Rusija

Rusijos piliečiai, neturintys biometrinių pasų, negali atvykti į kelias Šengeno valstybes nares, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją.  Rusijos piliečiams, gavusiems Šengeno vizas, bet neturintiems biometrinių pasų, draudžiama atvykti į septynias Europos šalis, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės numušti Rusijos orlaivį, jei šis pažeistų Europos oro erdvę. „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“, – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Prancūzijos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak Ukrainos parlamento nario Fiodoro Venislavskio, suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai nepatikimas derybininkas. Ukrainos politikas teigia, kad tik tikslūs ir tolimi smūgiai giliai į Rusijos teritoriją gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Rusijos valdžia gyventojus paragino „dar mėnesiuką pakentėti“ ir parengė priemonių paketą, skirtą benzino importui iš Kinijos ir kitų Azijos valstybių, siekdama kompensuoti degalų trūkumą, kuris ištiko šalį po dronų išpuolių prieš didžiausias naftos perdirbimo gamyklas. Kaip praneša „Kommersant“, be Kinijos, Maskva taip pat tikisi pirkti benziną Pietų Korėjoje ir Singapūre. Tam planuojama panaikinti importo muitus degalams, įvežamiems per atskirus pasienio punktus Tolimuosiuose Rytuose.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Rusijos kariuomenė, panašu, grįžta į praeitį – kareiviai vėl sėda ant žirgų. Okupuotoje Donecko srityje dislokuotos brigados kariai mokosi jojimo ir raitelių taktikos, o Rusijos propaganda tai vadina „naujove“. Pasak Kremliaus šalininkų, kavalerijos sugrįžimas turi „strateginių pranašumų“ – esą žirgai gali apeiti minas ir padeda taupyti degalus, rašo „Unian“. Pažymima, kad apie šią „naujovę“ Rusijos armijoje išsamiai papasakojo Semionas Pegovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sulaukė dėmesio dėl aštrių pasisakymų – šį kartą jis viešai išplūdo buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, pavadindamas jį „bukagalviu“ ir „kvailiu“. Kalbėdamas apie branduolinę galią, D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos 25 metais lenkia Rusiją ir Kiniją povandeninių laivų srityje, bei atskleidė, jog buvo nusiuntęs atominius povandeninius laivus prie Rusijos krantų, rašo „Unian“. „Rusija yra antroje vietoje, Kinija – trečioje, tačiau jos veja...

Rusija nedalyvauja JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos plane, kuriuo siekiama užbaigti karą Gazos Ruože, antradienį pareiškė Kremlius. „Iš amerikiečių nebuvo jokių signalų“, – Maskvoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Tačiau jis teigė, kad Rusija remia D. Trumpo pastangas. „Tikimės, kad šis planas bus įgyvendintas ir kad jis padės pakreipti įvykių Artimuosiuose Rytuose raidą taikiu keliu“, – sakė D. Peskovas.

Sankt Peterburgo valdžia, atsižvelgdama į sunkias fronto netektis Ukrainoje, kurios, pagal Vakarų žvalgybos duomenis, tapo rekordinėmis Rusijai nuo Antrojo pasaulinio karo, nusprendė modernizuoti ir žymiai išplėsti miesto krematoriumą, kad jis taptų didžiausiu Europoje, skelbiama „The Moscow Times“.  Remiantis valstybės pirkimų svetainės duomenimis, vien projekto, skirto objekto atnaujinimui, parengimas kainavo 207 mln. rublių (virš 2,1 mln.

JAV, siekdamos sustiprinti NATO pajėgas Baltijos jūroje, prie Rusijos sienų dislokavo žvalgybos lėktuvus, galinčius aptikti ir sunaikinti povandeninius laivus, taip pat dalyvauti operacijose prieš laivus, rašo „Newsweek“. Kalbama apie mažiausiai tris „Boeing P-8A Poseidon“ lėktuvus, kurie, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, rugsėjo pabaigoje buvo dislokuoti didžiausiame Norvegijos Gardermoeno oro uoste, esančiame 48 km į šiaurę nuo Oslo.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Ukraina esą planuoja įvesti į Lenkijos teritoriją diversijos ir žvalgybos grupes, prisidengiančias Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų pajėgų vardu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pašaukė 135 tūkst. vyrų atlikti įprastinę karinę tarnybą – tai didžiausia nuo 2016 metų rudens šaukimo į kariuomenę kampanija šalyje. Rusija kiekvieną pavasarį ir rudenį šaukia 18–30 metų amžiaus vyrus į privalomąją karinę tarnybą. Tikimasi, kad šauktiniai metus tarnaus karinėje bazėje Rusijos teritorijoje, o ne kariaus Ukrainoje, nors būta pranešimų, kad šauktiniai siunčiami į fronto liniją.

Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad bandė kištis į sekmadienį vykusius Moldovos parlamento rinkimus, kuriuose laimėjo valdančioji proeuropietiška partija. „Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą (ES), kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią „Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija pasitraukia iš Europos konvencijos dėl kovos su kankinimu. Remiantis Rusijos valdžios internete paskelbtu dokumentu, V. Putinas patvirtino įstatymą, kuriuo denonsuojama Europos konvencija prieš kankinimą. Tai svarbus susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti asmenų, kuriems atimta laisvė, pavyzdžiui, kalinių, teises ir suteikti stebėsenos institucijoms teisę lankytis kalėjimuose ir sulaikymo centruose.

Maskva apkaltino Moldovos vadovybę neleidus šimtams tūkstančių Rusijoje gyvenančių moldavų balsuoti sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį skundėsi, kad Moldova Rusijos teritorijoje atidarė vos du balsavimo punktus ir tvirtino, kad dėl to šimtai tūkstančių žmonių negalėjo balsuoti. Rinkimų dieną Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kiekviename iš dviejų balsavimo punktų buvo tik po 5 tūkst. balsavimo biuletenių.

2022 m. kovo mėnuo Bučoje tapo vienu kraupiausių karo epizodų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vos per 29 Rusijos okupacijos dienas šiame Kijevo priemiestyje įvykdytos masinės civilių žudynės, prievartavimai ir kankinimai. Jungtinės Tautos tai vadina etniniu valymu ir nusikaltimu žmoniškumui, o Ukraina – savąja Srebrenica. Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad Europa negali sau leisti karo su Rusija, tačiau jei jos lyderiai padarytų klaidą ir tokį karą sukeltų, jis galėtų eskaluotis į konfliktą, kuriame būtų panaudoti masinio naikinimo ginklai, rašo „Reuters“. „Jie tiesiog negali sau leisti karo su Rusija“, — Medvedevas rašė „Telegram“. Jis pridūrė, kad „mirtino (fatal) incidento galimybė visada egzistuoja“. „Ir toks konfliktas turi visiškai realią riziką eskaluotis iki k...

Po trejų su puse metų karo Vladimirui Putinui tenka remtis paprastaisiais Rusijos gyventojais, kad šie finansuotų invaziją į Ukrainą, skelbia „Politico“. Rusijos finansų ministerija trečiadienį pareiškė, kad ketina padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 proc. Tai yra dalis 3 metų plano, kurio tikslas – užkimšti sparčiai didėjančią biudžeto skylę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį netiesiogiai apkaltino Vokietiją grįžtant prie nacistinės praeities ir užsipuolė kanclerį Friedrichą Merzą, kuris didina šalies išlaidas gynybai. S. Lavrovas pasmerkė tai, ką jis pavadino „militaristine retorika“ iš F. Merzo, kuris ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl Vokietijos nacių nusikaltimų ir kaip priežastį didinti gynybos išlaidas nurodo rusų invaziją į Ukrainą.

Rusijoje aštrėja degalų tiekimo sutrikimai, kurie palietė kelias dešimtis regionų – nuo pietinių iki tolimų rytinių. Per du mėnesius neveikiančių degalinių skaičius padidėjo daugiau nei 360, arba 2,6%. Tai reiškia, kad kas penkiasdešimta degalinė šalyje nustojo pardavinėti benziną. Krymas – krizės epicentras Sunkiausia padėtis fiksuojama aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje – čia beveik pusė degalinių sustabdė prekybą.

Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) paskelbė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskyrė savo dukterėčią Aną Civiliovą į gynybos viceministrės postą, nes nepasitiki, kad Rusijos valstybės pareigūnai ir toliau vykdys karą Ukrainoje, rašo „The Times“. GUR parengė išsamų dokumentą apie Aną Civiliovą, kuriame teigiama, kad ji į ministeriją buvo pasiųsta su tikslu šnipinėti ir informuoti V. Putiną apie korupciją ar neištikimybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“. „Putinas meluoja lyderiams, kurie vis dar su juo bendrauja, sakydamas, esą okupacinės pajėgos pasiekia tam tikrų tikslų.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Rusija naudoja savo karinę patirtį, kad apmokytų Kinijos desantininkų dalinius ir suteiktų jiems technines žinias, reikalingas greitų operacijų vykdymui, o taip pat tiekia ir karinę techniką, rašo „The Washington Post“. Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liud...

Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį. Ukrainos prezidentas, imdamasis savo „desperatiškų pastangų“, nuolat išsako grasinimus, „o tai yra gana neatsakinga“, penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Leningrado srities valdžia pranešė, kad rugsėjo mėnesį nuo alkoholio apsinuodijimo mirė 19 žmonių – dauguma jų apsinuodijo pasivaišinę nekokybiškais alkoholiniais gėrimais, kuriuos gavo iš 79-erių pensininko. Šis spiritą pramoniniais kiekiais pirko iš vietos kaimo darželio darbuotojos, abu jie dabar yra sulaikyti. 19 žmonių per mėnesį mirė vien tik Leningrado srityje dėl surogatinio alkoholio vartojimo.

Mirė Rusijos propagandistės Margaritos Simonian vyras, taip pat anksčiau propagandines laidas rengęs Tigranas Keosajanas. Vyras mirė ilgai išbuvęs komos būsenoje, o jo žmona neseniai paskelbė, kad susirgo vėžiu. T. Keosajanui buvo 59 metai. Jis išgyveno klinikinę mirtį šių metų sausį ir nuo tol neatgavo sąmonės. 2008 ir 2010 jis patyrė du infarktus, problemos su širdies veikla ir nulėmė pablogėjusią jo būklę šįmet.  Apie savo vyro mirtį paskelbė pati M. Simonian savo „Telegram“ paskyroje.

Smolensko regione traukinys rėžėsi į pervažoje netikėtai atsidūrusį sunkvežimį. 18 vagonų nuvažiavo nuo bėgių, šeši iš jų užsidegė. Avarija įvyko 7:26 vietos laiku (sutampa su Lietuvos laiku) tarp Rudnios ir Golinkos stočių. Sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į geležinkelio pervažą prieš pat artėjantį traukinį. Mašinistas bandė staigiai stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Dėl avarijos sužaloti mašinistas ir jo padėjėjas. Jie buvo nuvežti į ligoninę. Apie vairuotojo būklę nėra pranešama.

Maskvos teismas Estijos Narvos muziejaus direktorę Marią Smorževskihh-Smirnovą už akių nuteisė dešimt metų kalėti už tai, kad ji skleidė „melagienas“ apie Rusijos kariuomenę ir „reabilitavo nacizmą“, praneša nepriklausoma rusakalbė žiniasklaidos priemonė „Mediazona“. Pasak tyrėjų, M. Smorževskihh-Smirnova padėjo „2023, 2024 ir 2025 metais ant Narvos pilies sienos iškabinti plakatus su Rusijos prezidento atvaizdais ir tekstais, kuriuose pateikta melaginga informacija apie jo karo nusikaltimus“. ...

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių aviacijos bazės ir perėmė penkis Rusijos karinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos oro erdvės, pranešė NATO oro pajėgų vadovybė. Kaip nurodoma, Rusijos naikintuvai Su-30, Su-35 ir trys MiG-31 skrido virš Baltijos jūros, netoli Latvijos oro erdvės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, susitikęs su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, pareiškė, kad Vladimiras Putinas „turi sustoti“. Pasak jo, Rusija švaisto milijonus dolerių ginklams ir gyvybėms, tačiau Ukrainoje beveik nepasiekė pergalių. D. Trumpas susitikimo su Turkijos vadovu metu pareiškė, kad V. Putinas „turi sustoti“. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija išleido milijonus dolerių bomboms, raketoms ir žmonių gyvybėms, tačiau praktiškai nepasistūmėjo į priekį Ukrainos teritorijoje.

„Fox News“ eteryje nuskambėjo kandūs žodžiai apie Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą. Esą jis atrodo einąs šias pareigas nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo, tačiau per visą laiką iš jo lūpų „niekada nenuskambėjo nieko naudingo“. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, jog Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui „nereikia skirti per daug dėmesio“, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. „Europos planai yra nepriimtini“ Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pare...

