Rusija

Per pastarąjį dešimtmetį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) taikos palaikymo veikla nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, o visos pastangos posovietinėje erdvėje žlugo, – teigė Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Igoris Sekreta interviu naujienų agentūrai BelTA.

Italija trečiadienį pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerijos sąrašą, kuriame Vakarų politikai kaltinami antirusiška retorika, ir pavadino jį „propagandiniu“ triuku. Praėjusią savaitę ministerijos interneto svetainėje paskelbtame sąraše pateikiami, pasak jos, „neapykantos kalbos“ ir „rusofobiškų pareiškimų“, padarytų nuo 2014 metų, kai Rusija, nepaisydama tarptautinės teisės, aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, pavyzdžiai.

Kremlius pareiškė, kad Rusija išsiugdė „imunitetą“ Vakarų sankcijoms. Tai teigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą, kuriame reikalaujama, kad Rusija per 10 dienų sutiktų nutraukti karą Ukrainoje, praneša Rusijos agentūra TASS.

Siekdamos išsilaikyti, Rusijos valdžios institucijos pasirengusios pakartoti dar vieną SSRS klaidą – svarsto galimybę įvesti griežtą valstybės kontrolę socialiai svarbių produktų kainoms.

Žemės drebėjimas Kamčatkoje paveikė uždarą miestą, kuriame dislokuota Rusijos atominių povandeninių laivų bazė – ji galėjo būti apgadinta teigia „Frontelligence Insight“. Žemės drebėjimo epicentras buvo maždaug 100 km nuo Avachos įlankos, kur dislokuota Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno bazė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nuo rugpjūčio 1 d. įves 25 proc. muitą prekėms, importuojamoms iš Indijos, rašo „Reuters“. Anot jo, Indija – penkta pagal dydį pasaulio ekonomika – nuo rugpjūčio 1 d. taip pat susidurs su nenurodyta bauda, tačiau jos dydžio ar paskirties jis neatskleidė.

Rusijoje pradėjo veržtis Kliučių ugnikalnis, praneša „The Guardian“.  Ugnikalnis, esantis Kamčiatkos pusiasalyje, Rusijos tolimuosiuose rytuose, pradėjo veržtis po galingo trečiadienio žemės drebėjimo Ramiajame vandenyne, remiantis „Reuters“ praneša rusų valstybinė naujienų agentūra.

Rusijos bulvarinis leidinys „Moskovskij komsomolec“ išspausdino straipsnį, kuriame pašaipiai vaizduojama Lietuvos kariuomenės ir visuomenės reakcija į įtariamą Rusijos drono skrydį šalies teritorijoje. Tekstas persmelktas pašaipa, Lietuvos menkinimu ir dezinformacijos elementais, kurie atspindi Kremliaus propagandinės žiniasklaidos stilių ir tikslus.

Oficialūs Kremliaus asmenys ryžtingai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą naują terminą, iki kurio Rusija turėtų susitarti dėl karo su Ukraina nutraukimo, ir pakartojo, kad Maskva suinteresuota tęsti karą, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Kinija trečiadienį pranešė, kad rugpjūtį surengs bendras karines pratybas su Rusija, įskaitant jūrų ir oro pajėgų manevrus netoli Vladivostoko bei bendrą karinio jūrų laivyno patruliavimą Ramiajame vandenyne. Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ne tik ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, bet karinį bendradarbiavimą, abiem šalims siekiant kovoti su tuo, ką jos laiko JAV hegemonija pasaulio arenoje.

Rusijos valstybinė televizijos trečiadienį transliuotoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota per miestą pakrantėje šalies Tolimuosiuose Rytuose besiritanti cunamio banga, nešdama pastatus ir nuolaužas į jūrą. Prie Rusijos Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalio krantų anksčiau įvyko 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, dėl kurio kai kuriose Ramiojo vandenyno pakrantės dalyse buvo paskelbta evakuacija ir cunamio pavojus. Anot pareigūnų, apie 2 tūkst.

Aktyvus Rusijos valdžios kritikas, žurnalistas Aleksandras Nevzorovas, kalbėdamas apie Kamčiatką sudrebinusį žemės drebėjimą, pareiškė, kad „žemės drebėjimas buvo stiprus, bet nuobodus“ ir konstatavo, kad „jis neišjudino putinizmo iš gyventojų“.  Retai apgyvendintus Rusijos Tolimuosius Rytus anksti trečiadienį supurtė vienas stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų, sukėlęs iki 4 m cunamį Ramiajame vandenyne ir paskatinęs evakuaciją nuo Havajų iki Japonijos.

