Europa

Trečiadienį Berlyne buvo suimti trys įtariami palestiniečių grupuotės „Hamas“ nariai, planavę išpuolius prieš žydų ir Izraelio objektus, pranešė Vokietijos prokurorai. Taip pat buvo konfiskuoti ginklai ir šaudmenys.  Įtariamieji buvo „Hamas“ „užsienio agentai“, tiekę šaunamuosius ginklus ir šaudmenis organizacijai, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.  Du Vokietijos piliečiai ir vienas Libane gimęs vyras įtariami tiekę ginklus ir šaudmenis mažiausiai nuo 2025 m. vasaros.

JT Žmogaus teisių tarybos paskirti nepriklausomi ekspertai ragina išmokėti kompensacijas žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos vergais iš Afrikos, taip pat jų palikuoniams.

Naujienų agentūros AFP trečiadienį atlikta laivų sekimo svetainės „VesselFinder“ duomenų analizė parodė, kad Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivis, siejamas su neatpažintais dronais virš Danijos, rugsėjo 22–25 dienomis plaukė prie šios šalies krantų. Su Benino vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis „Boracay“, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

NATO turi sustiprinti savo reakciją į Rusijos hibridinį karą, kuris yra „tik pradžia“ ir kurio tikslas – suskaldyti Europą. Tai pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen laikraščiui „Financial Times“. Ji mano, kad Vakarų gynybos aljansas turi „giliau“ aptarti, kaip reaguoti į priešiškus Maskvos veiksmus: nuo oro erdvės pažeidimų iki sabotažo. „Turime būti labai atviri dėl to, kad tai tikriausiai yra tik pradžia. Norime, kad visi europiečiai suprastų, iš kur pavojus ir kas vyksta.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkas JAV prezidentas Donaldas Trumpas neprašė Budapešto liautis pirkus naftą iš Rusijos. D. Trumpas pareikalavo, kad NATO sąjungininkės nustotų pirkti iškastinį kurą iš Maskvos – esą tik tada jis įves sankcijas, skirtas priversti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje. Vengrija kartu su kaimynine Slovakija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, naftotiekiu vis dar importuojančių naftą iš Rusijos.

Rusijos piliečiai, neturintys biometrinių pasų, negali atvykti į kelias Šengeno valstybes nares, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją.  Rusijos piliečiams, gavusiems Šengeno vizas, bet neturintiems biometrinių pasų, draudžiama atvykti į septynias Europos šalis, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė.

Miuncheno meras pranešė, kad garsusis Vokietijos alaus festivalis „Oktoberfest“, kuris trečiadienį buvo laikinai uždarytas gavus grasinimą susprogdinti bombą, vėl atidaromas. Skelbiama, kad „Oktoberfest“ duris atvers 17 val. 30 min. vietos (18 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Policija patikrino situaciją ir davė leidimą“, – socialiniame tinkle „Instagram“ nurodė Miuncheno meras Dieteris Reiteris.

Paaiškėjus naujoms detalėms apie praėjusią savaitę įvykusį dronų įsibrovimą Vokietijos šiaurėje, šalies vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas trečiadienį perspėjo dėl augančios dronų grėsmės. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis vidine vyriausybės ataskaita, pranešė, kad praėjusią savaitę dronai, pastebėti virš svarbios infrastruktūros ir karinių objektų šiaurinėje Šlėzvigo-Holšteino žemėje, tikriausiai buvo specialiai pasiųsti rinkti žvalgybinės informacijos apie šį rajoną.

Vokietis, kuris padegė savo šeimos namus, grasino susprogdinti bombą festivalyje „Oktoberfest“, o paskui nusižudė, kuprinėje nešėsi sprogstamąjį užtaisą, trečiadienį pranešė policija. Išminuotojų būrys neutralizuoja užtaisą, nurodė policija. Pranešime priduriama, kad 57 metų įtariamasis nusižudė po incidento, per kurį buvo sužeistos jo 81 metų motina ir 21 metų duktė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės numušti Rusijos orlaivį, jei šis pažeistų Europos oro erdvę. „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“, – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Prancūzijos prezidentas.

