Rusija

JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusigręžus nuo Ukrainos kilo naujų klausimų dėl jo palankumo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kurį vienas aukšto rango JAV pasiuntinys trečiadienį gyrė kaip „humanistą“. D. Trumpas savo santykius su V. Putinu pristato plataus masto susitarimo, pagal kurį buvo paleistas sulaikytas amerikietis Stephenas Hubbardas ir kuris, pasak JAV prezidento, padės užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, kontekste.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Kremliumi dėl dyzelino tiekimo pasaulinei rinkai veikiausiai nepadės reikšmingai nesumažinti kainų, teigia naujienų agentūros „Reuters“ kalbinti analitikai ir rinkos dalyviai – kiekiai, kuriuos pažadėta pristatyti, yra per maži, o Ukrainos atakos trukdo Rusijai didinti gamybą. D. Trumpas pareiškė, kad Rusija nedelsdama patieks 300 tūkst. tonų (2,25 mln. barelių) dyzelino, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų, o „iškart po to“ – dar 1 mln. tonų.

Rusija trečiadienį, spalio 21 d., po tą pačią dieną įvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizito, paleido amerikietį politinį kalinį Stepheną Hubbardą, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaidos priemonė „Vesti“. 74 metų S. Hubbardą prieš dvejus metus Maskvos teismas nuteisė už tai, kad jis esą tarnavo Ukrainos kariuomenėje, nepaisant garbaus amžiaus.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino, JAV lyderio Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo trišalis susitikimas yra rengiamas, trečiadienį pranešė Kremlius. „Ruošiamasi galimam pirmajam Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų lyderių susitikimui“, – žurnalistams sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Jis pridūrė, kad šį susitikimą siekiama įtraukti į kito mėnesio Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimo programą Šendžene.

Paviešintas išsamesnis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas rusų naikintuvo „Su 30SM“ sprogimas Kaliningrado srityje. Skelbiama, kad abu pilotai spėjo katapultuotis. Vaizdo įraše matyti, kad filmuojantis asmuo yra laidotuvių procesijoje ir lėktuvo katastrofą užfiksavo netyčia. Vaizdo įraše matyti pasimetę dėl netoliese sudužusio naikintuvo kariuomenės muzikantai.

Rusijos centrinis bankas nuo metų pradžios sumažino savo aukso atsargas maždaug 62 tonomis, tai didžiausias nuoseklus aukso atsargų mažinimas nuo 1998 m. šalį ištikusios finansų krizės. Remiantis antradienį paskelbtais duomenimis, banko aukso atsargos mažėjo kiekvieną 2026 m. mėnesį. Rugsėjį jos sumažėjo maždaug 6 tonomis – iki maždaug 2 264 tonų. Pasak centrinio banko vadovės Elviros Nabiulinos, Rusija vis dar turi šeštas pagal dydį aukso atsargas pasaulyje, o auksas sudaro apie 41 proc.

Kaliningrado srityje sudužo karinis lėktuvas Su-30SM, praneša Rusijos informavimo priemonės. Kaip praneša „REN TV“, remdamasi šaltiniu, lėktuvas sudužo 12.53 val. (kuriuo laiko juostos laiku, netikslinama) Černiachovsko rajone — tarp Timofejevkos ir Zelionyj Boro gyvenviečių, rašoma „Astra“. Kanalo duomenimis, abu pilotai spėjo katapultuotis, jie dėl sužalojimų buvo išvežti į ligoninę.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pranešė, kad Rusija paleido amerikietį, įkalintą dėl kaltinimų kovojus Ukrainoje. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per susitikimą su S. Witkoffu pranešė apie Stepheno Hubbardo, prieš kelerius metus Rusijos pajėgų Ukrainoje į nelaisvę paimto amerikiečio, paleidimą. V. Putinas teigė, kad S. Hubbardas yra Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė sabotažo ir diversijų kampanijų suintensyvinimui NATO šalyse. Tokiomis aplinkybėmis tikėtinos naujos hibridinės atakos, panašios į rugpjūčio 5 d. Vokietijos Leipcigo mieste įvykdytą išpuolį, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis trimis Europos pareigūnais, susipažinusiais su Leipcigo įvykių tyrimo rezultatais.

