki šiol kartojo, kad su A. Lukašenka nėra apie ką kalbėtis.

Danijos vyriausybės ir gynybos įmonių svetainės ketvirtadienį patyrė plataus masto kibernetinę ataką, pranešė Civilinės saugos agentūra. Skelbiama, kad atsakomybę už šį incidentą prisiėmė prorusiški programišiai.  Danijos civilinės saugos agentūra išplatintame pranešime nurodė, kad kelios šalies įmonės ir svetainės tapo didelio masto paskirstytos paslaugos trikdymo (DDoS) atakos taikiniu.  DDoS atakos metu siekiama perkrauti ir sutrikdyti interneto svetainę ar serverį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, praėjus 10 metų nuo 2015-ųjų teroro išpuolių Paryžiuje, pradėjo atminimo ceremonijas prie Paryžiaus esančiame stadione „Stade de France“. Prie E. Macrono prisijungė jo žmona Brigitte Macron ir kiti aukšto rango politikai, įskaitant buvusį prezidentą Francois Hollande'ą, kuris buvo stadione, kai prasidėjo išpuolis. „Skausmas išlieka.

Šiaurės ir Baltijos šalys ketvirtadienį paskelbė, kad skirs 500 mln. JAV dolerių programai, skirtai pirkti JAV ginklus Ukrainai. Šios lėšos bus skiriamos įsigyti karinę įrangą ir šaudmenis pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL), teigiama bendrame Suomijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pokalbį, kuriame aptarė Kyjivą sudrebinusį korupcijos skandalą.

Trečiadienį iš viso 69 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 11 610 asmenų neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 30 asmenų.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Ketvirtadienį buvo antrą kartą panaikinta Lenkijos kraštutinės dešinės Europos Parlamento (EP) nario Grzegorzo Brauno neliečiamybę, praneša portalas „TVP World“. Šis sprendimas atveria kelią Lenkijos valdžios institucijoms pareikšti jam kaltinimus dėl kelių nusikaltimų, įskaitant gydytojos laisvės suvaržymą ir neapykantos kurstymą religiniais motyvais. 2023 m. gruodžio mėn.

Lietuvai ieškant sprendimų, kaip grąžinti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus, Minskas skelbia, kad apie tūkstantį jų jau perkelta į paskirtas aikšteles, o dar 220 vairuotojų ieškoma – mašinų nenugabenus į nurodytas vietas jiems grasinama sankcijomis.

Airijos teisėsauga sulaikė 38-erių lietuvį Karolį Pečkauską, įtariamą planavus teroro aktą. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad K. Pečkauskui ir su juo sulaikytam airiui pareikšti kaltinimai dėl sprogstamųjų medžiagų, kurių būtų užtekę trims bomboms pagaminti, laikymo. Skelbiama, kad abu vyrai galimai priklauso dešiniųjų ekstremistų grupuotei, kuri teismo pateiktame vaizdo įraše skelbia, kad naikins migrantus – sprogdins mečetę ir jų gyvenamas vietas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vokietijos valdančiosios koalicijos partijos susitarė dėl visoje šalyje galiosiančios šauktinių šaukimo į kariuomenę procedūros ir kariuomenės didinimo tikslų pagal prieštaringai vertinamą naują savanoriškos karinės tarnybos modelį, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA. Jei savanoriškos tarnybos nepakaktų, pagal naująjį planą parlamentas galėtų inicijuoti privalomąją karinę tarnybą, o kandidatai jos gretoms papildyti galėtų būti atrenkami atsitiktine tvarka.

Nežinomų dronų skrydžiai virš karinių bazių, oro uostų ir atominių elektrinių sukėlė nerimą Belgijoje bei įtarimus, kad į šalį nusitaikė Rusija.  Pranešimai apie dronų veiklą slaptose vietose pasirodė praėjusį mėnesį, kai įtartini dronai buvo pastebėti netoli kelių šalies karinių bazių. Jie buvo pastebėti tuo metu, kai Europa jau sustiprino būdrumą po Rusijos dronų numušimo Lenkijoje ir paslaptingų skrydžių, sutrikdžiusių oro uostų darbą Danijoje ir Vokietijoje.

Prancūzija ketvirtadienį pagerbs prieš dešimt metų įvykdytų koordinuotų teroro išpuolių išpuolių aukas.  2015 metų lapkričio 13-ąją džihadistai surengė koordinuotų išpuolių Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose, per kuriuos žuvo 132 žmonių ir dar šimtai buvo sužeisti. Daugelis šeimų laiką skirsto į etapus prieš ir po šių išpuolių.

Lenkija sieks visiško atleidimo nuo Europos Sąjungos (ES) migracijos pakto įsipareigojimų, pranešė lenkų Vidaus reikalų ministerija.  Europos Komisija (EK) pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje sakė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija bei Lietuva, patiria rimtą migracijos spaudimą.

Prancūzijos policija pradėjo tyrimą, dronui praskridus virš policijos nuovados Miulūze, Aukštutinio Reino departamente, ir traukinių stoties, kurioje buvo tankus „Leclerc“ vežęs traukinys, pranešė „Le Monde“. „Tyrimas susijęs su tyčiniu drono skraidinimu virš draudžiamos zonos“, – teigė prokuratūra ir  pridūrė, kad dėmesys bus sutelktas siekiant nustatyti drono pilotą.  Rajone patruliavusi policija pastebėjo droną apie 23 val.

Astravo atominės elektrinės (AE) antrąjį reaktorių numatyta lapkričio 13-ąją stabdyti planinei techninei priežiūrai, pranešė Baltarusijos energetikos ministerijos. „Tokia techninė priežiūra atominėse elektrinėse atliekama kasmet pagal nustatytus reglamentus, siekiant užtikrinti stabilią įrangos eksploatavimo būklę“, – skelbia ministerija. Ji pažymi, jog svarbi numatytų darbų dalis yra panaudoto branduolinio kuro keitimas nauju – bus pakeista apytikriai ketvirtadalis rinklių.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis trečiadienį atsisakė paskirti 46 naujus teisėjus, dar labiau paaštrinęs konfrontaciją su liberalia premjero Donaldo Tusko vyriausybe.  Įraše socialiniame tinkle X jis apkaltino vyriausybės paskirtus teisėjus, kad jie verčia abejoti Lenkijos teisine ir konstitucine tvarka bei įsiklauso į blogus teisingumo ministro pašnibždėtus patarimus.

Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis trečiadienį buvo perkeltas iš privačios klinikos atgal į kalėjimą tęsti bausmės. Sakartvelui nuo 2004 iki 2013 metų vadovavęs M. Saakašvilis atlieka dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausmę, kurią anksčiau yra pasmerkęs kaip politiškai motyvuotą. 57-erių buvęs prezidentas nuo 2022 m. gegužės buvo laikomas Tbilisio ligoninės „Viva-Medi“ klinikoje, kur po 50 dienų trukusio bado streiko jam buvo suteikiama medicininė pagalba.

Vokietijos partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) lyderis Tino Chrupalla pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nekelia grėsmės Vokietijai ir pavojaus kėlimu apkaltino Lenkiją, rašo „Politico“. Pagrindiniai Vokietijos politikai vis dažniau apie šią partiją kalba kaip apie penktąją koloną, propaguojančią Kremliaus interesus. V. Putinas „man nieko nepadarė“, – sakė AfD lyderis Tino Chrupalla. „Šiuo metu nematau jokio pavojaus Vokietijai iš Rusijos pusės“, – teigė jis.