Staigūs potvyniai užklupo Viduržemio jūros kurortus – Ibizą (Ispanija) ir Siciliją (Italija). Ispanijos meteorologijos tarnyba paskelbė raudonąjį įspėjimą dėl liūčių, kai gatvės virto upėmis. Tuo metu Italijoje audros nunešė automobilius, gyventojai įspėti neiti iš namų, o gelbėtojai ieško dingusios moters. Ispanijos meteorologijos agentūra „Aemet“ rugsėjo 30 d. paskelbė raudonąjį pavojaus signalą dėl intensyvaus lietaus Ibizoje ir Formenteroje, rašo BBC.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Paryžius šiuo metu tiria „rimtus nusikaltimus“, susijusius su Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviu. Tačiau jis nepatvirtino pranešimų, kad šis tanklaivis yra susijęs su paslaptingais dronų skrydžiais Danijoje. „Ši įgula padarė keletą labai rimtų nusikaltimų, dėl kurių vyksta dabartinė teisminė procedūra,“ – žurnalistams Kopenhagoje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime sakė E. Macronas.

Europos Sąjunga (ES) sieks išplėsti ir smarkiai padidinti užsienio plienui taikomus muitus, trečiadienį plieno sektoriaus atstovams pranešė bloko pramonės vadovas Stephane'as Sejourne. Per susitikimą Briuselyje S. Sejourne sakė, kad Briuselis antradienį paskelbs naujas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti plieno sektorių ir kurios pakeis kitąmet galioti baigsiančią dabartinę „apsaugos sąlygą“, naujienų agentūrai AFP pranešė susitikimo dalyviai.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Praėjusią savaitę Vokietijoje buvo pastebėti dronai, šnipinėję ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant povandeninių laivų statyklą ir elektrinę, trečiadienį patvirtino naujienų agentūros „dpa“ šaltiniai. Šiuos incidentus trečiadienį šiaurinės Šlėzvigo-Holšteino žemės parlamente Kylije turėtų pakomentuoti šios žemės vidaus reikalų ministrė Sabine Sütterlin-Waack.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi aktyviau reaguoti į Rusijos vykdomą „hibridinį karą“ po to, kai neatpažintų bepiločių orlaivių skrydžiai ir daugybė oro erdvės pažeidimų sukėlė nerimą Europos Sąjungos narėms. „Tikiuosi, kad dabar visi pripažįsta, jog vyksta hibridinis karas, – sakė M. Frederiksen prieš ES vadovų susitikimą Kopenhagoje.

Prancūzijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl Atlante prie pakrantės inkarą išmetusio naftos tanklaivio „Boracay“, kuris, kaip įtariama, yra Rusijos slapto „šešėlinio laivyno“ dalis. Su Benino vėliava plaukiojantis laivas, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

Nepriklausoma neteisminė ginčų sprendimo institucija, kuriai pavesta spręsti socialinių tinklų platformų ir Europos Sąjungos (ES) vartotojų ginčus, trečiadienį atkreipė dėmesį į nepakankamą skaitmeninių platformų, ypač „YouTube“, bendradarbiavimą. Dubline įsikūręs Europos apeliacinis centras pernai buvo įsteigtas pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA) – svarbų ES turinio moderavimo įstatymą, kuris sulaukė JAV kritikos.

Popiežius Leonas XIV trečiadienį prisijungs prie aplinkosaugos ekspertų ir aktyvistų iš viso pasaulio konferencijoje klimato kaitos tema, kurioje dalyvaus ir filmo „Terminatorius“ žvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris. Netoli Romos vyksiantis trijų dienų renginys yra skirtas paminėti 10-ąsias buvusio popiežiaus Pranciškaus istorinio manifesto „Laudato Si“ paskelbimo metines. Šiuo manifestu pontifikas ragino imtis veiksmų dėl žmogaus sukelto visuotinio klimato atšilimo.