Po susitikimo su Kremliaus vadovu Sankt Peterburge JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėl turėtų atvykti į Oslą. Ten jo jau laukiama, kad iš pirmų lūpų būtų išgirstos išsamesnės šio pokalbio detalės. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“. Dieną anksčiau, spalio 20-ąją, S. Witkoffas kartu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo Osle vykusiose derybose dėl karo Ukrainoje. Jos vyko vyriausybės rezidencijoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kol kas nesvarsto energetinių paliaubų su Ukraina galimybės. Apie tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBC-Ukraina“. Pasak Rusijos vadovo atstovo, Maskvos pozicija dėl energetinių paliaubų su Ukraina nepasikeitė. „Rusijai reikia taikos, o ne paliaubų“, – ciniškai pareiškė D. Peskovas. Jis taip pat pažymėjo, kad visiškai sureguliuoti Rusijos ir Ukrainos karą be Ukrainos valdžios atstovų dalyvavimo tiesiog neįmanoma.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sulaikė Vokietijos pilietį, kurį kaltina esant Ukrainos „samdiniu“. Apie tai remdamasi oficialiu pranešimu trečiadienį paskelbė Rusijos žiniasklaida. „Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba sulaikė Vokietijos pilietį, kuris šiuo metu tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – sakoma naujienų agentūrų cituojamame pranešime.

Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio komanda linksta manyti, kad Rusijos atakos ir diversijos yra savotiškas išbandymas ne tik Lenkijai, bet ir visoms NATO narėms, rašo „RBC-Ukraine“. „Rusija šiandien nepradės plataus masto puolimo prieš Lenkiją. Šiuo metu ji neturi pajėgumų taip pulti. Tačiau tokio pobūdžio atakomis taip pat bandoma patikrinti, kaip reaguos NATO“, – „RBC-Ukraine“ pareiškė aukšto rango Lenkijos vadovybės šaltinis, artimas šalies prezidentui K. Nawrockiui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nebūtina susitikti, kad būtų pasiektas susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „The Moscow Times“. „Manau, jie gali tai padaryti kitaip (pasirašyti taikos sutartį – red. past.). Jiems sunku būti viename kambaryje. Man nesvarbu, kaip tai bus padaryta“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

JAV senatorius respublikonas iš Šiaurės Karolinos Tomas Tillisas pareiškė, kad Rusijos vadovas V. Putinas „groja prezidentu D. Trumpu kaip smuiku“, nukreipdamas JAV paramą nuo Ukrainos. Jis įspėjo, kad istorija nepalankiai įvertins D. Trumpą, jeigu šis paliks Ukrainą likimo valiai, rašo „The Hill“. T. Tillisas teigė, kad V. Putino tvirtinimas, esą jis įsiveržė į Ukrainą siekdamas šalies „denacifikacijos“, yra melas.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vizito į Rusiją metu su Rusijos vadovybe aptars pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Šis vizitas gali tapti žingsniu organizuojant lyderių susitikimą, kuriame dalyvautų Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir diktatorius Vladimiras Putinas.

JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pasiūlys Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volorymyru Zelenskiu ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Politico“. Pasiūlymas surengti trišales lyderių derybas būtų pirmasis tokio pobūdžio aukščiausiojo lygio susitikimas nuo karo pradžios.

Rusija išklausys, ką pasiūlys JAV derybininkai Steve‘as Witloffas ir Jaredas Kushneris, tačiau politinių nuolaidų nedarys, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo TASS. JAV pasiuntiniai S. Witkoffas ir J. Kushneris antradienį Osle dalyvauja derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Norvegijos ir Suomijos vadovais.

Vietos sveikatos apsaugos institucijų teigimu, Sankt Peterburge penkiems pacientams, kurie buvo hospitalizuoti dėl įtariamų B raupų, anksčiau vadintų beždžionių raupais, pirmadienį patvirtintos šio viruso diagnozės.  Apie tai rašo portalas „TVP World“. Sankt Peterburge penkiems pacientams patvirtinti B raupai Pacientai praėjusią savaitę buvo pradėti stebėti, įtarus, kad jie galėjo užsikrėsti šia liga.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedavas pareiškė, kad JAV ir Rusija buvo, yra ir bus „sisteminėmis priešininkėmis“, rašo TASS. Jis pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai sugadinti dešimtmečiams į priekį. „Reikia pripažinti, kad Rusijos ir JAV santykiai dar kartą sugadinti dešimtmečiams į priekį. Mes buvome, esame ir liksime sisteminiais priešininkais“, – cituojamas jis.

