Rusija

Per sprogimą gamykloje Rusijos Kopeisko mieste, Uralo kalnų regione, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar penki buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Čeliabinsko gubernatoriumi Aleksejumi Teksleriu. Kol kas nebuvo galima patvirtinti pranešimų, kad į fabriką rėžėsi bepilotis orlaivis. A. Teksleris tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše nenurodė paveiktos gamyklos tipo. Pasak vietos pranešimų, joje gaminama amunicija Rusijos kariuomenei.

Naujosios JAV sankcijos Rusijai yra smūgis tiesiai į Maskvos karo ekonomikos širdį, rašo „Sky news“ analitikas Davidas Blevinsas. Naftos gigantai „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra varikliai, pumpuojantys pinigus į Rusijos karines gyslas.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, o pokalbiais su Kremliaus šeimininku nepasitenkinimą išreiškęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves. D. Trumpas ilgus mėnesius atidėliojo sankcijų Rusijai įvedimą, tačiau jo kantrybė išblėso po to, kai žlugo naujo aukščiausiojo lygio susitikimo su Vladimiru Putinu Budapešte planai.

Sakoma, kad rusai niekada nepraleidžia progos praleisti progos. Šį posakį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dar kartą užtvirtino savo veiksmais Ukrainoje. Apie tai rašo „The New York Times“. NYT: Rusijos argumentai viską atskleidžia Po to, kai V. Putinas įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą surengti susitikimą Budapešte, praėjo mažiau nei savaitė, ir jis žlugo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija ir ugnies nutraukimui, tačiau jokiu būdu nesutiks atiduoti savo teritorijų. Pasak jo, Maskva kalba apie diplomatiją tik tam, kad vilkintų Vakarų sprendimus ir išvengtų naujų sankcijų, o tikrasis taikos kelias įmanomas tik tada, kai Rusija iš tiesų bus pasirengusi dialogui. „Ukraina pasirengusi pereiti prie diplomatijos. Palaikome ugnies nutraukimo klausimą.

Rusijos kariuomenės vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba (HUR). Ji teigia perėmusi radijo pranešimą, kuriame girdėti įsakymas „nušauti visus su civiliniais krepšiais“, skelbia „Kyiv Independent“. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) paskelbtas pagautas radijo pranešimas rodo, kad Rusijos vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto.

Rusija, kaip užpuolikė, turi pranašumą, nes jai lengva rengti mažas diversijas, kurias Vakarams sunku prognozuoti, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas. Anksčiau šį mėnesį Estija neribotam laikui uždarė eismui dalį savo rytinės sienos prie vadinamojo Satsės bato – į Estijos Veru apygardą įsiterpiančio Rusijos teritorijos 115 ha „apendikso“ – pasieniečiams pastebėjus judantį neįprastai didelį karinį junginį Rusijos pusėje.

Rusijos bombonešiai sukėlė nerimą Baltijos regione. Anot Rusijos gynybos ministerijos, „Tu-22M3“ patrulis atliko planuotą skrydį virš neutralių Baltijos jūros vandenų, tačiau jį įvairiais etapais lydėjo NATO šalių naikintuvai. Incidentas įvyko netrukus po to, kai Jungtinės Karalystės laivynas pranešė apie Rusijos karo laivo judėjimą per Šiaurės jūrą ir Lamanšo sąsiaurį. Vietos žiniasklaidos duomenimis, Rusijos kariniai lėktuvai atliko planuotą skrydį virš neutralių vandenų Šiaurės Europoje.

Po dronų atakos Lenkijoje Rusija ėmė elgtis atsargiau, teigia NATO. Jungtinių pajėgų vadas generolas Aleksas Grinkevičius sako, kad ryžtinga Aljanso reakcija į oro erdvės pažeidimus privertė Maskvą persvarstyti savo veiksmus, nors hibridinių grėsmių, pasak jo, tik mažėti nežada. NATO jungtinių pajėgų vadas generolas A. Grinkevičius pareiškė, kad ryžtinga Aljanso reakcija į Rusijos įsibrovimą į Lenkijos ir Estijos oro erdvę privertė Maskvą elgtis atsargiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, ima dvejoti dėl galimo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak Ukrainos parlamento deputato Oleksandro Merežko, respublikonų lyderį gąsdina galimas fiasko ir noras išvengti dar vieno diplomatinio pralaimėjimo. D. Trumpas pareiškė, kad nenori rengti „beprasmiško susitikimo“ su V. Putinu. Pasak O. Merežko, šis pareiškimas rodo, jog D. Trumpas „vis dar tiki galintis susitarti su Putinu“, tačiau jau nebe taip optimistiškai kaip anksčiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas pasiūlė neblogą kompromisą dėl karo su Rusija, tačiau, pasak jo, kyla abejonių, ar šiam planui pritartų Vladimiras Putinas, rašo „Unian“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis per vizitą Norvegijoje aiškino: „Daugiau nei dvi valandas kalbėjomės įvairiomis temomis, aptarėme daugybę detalių.