Vokietijos policija pranešė, kad trečiadienį Miuncheno „Oktoberfest“ festivalio teritorija bus laikinai uždaryta, gavus grasinimą susprogdinti bombą ir pareigūnams tiriant sprogimus kitur esančiame gyvenamajame pastate. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po gaisro ir sprogimų kitame miesto rajone esančiame pastate, kur, anot pareigūnų, įvyko mirtinas šeimyninis konfliktas.

Danijoje trečiadienį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos (ES) lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią, paslaptingiems dronų skrydžiams pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Sakartvelas šį savaitgalį rizikuoja panirti į naują politinį chaosą, nes valdančioji partija, kurią kritikai kaltina dėl Kaukazo regiono šalies suartėjimo su Maskva, susiduria su pirmuoju rinkimų išbandymu nuo praėjusių metų, kai ginčytini parlamento rinkimai įstūmė šalį į suirutę. Paprastai ramiai praeinantys vietos rinkimai, numatyti spalio 4 d., įgavo papildomą reikšmę dėl valdžios plataus masto represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, opozicines partijas ir pilietinę visuomenę.

Stipri liūtis Odesoje nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, trečiadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos. „Per septynias valandas Odesoje iškrito beveik dviejų mėnesių kritulių norma. Nė viena lietaus kanalizacijos sistema negali atlaikyti tokio krūvio“, – platformoje „Telegram“ rašė Odesos meras Henadijus Truchanovas. „Šiuo metu žinoma, kad žuvo devyni žmonės, tarp jų – vienas vaikas“, – atskirame pranešime teigė Valstybinė gelbėjimo tarnyba.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, ideologinė Donaldo Trumpo sąjungininkė, paragino Gazos pagalbos flotilę sustoti, kad nekiltų pavojus JAV prezidento planui užbaigti Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą.

Vokietijoje – nerimą keliantis incidentas: nežinomi asmenys apšaudė Bundesvero karinį transportinį lėktuvą C-130. Laimei, orlaivis nebuvo apgadintas, tačiau teisėsauga pradėjo tyrimą dėl pavojingo kišimosi į oro eismą. Vokietijoje nežinomi asmenys pirotechnikos priemonėmis apšaudė karinį transportinį lėktuvą C-130. Apie incidentą pranešė leidinys „Der Spiegel“. Pažymima, kad įvykis nutiko praėjusį penktadienį, apie vidurdienį.

Lenkijoje – kuriozinis įvykis: neblaivus vairuotojas, norėdamas paslėpti savo automobilį nuo policijos, galinį numerio ženklą uždengė kopūsto lapu. Pareigūnams teko jį nuimti, kad galėtų identifikuoti transporto priemonę. Paaiškėjo, kad vyras net neturėjo vairuotojo pažymėjimo, rašo „Evropeiskaja pravda“. Lenkijoje, sulaikytas 47 metų vyras, kuris vairavo neblaivus ir originaliu būdu mėgino pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas naujoje memuarų knygoje pasakoja apie savo dešimtmetį, praleistą vadovaujant Aljansui – nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo ego glostymo iki „suomiško sprendimo“ dėl taikos Ukrainoje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas aštriai sureagavo į Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko pareiškimą, kad karas Ukrainoje yra „mūsų karas“. V. Orbanas teigia, jog nei Vengrija, nei Europos Sąjunga nėra karo būklėje, ir apkaltino D. Tuską žaidžiant pavojingą žaidimą europiečių gyvybėmis, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Gerbiamas Donaldai Tuskai, galite manyti, kad esate karo su Rusija būsenoje, tačiau Vengrija nėra karo būsenoje. Kaip ir Europos Sąjunga.

Pietų Afrikos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje ir buvęs ilgametis savo šalies vyriausybės ministras antradienį buvo rastas negyvas prie vieno Paryžiaus viešbučio, pranešė prokurorai. Prokurorų teigimu, daugiaaukščio pastato numerio, kuriame buvo apsistojęs diplomatas, langas buvo išlaužtas.