Rusijos karinis palydovas priartėjo prie bendrovės ICEYE valdomo komercinio radarinio palydovo kelių šimtų metrų atstumu, o kai kuriais vertinimais, juos skyrė vos 30 metrų. Ši bendrovė teikia palydovinius vaizdus, kuriais naudojasi Ukrainos kariuomenė, praneša naujienų portalas „United24Media“. CNN paskelbė, kad tai gali būti precedento neturintis atvejis, kai Rusijos palydovas orbitoje priartėjo prie kito kosminio aparato be jo savininko sutikimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą erzina kaltinimai, jog jis sąmoningai kenkia Ukrainai, įskaitant teiginius, kad jis nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija. „Prezidentas yra susierzinęs, nes pirmiausia jam nepatinka, kai jis kaltinamas tuo, kas neatitinka tikrovės, įskaitant kaltinimus, esą jis nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija. Tai netiesa, ir jis ne kartą tai sakė“, – viešėdamas Indijoje pareiškė M. Rubio.

Kremlius tikisi, kad JAV derybininkas Steve'as Witkoffas netrukus informuos Rusijos vadovą Vladimirą Putiną apie pokalbius su ukrainiečiais ir europiečiais, praneša „RBC-Ukraine“. Žurnalistai priminė, kad šiandien Norvegijoje vyks derybos dėl karo Ukrainoje sureguliavimo. Jose dalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Suintensyvėjusios Rusijos atakos Juodojoje jūroje prieš Ukrainos grūdų eksportą didina grėsmę pasauliniam maisto tiekimui, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Anot jos, pasaulio maisto tiekimo sistema šiuo metu susiduria su „tobula audra“. „Šešios per dešimt dienų įvykdytos įtariamų Rusijos dronų atakos žymi pavojingą ir nepriimtiną eskalaciją Juodojoje jūroje“, – Europos Parlamente sakė K. Kallas.

Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko rajone, netoli Novonikolskės kaimo, spalio 20 dieną kilo gaisras naftotiekio „Družba“ linijinėje gamybos ir dispečerinėje stotyje „Nikolskoje“. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Jis paviešino kadrus, kuriuose matyti, kaip virš regiono skraido dronai. Vėliau pasirodė ir gaisro vaizdo įrašai, kuriuos, tikėtina, nufilmavo vietos gyventojai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudojo Prancūziją apėmusiais protestais ir paragino rinkėjus nebalsuoti už Demokratų partijos kandidatus. D. Trumpo pareiškimą cituoja leidinys „The Washington Post“. Trumpas kalbėjo Kanzase, kur išreiškė palaikymą keliems rinkimuose dalyvaujantiems respublikonams. Jis užsiminė apie riaušes ir plėšikavimą Prancūzijoje, kur dėl augančių pragyvenimo išlaidų kilę protestai savaitgalį peraugo į smurtą.

Vis dažniau įspėjama apie Rusijos keliamą grėsmę Vokietijai, todėl šalies vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Sinanas Selenas pripažino, kad slaptos Rusijos atakos ir destabilizavimo veiksmai prieš Vokietiją bei kitas Europos valstybes yra „ne laikinas reiškinys, o ilgalaikė hibridinė ataka“. Pasak S. Seleno, Rusijos keliama grėsmė neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį priėmė Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą, o po susitikimo jis pareiškė, kad Rusija ir Iranas dar niekada taip glaudžiai nebendradarbiavo. „Niekada mūsų istorijoje Iranas ir Rusija nedirbo taip glaudžiai kaip dabar“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Araghchi.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyksta į Europą, kur šią savaitę susitiks su Ukrainos ir Rusijos lyderiais, pirmadienį vėlai vakare pranešė naujienų portalas „Axios“. „Derybose dalyvaus Ukraina, Europos sąjungininkai ir JAV, siekdami parengti taikos pasiūlymą, kuris būtų pateiktas Rusijai“, – rašoma pranešime, kuriame remiamasi anonimišku JAV pareigūnu.

JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas sekmadienį pareiškė, kad Kongreso kadencijos vidurio rinkimų klimatas išlieka palankus demokratams. Jis agitavo už Atstovų Rūmų narę Marcy Kaptur, kandidatuojančią itin konkurencingoje Ohajo rinkimų apygardoje, kurios rezultatai gali būti lemiami siekiant daugumos žemuosiuose Kongreso rūmuose.