Galingas žemės drebėjimas Kamčiatkoje užklupo chirurgus operacijos onkologijos centre metu. Medikai nesutriko ir tęsė operaciją, požeminių smūgių metu prilaikydami pacientą ir uždengdami jį nuo galimo poveikio. Pasak Kamčiatkos krašto (Rusija) sveikatos apsaugos ministro Olego Melnikovo, gydytojai „išliko ramūs ir liko su pacientu iki galo“, ir šiuo metu jis jaučiasi gerai. Vietos gubernatorius jau pažadėjo medikus apdovanoti.

Po to, kai trečiadienį Rusijos tolimuosiuose rytuose buvo užfiksuotas 8,8 balo žemės drebėjimas, daugelyje Ramiojo vandenyno regionų pasigirdo perspėjimai apie cunamį. Štai keletas pagrindinių faktų apie cunamius ir žalą, kurią jie gali padaryti. Vandens „kupeta“ Cunamis – tai jūra judanti vandens „kupeta“, kuri dažniausiai susiformuoja po vandenyno dugnu įvykus stipriam žemės drebėjimui.

Rusijos Sachalino regiono pareigūnai trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį Kurilų salose, kur cunamis apgadino pastatų ir sukėlė potvynių. „Šiaurės Kurilų rajone, kur šiandien įvyko žemės drebėjimas ir cunamis, paskelbta nepaprastoji padėtis“, – sakoma Sachalino valdžios pareiškime. Po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris anksti trečiadienį įvyko prie Rusijos krantų, Rusijos Kurilų salų ir Japonijos didžiosios šiaurinės Hokaido salos pakrantes pasiekė cunamis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, nustatęs konkretų 10 dienų terminą Vladimirui Putinui nutraukti karą Ukrainoje, teigė kol kas negavęs rusų vadovo reakcijos į šį grasinimą. „Nesulaukiu jokio atsakymo. Gaila“, – sakė jis. Trumpas grasina Putinui Antradienį jis teigė, kad Rusija susidurs su naujomis sankcijomis, jei nesustabdys karo veiksmų Ukrainoje per 10 dienų. Visgi D. Trumpas išreiškė abejonių dėl savo planuojamų veiksmų poveikio.

Po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris anksti trečiadienį įvyko prie Rusijos krantų, Rusijos Kurilų salų ir Japonijos didžiosios šiaurinės Hokaido salos pakrantes nusiaubė cunamis. Įspėjimai paskelbti ir Aliaskoje, Havajuose, kitose pakrantėse į pietus nuo Naujosios Zelandijos, taip pat Kolumbijoje, Meksikoje, Taivane ir kitur. Skelbiami vaizdai iš žemės drebėjimo ir cunamio vietų Internete jau pasirodė keli kadrai iš Rusijos, kur matyti žemės drebėjimo ir cunamio pasekmės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė apie trečiadienį smogusį 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimą. Trečiadienį po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo daliai Rusijos Tolimųjų Rytų ir Japonijos smogė cunamiai, o aplink Ramųjį vandenyną buvo paskelbti perspėjimai, kad vietomis bangų aukštis gali siekti daugiau nei tris metrus. „Dėl galingo žemės drebėjimo Ramiajame vandenyne Havajuose paskelbtas cunamio pavojus.

Trečiadienį po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo daliai Rusijos Tolimųjų Rytų ir Japonijos smogė cunamiai, o aplink Ramųjį vandenyną buvo paskelbti perspėjimai, kad vietomis bangų aukštis gali siekti daugiau nei tris metrus.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

Ukrainai svarbūs ne JAV prezidento Donaldo Trumpo impulsyvūs pareiškimai, o jo praktiniai veiksmai. Taip teigė karo ekspertas Sergejus Grabskis, komentuodamas D. Trumpo ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo nustatyto termino sutrumpinimą, rašo „Unian“. „Tokie impulsyvūs pareiškimai buvo, yra ir, tikėtina, bus. Mums svarbu suprasti, kokių realių veiksmų bus imtasi po jų.