Danija sustiprino energetikos objektų apsaugą dėl sabotažo ir hibridinių išpuolių pavojaus, antradienį pranešė vyriausybė, kai anksčiau visoje Šiaurės šalyje buvo pastebėti skraidantys neatpažinti dronai.   Energetikos ministras Larsas Aagaardas Danijos žiniasklaidai sakė, kad energetikos sektoriaus „pasirengimo lygis“ buvo padidintas iki oranžinio, antrojo pagal didumą.

Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas 71 Irano asmeniui ir organizacijoms, susijusioms su Teherano branduoline programa, tvyrant susirūpinimui, kad šalis kuria branduolinius ginklus. Rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija nusprendė atnaujinti plataus masto Jungtinių Tautų remiamas sankcijas Iranui, žlugus pastangoms atgaivinti įstrigusias diplomatines derybas dėl Teherano branduolinės programos.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Ukraina esą planuoja įvesti į Lenkijos teritoriją diversijos ir žvalgybos grupes, prisidengiančias Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų pajėgų vardu.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė galimybę atimti iš kelių Europos šalių visavertę narystę Aljanse dėl jų mažų gynybos išlaidų.

Buvęs kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) įstatymų leidėjo padėjėjas antradienį buvo nuteistas kalėti ketverius metus ir devynis mėnesius dėl kaltinimų šnipinėjimu Kinijos žvalgybai. Kaltinamasis, Vokietijos pilietis, pagal griežtus šalies privatumo įstatymus įvardytas kaip Jian G, dirbo AfD politikui Maximilianui Krahui, kai šis 2019-2024 m. buvo Europos Parlamento narys. Šiuo metu M. Krahas yra nacionalinio parlamento, Bundestago, narys.

Baltuosiuose rūmuose pirmadienį vykusiame JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime su aukšto rango demokratų ir respublikonų Kongreso lyderiais nepavyko pasiekti proveržio biudžeto klausimais. „Tarp abiejų pusių išliko dideli skirtumai“, – žurnalistams po susitikimo pareiškė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris. Jis teigė, kad respublikonai šiuo metu svarsto, „ar nori vyriausybės uždarymo, ar ne“, pridurdamas, jog pateikė D. Trumpui kelis pasiūlymus.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo pratęsiamas „Starlink“ terminalų prenumeratos finansavimas Ukrainoje. Apie tai per „Telegram“ pranešė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas. M. Fedorovas teigė, kad karo metu ši palydovinio ryšio technologija yra labai svarbi siekiant užtikrinti internetą ligoninėse, mokyklose, svarbiausios infrastruktūros objektuose ir pafrontės regionuose.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė audrą savo pareiškimu apie vengrų dronus, įskridusius į Ukrainos teritoriją. Į šiuos žodžius griežtai sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija, pabrėžusi, kad V. Orbanas vis dar „apnuodytas Rusijos propaganda“, rašo „Unian“. „Gera žinia ta, kad ministras pirmininkas Orbanas pripažino: tam tikri dronai iš Vengrijos pusės vis dėlto įskrido į Ukrainos oro erdvę.

Vienas Vokietijos gyventojas laimėjo 15,3 mln. eurų, kai palto kišenėje rado prieš pusmetį pirktą ir pamirštą loterijos bilietą. Frankfurto rajone gyvenantis šeimos žmogus visą pavasarį ir vasarą nė neįtarė kažką laimėjęs, nors visur buvo iškabinti plakatai, kuriuose laimėtojo buvo prašoma atsiliepti, pirmadienį pranešė bendrovė „Lotto Hessen“. Tačiau orams Vokietijoje vėstant, vyriškiui prireikė palto, kurį paskutinį kartą dėvėjo kovą – jį apsivilkęs kišenėje ir rado laimingąjį bilietą.

Skrydžio metu kilęs chaosas privertė „Ryanair“ lėktuvą pakeisti kryptį – iš Milano į Londoną skridęs orlaivis buvo nukreiptas į Paryžių, kai du keleiviai ėmė elgtis neįprastai. Vienas jų, liudininkų teigimu, pradėjo plėšyti ir valgyti savo pasą, o kitas bandė dokumentą išmesti į tualetą.