Reaguodama į Europos šalių paramą Ukrainai, Rusija perėmė keturių Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir Belgijos bendrovių vietos turto kontrolę, teigiama vadovo Vladimiro Putino dekrete.

Sankcijos Rusijai, dyzelino susitarimas ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritika apibrėžė naują JAV lyderio Donaldo Trumpo politikos kryptį, kuri Kyjive siejama su artėjančiais JAV rinkimais. Apie tai rašoma „RBC-Ukraine“. Rugsėjo viduryje JAV Kongresas pagaliau priėmė senatorių Lindsey Grahamo ir Richardo Blumenthalio sankcijų įstatymo projektą. Tikėtasi, kad jau spalio viduryje jis bent iš dalies įsigalios, o spaudimas Rusijai sustiprės.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasiūlė kitą mėnesį surengti susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarti situacijos Ukrainoje, siekdamas užbaigti karą Maskvai palankiomis sąlygomis. Apie tai pranešė leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

Šiąnakt ukrainiečiai tūkstančiais dronų atakavo Vladimiro Putino gimtąjį miestą Sankt Peterburgą – Rusijos valdžia šią ataką vadina didžiausia per visą karo laikotarpį. Iš karto buvo smogta keliems svarbiems infrastruktūros objektams: dega didžiausias naftos terminalas, degalų saugykla ir logistikos centras, apgadintas tiltas, o Kremliaus socialiniame tinkle „VKontakte“ prasidėjo dideli veiklos sutrikimai. Plačiau – TV3 Žinių reportaže.

Daugybe sunkių ligų sergantis rusų karys pasiskundė, kad iki šiol nėra atleistas iš tarnybos ir gali būti išsiųstas į šturmus, skelbiama „Obozrevatel“. Jo teigimu, po kelerių metų Rusijos armijoje jam susikaupė visa pavojingų ligų „puokštė“, jis patyrė insultą ir pradėjo kentėti nuo epilepsijos priepuolių. Nepaisant to, vyras vėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Kursko sritį, kur buvo laikomas netinkamose sąlygose.

Jungtinės Karalystės (JK) kariai rengiasi dalyvauti didelėse karinėse pratybose Lenkijoje. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutaria su sąjungininkais dėl karo Ukrainoje – jis atsisakė pasakyti, ar karą pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Apie JK pajėgų dalyvavimą didelėse pratybose paskelbė gynybos sekretorius Wesas Streetingas, pirmą kartą nuo paskyrimo į šias pareigas lankydamasis JAV. Britų kariai pratybose prisijungs prie Prancūzijos ir Vokietijos karių.

Popiežius Leonas XIV penktadienį kalbėjosi telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia „Vatican News“. „Pokalbio metu Šventasis Tėvas išreiškė gilų susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Oleškų mieste, Chersono srityje, ir paragino nutraukti ugnį, kad būtų galima pristatyti maistą ir medicininę pagalbą bei užtikrinti savanorišką ir saugią civilių gyventojų evakuaciją“, – teigiama pareiškime.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusija dėl dyzelino gali atverti kelią tolesniam Maskvai paskelbtų sankcijų sušvelninimui, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  V. Zelenskis įspėjo, kad sankcijų sušvelninimas galiausiai gali lemti santykių su Maskva normalizavimą, nepaisant to, kad Rusija nerodo jokio noro sutikti net su paliaubomis Ukrainoje.

Apie tai, kas turi būti Ukrainos prezidentu, turi spręsti ne Donaldas Trumpas, o Ukrainos tauta. Savo nuomonę netikėtai pareiškė Aliaksandras Lukašenka, komentuodamas neseną JAV prezidento pareiškimą. „Norite iš manęs kaip iš politiko gauti atsakymą, ar iš esmės? Jei iš esmės – tai mano kredo – tai ne Trumpo reikalas. Kas bus Ukrainos prezidentu, nuspręs Ukrainos tauta“, – pareiškė A. Lukašenka.