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD teigė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius. NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad Rusija pradėjo sekti karinius palydovus, o tai esą rodo Maskvos siekį plėsti karo veiksmus kosmose. Anot jo, tokia veikla kelia grėsmę palydovų saugumui ir gali baigtis jų sutrikdymu ar net sunaikinimu.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas labai rimtai žiūri į dronų skrydžius virš Danijos oro uostų ir stengiasi užtikrinti, kad pagrindinė infrastruktūra būtų apsaugota. „Ką tik kalbėjausi su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen apie dronų situaciją, į kurią žiūrime labai rimtai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte. „NATO sąjungininkės ir Danija kartu stengiasi užtikrinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendra su incidentais, kai šią savaitę dėl dronų trikdžių teko stabdyti skrydžius dviejuose Danijos oro uostuose. Maskvos ambasada tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nors tarptautinė bendruomenė reiškia vis didesnį susirūpinimą.

Kremlius naudoja branduolinius grasinimus, siekdamas paveikti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis nutrauktų savo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, pažymi JAV Karo studijų institutas (ISW). Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 23 d. savo anglų kalbos „X“ paskyroje pakartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino neseniai paskelbtą pareiškimą, kad Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis Naujojo strateginių ginklų mažinimo sutartyje (New START) nurod...

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo, kad Donaldas Trumpas tampa „neįtikėtinai nekantrus“ Maskvos atžvilgiu, Vašingtono pozicijai dėl Rusijos griežtėjant. Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Ukraina galėtų ne tik atgauti visą teritoriją, kurią kariniu būdu užgrobė Rusija, bet ir gauti dar daugiau.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį surengė derybas Niujorke. Šis susitikimas surengtas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas.

 Rusija trečiadienį atmetė ir isterija pavadino pranešimus apie rusų vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO narės turėtų numušti Rusijos lėktuvus, įskriejusius į jų teritoriją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris kartas nuo karto grįžta į socialinius tinklus paskleisti savo propagandinių minčių, negalėjo patikėti tuo, ką sako JAV prezidentas.

Dalis Rusijos regionų susiduria su A92 ir A95 markės benzino trūkumu dėl Ukrainos dronų atakų, kurios sutrikdė tiekimo grandines ir sukėlė degalų kainas, praneša „Kyiv Post“. Problema ypač juntama Rusijos privačiose degalinėse, nepriklausančiose „vertikaliai integruotoms naftos bendrovėms“. „Reuters“ duomenimis, nepriklausomos degalinės užima 40 proc. Rusijos rinkos, skaičiuojant pagal parduodamų degalų kiekį.

Kremliaus atstovas spaudai Dmirtrijus Peskovas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad Rusija tapo „popieriniu tigru“. „Rusija jokiu būdu nėra tigras. Vis dėlto Rusija labiau asocijuojasi su meška. Popierinių lokių nebūna“, – sakė D. Peskovas interviu RBC radijui. Pakomentavo ekonomikos situaciją D. Peskovas taip pat pakomentavo JAV prezidento teiginį, kad Rusijos ekonomika žlunga.

Rusijos finansų ministerija pateikė vyriausybei 2026–2028 m. biudžeto projektą, kuriame siūloma padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo dabartinių 20 % iki 22 %, teigiama ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Rusija vilkina taikos procesą su Ukraina ir tai paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti kursą Maskvos atžvilgiu, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.  D. Trumpas parodė „nepaprastą kantrybę“, tikėdamasis diplomatinio proveržio, sakė M. Rubio. Dėl to ne tik įstrigo derybos, „bet mes įžengėme į laikotarpį, kai padėtis, atrodo, gali net paaštrėti, nes per pastarąsias kelias naktis ir anksčiau regėjome istoriškai didžiausią smūgių skaičių“, sakė M. Rubio.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas miglotai atsakė į klausimą, ar vis dar pasitiki Vladimiru Putinu. Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jo buvo paklausta, ar jis vis dar pasitiki Rusijos režimo lyderiu V. Putinu. „Atsakysiu jums po maždaug mėnesio, gerai?“ – nurodė jis. Trumpo kantrybė su Putinu baigiasi Panašu, kad D. Trumpo kantrybė su V. Putinu pastaruoju metu senka.

NATO yra pasirengusi „įbauginti“ Rusiją, kad užkirstų kelią nuolatinėms provokacijoms. Tai spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša „Sky News“. „Žinoma“, – atsakė NATO generalinis sekretorius į klausimą, ar NATO yra pasirengusi griežtesniam atsakui. „Bet mes visada turime įvertinti situaciją“, – pridūrė jis.