Rusija išbando NATO ribas ir kelia vis didesnę grėsmę Europai – perspėja Lenkijos gynybos ministras. Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas teigia, kad pastaruoju metu padaugėję Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvės pažeidimų rodo Kremliaus siekį provokuoti Aljansą. Pasak jo, Rusijos agresyvi politika kelia realų pavojų viso žemyno saugumui, o Maskva savo tikslų tikrai neapsiriboja Ukraina.

Švedijos politikai ir gynybos ekspertai teigia, kad šalis turėtų apsvarstyti galimybę pasigaminti savo branduolinių ginklų, kad atgrasytų Rusiją, nes pastarojo meto incidentai, susiję su nepilotuojamaisiais orlaiviais ir oro erdvės pažeidimais, kelia nerimą dėl saugumo visoje Europoje, pranešė naujienų portalas „Daily Mail“. Dešiniųjų ir centro dešiniųjų pažiūrų veikėjai šią idėją iškėlė aptarti į viešąją erdvę.

Atsakydama į tai, kad Ukrainoje buvo uždrausta keletas prorusiškų vengriškų leidinių, Vengrija taip pat užblokavo keletą Ukrainos žiniasklaidos kanalų. Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltánas Kovácsas. Savo įraše Z. Kovácsas citavo Vengrijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovo Gergely‘io Gulyáso pareiškimą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė pasipiktinimo bangą po to, kai pareiškė, jog „nesvarbu“, ar vengrų dronai pažeidė Ukrainos oro erdvę, nes ši šalis esą „nėra nepriklausoma ir suvereni“. Tokią poziciją jis išsakė podkaste, dar kartą užsipuolęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir teigdamas, kad Ukraina išsilaiko tik Vakarų pinigais, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak V. Orbano, Vengrija neketina pulti Ukrainos, o jos prezidentas V. Zelenskis turėtų labiau rūpintis padėtimi šalies...

Maskva apkaltino Moldovos vadovybę neleidus šimtams tūkstančių Rusijoje gyvenančių moldavų balsuoti sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį skundėsi, kad Moldova Rusijos teritorijoje atidarė vos du balsavimo punktus ir tvirtino, kad dėl to šimtai tūkstančių žmonių negalėjo balsuoti. Rinkimų dieną Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kiekviename iš dviejų balsavimo punktų buvo tik po 5 tūkst. balsavimo biuletenių.

Žlugus bandymams išgelbėti branduolinį susitarimą su Iranu, Europos Sąjunga (ES) atnaujino sankcijas Teheranui.  Sankcijos apima priemones, draudžiančias Irano krovininiams lėktuvams leistis ES oro uostuose, taip pat draudimą atlikti techninę apžiūrą Irano krovininiams lėktuvams ar laivams, gabenantiems tam tikras medžiagas ar prekes, bei juos remontuoti, po atitinkamo sprendimo paskelbė šalių narių taryba.

Pradėdamas Varšuvoje vykstančią tarptautinę dviejų dienų konferenciją Europos ir pasaulio saugumo klausimais, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė, kad karas Ukrainoje yra ir mūsų karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą. Pasak jo, Maskva naudoja savo naftos tanklaivius dronams paleisti į NATO oro erdvę, o tai kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.

Rytų Ispanijos Valensijos regione pirmadienį buvo uždarytos ugdymo ir viešosios įstaigos dėl smarkių liūčių, dėl kurių buvo paskelbtas raudonasis pavojaus lygis. Ispanijos nacionalinė meteorologijos tarnyba „Aemet“ perspėjo apie „labai sudėtingą situaciją“ Viduržemio jūros regione. Naktinės liūtys Valensijos regione sukėlė potvynius ir užliejo tarpeklį Aldajoje – viename miestų, labiausiai nukentėjusių per pernykščius potvynius, kurie nusinešė 230 gyvybių.