Rusija siekia patikrinti NATO reakciją į savo veiksmus, vykdydama įvairias hibridines atakas Vakarų šalyse. Tokį vertinimą išsakė karino ekspertas, karininkas Aleksandras Musijenka. „Anksčiau Rusija taikė taktiką, kai pažeisdavo Estijos oro erdvę, prisidengdama mokomaisiais skrydžiais... Dabar jie perėjo prie kito etapo. Pirmasis žingsnis – infrastruktūros naikinimas arba gadinimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad sutrumpino terminus, kuriuos anksčiau buvo paskelbęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl naujų sankcijų įvedimo, siekdamas priversti jį pasirašyti taikos susitarimą. Buvęs Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Romanas Bessmertnyjus teigė, jog tam buvo dvi priežastys. „Pirmoji priežastis yra ta, kad Trumpui šiandien labai reikia įvairių informacinių pranešimų, galinčių numalšinti prieš jį kilusią audrą dėl Epšteino bylos.

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad, nepaisant aukšto visuomenės raštingumo žiniasklaidos srityje, daugelis estų, ypač vyresnio amžiaus, yra pažeidžiami socialiniuose tinkluose skleidžiamos tikslingos propagandos atžvilgiu, rašo „ERR News“, kurios pranešimą cituoja naujienų portalas BNN. Pastaraisiais metais Estijoje vis dažniau diskutuojama apie raštingumo informacijos ir žiniasklaidos srityje stabilumą.

Europos Sąjunga modernizuos geležinkelius ir tiltus, kad karo su Rusija atveju būtų galima greitai perkelti karius, rašo „The Financial Times“. Pasak „Financial Times“, šiuo metu Europos infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta greitam tankų ir karių pervežimui – tiltai neatlaikytų jų svorio, o technika įstrigtų pasienyje dėl biurokratinių kliūčių. ES planuoja investuoti 17 mlrd. eurų į 500 objektų modernizavimą keturiuose strategiškai svarbiuose kariniuose koridoriuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija šiuo metu gąsdina bei šantažuoja Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną ir visą Rusiją. Nors kol kas dar negalima kalbėti apie aiškią proukrainietišką JAV lyderio poziciją, Ukraina turėtų pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko, rašo „Unian“. Jis buvo paklaustas, ko siekia Donaldo Trumpo administracija spręsdama Rusijos ir Ukrainos karo klausimą.

Čekijoje už padegimus kalinamas kolumbietis įtariamas anksčiau, veikdamas Rusijos nurodymu, padegęs du statybinių medžiagų sandėlius Lenkijoje, antradienį nurodė lenkų pareigūnai.  Lenkų vidaus saugumo agentūra ABW nurodė, kad praėjusią savaitę 27 metų vyrui buvo pateikti kaltinimai dėl teroristinių nusikaltimų, susijusių su 2024 metų gegužę Lenkijoje įvykdytu padegimu. ABW teigė, kad jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 10 metų iki gyvos galvos.

Rugsėjį Baltarusijoje suplanuotos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ kelia nerimą tiek Ukrainai, tiek NATO šalims. Nors oficialiai skelbiama apie gynybinius manevrus, ekspertai įspėja – tokios pratybos jau kartą tapo priedanga invazijai. Rugsėjo mėnesį Baltarusijos teritorijoje turėtų vykti naujos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Panašios pratybos 2022 m. tapo paskutiniu pasirengimu Rusijos visapusiškam įsiveržimui į Ukrainą.

Sankt Peterburgo administracijos teigimu, užsienio šalių piliečiams mieste iki 2025 m. pabaigos bus oficialiai uždrausta dirbti taksi vairuotojais. Platformos „Telegram“ kanale „Rotonda“ pasirodžiusį pranešimą, kuriame skelbiama ši informacija, cituoja naujienų agentūra „Meduza“. Naująsias taisykles, kurios galios daugumai užsieniečių, turinčių leidimą teikti keleivinių taksi ir automobilių nuomos paslaugas, priėmė miesto gubernatorius Aleksandras Beglovas.

Pasirodė nauji įrodymai, kaip Rusijoje yra baiminamasi netikėto ukrainiečių dronų išpuolio. Tinkle paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matomas Vladimiro Putino apsaugininkas su FPV perėmimo dronu Gegužės 9-osios minėjimo metu. Ukrainos karo analitikas, dronų ir elektroninės kovos ekspertas Serhijus Beskrestnovas pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip manoma, Vladimiro Putino apsaugos darbuotojas laiko rankose perėmimo droną.