Ukraina ragina partnerius nenutrūkstamai taikyti sankcijas Rusijai ir nuolat įvesti naujus apribojimus, kad būtų didinamas spaudimas Rusijos ekonomikai ir Maskva būtų priversta sėsti prie derybų stalo. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Jungtinės Valstijos, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, derasi su Rusija ir Kinija dėl branduolinio nusiginklavimo, praneša agentūra „Reuters“. „Visa tai apgailėtina, nes norėčiau branduolinio nusiginklavimo, jei tai įmanoma. Bet mes iš tiesų kalbamės su Rusija ir Kinija dėl tokio nusiginklavimo“, – sakė D. Trumpas ketvirtadienį JAV televizijos kanalui „Newsmax“. Anot pranešimo, D. Trumpas šį klausimą taip pat aptarė su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Per Rusijos dronų atakas prieš Ukrainą yra sužeistųjų. Be to, šalies vakaruose šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros, praneša agentūra „Reuters“. Su Lenkija besiribojančioje Voluinės srityje elektros neturi 370 tūkst. žmonių, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Romanas Romaniukas. Buvo smogta užsienio investicijų turinčiai įmonei, sužeisti du žmonės. Lenkija pakėlė naikintuvus Per Rusijos atakas Lenkija pakėlė naikintuvus savo oro erdvei apsaugoti.

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Alexusas Grynkewichius teigia esąs tikras, kad Aljansas kariniu požiūriu yra gerokai stipresnis už Rusiją. „Tikrame kare, jei į jį įsitrauktų visas Aljansas, NATO konvenciniu požiūriu būtų pranašesnė už Rusiją“, – sakė jis interviu vokiečių žurnalui „Spiegel“. „Mūsų kariniai pajėgumai, kuriuos panaudotume didelio masto konflikte, smarkiai pranoksta Maskvos pajėgumus“, – pareiškė JAV generolas.

Spalio 15-osios vakarą Maskvą masiškai atakavo dronai. Bepiločių orlaivių antplūdis tęsėsi ir po vidurnakčio. Penktadienį, 0.15 val. duomenimis, esą jau buvo numušti 47 dronai. Apie tai pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas, skelbia „RBC-Ukraina“, remdamasis jo pranešimais „Telegram“ kanale. Iš pradžių S. Sobianinas pranešė, kad buvo sunaikinta 10 Maskvos link skridusių dronų. Bepiločių nuolaužų kritimo vietose dirbo specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Maskvos srityje į ligoninę paguldyti penki asmenys, turėję kontaktą su žmogumi, kuris, kaip manoma, užsikrėtė beždžionių raupais. Pacientams atlikti tyrimai, šiuo metu jie yra stebimi medikų, skelbia „Moscow Times“, remdadiesi „Interfax“ ir RBC. Beždžionių raupai – virusinė liga, kuria susirgus gali pasireikšti karščiavimas, limfmazgių padidėjimas ir skausmingas bėrimas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, nepaisydamas energetinių paliaubų, apie kurias skelbė Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Rusija atsiskaitys su Ukrainai už smūgius naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Ukrainska Pravda“. „Vakar buvo bandoma smogti kai kurioms naftos perdirbimo gamykloms. Kai kur pataikė, nieko rimto, bet vis tiek tęsia“, – cituojamas V. Putinas. Putinas pagrasino Ukrainai Jis apkaltino Ukrainą pradėjus smūgius ir pagrasino pasekmėmis. „Jie pradėjo – nereikėjo pradėti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad viena iš priežasčių, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą, yra Joe Bideno pasisakymai, kuriais buvo išjuokiama Rusija, skelbia UNN. D. Trumpas pareiškė, kad, jo įsitikinimu, tarptautinėje politikoje svarbu neįžeidinėti tų, su kuriais tenka derėtis. „Aš nevadinu Putino diktatoriumi, nes turiu sudaryti sandorius su žmonėmis, todėl nesistengiu jų įžeidinėti. Esu puikus derybininkas. Visada buvau labai įgudęs derybininkas.

Rusijos tyrėjai ketvirtadienį paleido nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiąjį redaktorių Sergejų Sokolovą po to, kai jis buvo apklaustas ir buvo atlikta krata jo namuose dėl baudžiamosios bylos, susijusios su vienu iš jo kolegų, pranešė Rusijos leidinys.

Rusijos dyzelinis kuras jau pradėjo patekti į pasaulio rinkas, tačiau jo poveikis bendrai situacijai bus ribotas. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBK-Ukraina“. „Šiuo metu į rinką išleidžiami gana dideli dyzelinio kuro kiekiai. Šis kuras jau pradėjo patekti į pasaulio rinkas ir tai turės tam tikrą teigiamą poveikį stabilizuojant naftos rinkas. Vis dėlto visiškai jų stabilizuoti nepavyks. Tai taip pat reikia suprasti“, – pareiškė D. Peskovas.