Naujas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumas Rusijai sukėlė nemažą triukšmą, skelbia UNIAN. Vienas pirmųjų į termino V. Putinui pakeitimą sureagavo Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis sau įprastu skandalingu tonu pareiškė, kad D. Trumpas neva žengia „žingsnį karo link“. D. Medvedevas paragino D. Trumpą nesekti savo pirmtako Joe Bideno keliu. Šie D. Medvedevo priekaištai D. Trumpui neliko neišgirsti JAV. JAV senatorius Lindsey Grahamas jam atkirto.

Baltarusijos valdžia pranešė, kad liepos 29-ąją Minske buvo „aptiktas ir nutupdytas“ bepilotis. Skelbiama, kad „situaciją asmeniškai kontroliavo Aliaksandras Lukašenka“. Drono kilmė nėra nurodoma, bet vien per savaitę liepos mėnesį buvo užfiksuoti bent 59 rusų dronų „užklydimo“ į Baltarusijos teritoriją atvejai.  „Apie 2 val.

Liepos 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują terminą, iki kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su izraeliečių ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu pabrėžė Sirijos teritorinio vientisumo svarbą po to, kai Izraelis įsikišo į religinių mažumų susisėmimus Pietų Sirijoje, pranešė Kremlius.  Izraelis šį mėnesį smogė Damaskui ir daugumos drūzų gyvenamai Sveidos provincijai, teigdamas, kad veikia tiek remdamas religinę mažumą, tiek siekdamas įgyvendinti savo reikalavimus demilitarizuoti Pietų Siriją.

Nuo 2024 m. pabaigos Rusijos pusėje kariaujantys Šiaurės Korėjos kariai gali tapti vis reikšmingesne jėga kare prieš Ukrainą. Pasak ekspertų, jų skaičius sparčiai auga, o bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pchenjano kelia nerimą tiek Ukrainos, tiek Vakarų pareigūnams. Tuo metu Rusija, regis, naudojasi šia sąjunga norėdama daryti spaudimą Vakarams ir ruoštis ilgam karui. Šiaurės Korėjos kariai kartu su Rusijos pajėgomis kovojo nuo 2024 m. pabaigos.

Hakerių ataka prieš Rusijos aviakompaniją „Aeroflot“ tapo įmanoma dėl to, kad kai kurie įmonės darbuotojai nesilaikė elementarių slaptažodžių saugumo taisyklių. Grupė „Kiberpartizany BY“ pasidalijo operacijos detalėmis, rašo „Zerkalo“. Pasak hakerių, kartu su kolegomis iš „Silent Crow“ jie „daug mėnesių buvo prisijungę prie „Aeroflot“ korporatyvinio tinklo ir plėtojo prieigą“. Jų teigimu, sėkmingą įsibrovimą daugiausia lėmė tai, kad dalis darbuotojų ignoravo pagrindinius saugumo reikalavimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė naują terminą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nutraukti karui Ukrainoje – „maždaug 10 ar 12 dienų“. Tačiau jis pareiškė, kad nenori to daryti, nes mano, kad žmonės Rusijoje yra puikūs, rašo „Sky News“. „Apie tai paskelbsiu greičiausiai šįvakar arba rytoj – nėra priežasties laukti“, – teigė jis. „Tai būtų sankcijos ir galbūt tarifai, antriniai tarifai“, – pridūrė JAV prezidentas. Vis dėlto D. Trumpas pabrėžė: „Aš nenoriu to daryti Rusijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Kalbėdamas apie ankstesnį 50 dienų terminą, JAV prezidentas teigė, jog norėjo būti „dosnus“. „Nustatysiu naują maždaug 10 arba 12 dienų terminą nuo šiandien. Nėra jokios priežasties laukti, tiesiog nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas po susitikimo su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutrumpins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Jis patikslino, kad naujasis terminas gali būti 10-12 dienų. „Esu nusivylęs prezidentu Putinu, labai juo nusivylęs.

Rusijos propagandistė, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ pasiūlė „duoti signalą Vakarų politikams“, atimant Prancūzijos ambasadoriaus oficialią rezidenciją Maskvoje. Nuo sovietų laikų ji yra įsikūrusi istoriniuose pirklių Igumnovų namuose. „Man labai gaila kiekvieną kartą, kai važiuoju Didžiąja Jakimanka ir matau, man <...> gražiausią pastatą Maskvoje – nuostabų pirklių Igumnovų dvarą.

Rusijos sąlygos karui su Ukraina išspręsti apima Kyjivo neįtraukimą į NATO, Aljanso plėtros sustabdymą ir dabartinės padėties pripažinimą, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Laikomės savo teisėto reikalavimo – užtikrinti mūsų saugumą: Ukraina neturi būti įtraukta į NATO, Aljansas neturi toliau plėstis. Nepaisant visų pažadų ir priimtų dokumentų, jis jau išsiplėtė iki mūsų sienų“, – S. Lavrovą citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Didžiausia Rusijos aviakompanija „Aeroflot“ pirmadienį ryte pranešė, kad dėl informacinių sistemų gedimo sutriko jos veikla, informuoja naujienų portalas „Meduza“. Tuo pačiu metu programišiai iš grupuočių „Silent Crow“ ir „Kiberpartizany BY“ prisiėmė atsakomybę ir pareiškė, kad įsilaužė į oro linijų bendrovės vidinę IT infrastruktūrą, ir ją visiškai sunaikino.  „Dėl to numatomi skrydžių tvarkaraščio pakeitimai, įskaitant atidėjimus ir atšaukimus“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Į Lietuvą įskrido dar vienas, tikėtina, rusų gamybos „Shahed“ tipo dronas. Rusija per pastaruosius metus susistemino savo dronų gamybą: palikti keli pagrindiniai variantai – su kovine dalimi ir be jos. Kovos su dronais priemonės yra, tačiau jos arba turi trūkumų numušant, arba yra pernelyg brangios. Todėl net ir pastaruosius 4 metus kariaujančios ir tobulinančios technologijas Ukraina su Rusija nesugeba visiškai apsisaugoti nuo dronų atakų.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatyvaus perspėjimo Maskvai baigti karą Ukrainoje per 50 dienų, ekspertai perspėja: Rusija nesitraukia, o priešingai – stiprina puolimą ir gali užimti strategiškai svarbias teritorijas dar iki rudens. JAV prezidentas Rusijai paskelbė 50 dienų ultimatumą nutraukti karą Ukrainoje, pagrasindamas priešingu atveju įvesti griežtas sankcijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinių jūrų pajėgų pertvarkymą ir tolesnį jų apginklavimą. Dar iki metų pabaigos dvi jūrų pėstininkų brigados bus performuotos į divizijas, o netrukus – dar trys, sakė V. Putinas sekmadienį Sankt Peterburge. „Tai labai padidins laivyno smogiamąją galią ir kovinius pajėgumus“, – kalbėjo jis. Sekmadienį, Rusijai minint Karinių jūrų pajėgų dieną, baigėsi penkias dienas trukusios didelės karinio laivyno pratybos.

Rusijai vis labiau stiprinant karo režimą, Lietuvoje vis dažnėja incidentų su dronais. Kęstutis Budrys įspėja, kad spragų oro gynyboje nebegalime toleruoti. Kritikos sulaukė ir kai kurios įmonės dėl ryšių su priešiškomis valstybėmis. Apie grėsmes nacionaliniam saugumui – pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Pritaikydamas karo padėties įstatymą, V. Putinas išplėtė specialiųjų tarnybų galias.

Rusija sekmadienį dėl saugumo priežasčių atšaukė svarbų metinį karinio jūrų laivyno paradą, pranešė Kremlius, konkrečiai nenurodydamas grėsmių ar susirūpinimą keliančių dalykų. „Tai susiję su bendra padėtimi. Saugumo argumentai yra patys svarbiausi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. Paradas turėjo būti pagrindinis Rusijos karinio jūrų laivyno dienos, kuri minima paskutinį liepos sekmadienį, akcentas.

Rusija atnaujina tiesioginius skrydžius iš Maskvos į Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną, pranešė rusų institucijos. Pirmasis nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio reisas, pasak rusų valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“, numatytas sekmadienį 19 val. – tada iš Šeremetjevo oro uosto turėtų pakilti 440 keleivių skraidinti galintis orlaivis, informuoja „Reuters“. Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ davė leidimą bendrovei „Nordwind Airlines“ vykdyti skrydžius du kartus per savaitę.