Per pastarąsias 24 valandas prie Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio Kamčiatkos pusiasalio krantų nustatyti mažiausiai aštuoni pakartotiniai požeminiai smūgiai, praėjus beveik trims mėnesiams po didžiausio per 70 metų žemės drebėjimo teritorijoje, rašo „The Moscow Times“.  Tai trečiadienį pranešė Kamčiatkos krašto Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo atidėti susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu – Kremliaus reakcija. Šį kartą V. Putino įsakymu rusai demonstruoja branduolinį ginklą, rašo „The Moscow Times“. Propagandistai rašo, kad V. Putino vadovaujamos Rusijos strateginių pajėgų pratybos vyko naudojant visus branduolinės triados komponentus, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Vokietijos generolas Aleksandras Zolfrankas perspėja, kad Rusija tyliai, bet nuosekliai kuria dar galingesnę armiją – Maskva ne tik tobulina savo ginkluotę, bet ir ruošiasi galimam naujam karui, rašo „The New York Times“. Kol Ukrainoje kasdien tęsiasi kovos, Rusija, galbūt, jau rengiasi kitam karui, teigė Vokietijos kariuomenės generolas A. Zolfrankas interviu leidiniui „The New York Times“. Vokietijos kariuomenės operatyvinio štabo vadas mano, kad Maskva nuolat tobulina ir stiprina savo ginkl...

JAV prezidentui Donaldui Trumpui gali tekti imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, jei jis nori pasiekti ugnies nutraukimą Ukrainoje. Kaip rašo „New York Post“, Kremlius aiškiai parodė, kad jokio taikos susitarimo nesvarstys be Kyjivo kapituliacijos, todėl D. Trumpui teks rasti būdų priversti Vladimirą Putiną „pasiduoti“ – nuo raketų tiekimo Ukrainai iki sankcijų Kinijai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis toliau ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimui, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Orbanas nurodė, kad vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto lankosi Vašingtone. „Pasirengimas taikos viršūnių susitikimui tęsiasi. Data dar nėra aiški. Kai ateis laikas, mes jį surengsime“, – trečiadienio rytą „Facebook“ parašė V. Orbanas.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad pasirengimas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo prezidentų viršūnių susitikimui vis dar tęsiasi, nepaisant JAV prezidento pranešimo, jog susitikimas buvo atidėtas. Pasak naujienų agentūros AFP, JAV prezidentą vis labiau pykdė Rusijos atsisakymas sutikti su paliaubomis beveik ketverius metus trunkančiame Ukrainos kare, nes jam iki šiol nepavyko įtikinti V. Putino atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė atšaukiantis susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai, kokią įtaką šis sprendimas gali turėti tarptautinei politikai, portalui tv3.lt pasakoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė bei politinis apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Rusija savaitgalį nusiuntė amerikiečiams neoficialų komunikatą su savo sąlygomis karui Ukrainoje baigti, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai patvirtino du JAV pareigūnai ir dar vienas su situacija susipažinęs šaltinis. Vienas iš šaltinių sako, kad Rusija pakartojo savo reikalavimą perimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Tai reiškia, kad rusai atmetė D. Trumpo siūlymą, kad fronto linijos turėtų būti įšaldytos esamose vietose.

Rusija pakartojo reikalavimus dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo privačiame dokumente („non–paper“), kurį savaitgalį nusiuntė JAV, skelbia agentūra „Reuters“. Pasak leidinio šaltinių, dokumente Rusija dar kartą patvirtino savo reikalavimą įvesti kontrolę visišką Donbaso regione. Taip Maskva faktiškai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo idėją apie būtinybę įšaldyti fronto liniją esamose pozicijose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „artimiausiu metu“ nesusitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas. Praėjusią savaitę D. Trumpas sakė, kad jis ir Kremliaus vadovas per dvi savaites susitiks Budapešte aptarti karą Ukrainoje.

Sprogimai sudrebino dvi Europos naftos perdirbimo gamyklas – Rumunijoje ir Vengrijoje. Abi jos siejamos su Rusijos energetikos sektoriaus milžinais. Nors oficialios priežastys dar tiriamos, neatmetama ir tyčinio išpuolio versija. Incidentai kilo tuo metu, kai Ukraina vis dažniau smogia Rusijos energetinei infrastruktūrai, rašo „Kyiv Independent“. Spalio 20-osios vakarą Rumunijos ir Vengrijos naftos perdirbimo gamyklose įvyko sprogimai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per praėjusią savaitę Vašingtone vykusias derybas ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį perleisti Rusijai rytinę Donbaso sritį, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas. „Taip, tai tiesa“, – AFP sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, paklaustas, ar D. Trumpas ragino V. Zelenskį išvesti karius iš šiuo metu Kyjivo pajėgų dar kontroliuojamų teritorijų.

„NBC News“ skelbia, kad pasirengimas planuotam JAV ir Rusijos lyderių – Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino – susitikimui Budapešte sustabdytas. Sprendimas esą priimtas po to, kai, nepaisant „produktyvaus“ Marco Rubio ir Sergejaus Lavrovo pokalbio, abi pusės dar nelaikomos pasirengusiomis deryboms. „NBC News“ žurnalistas Garretas Haake‘as, remdamasis aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno informacija, teigia, kad pasirengimas dvišaliam JAV ir Rusijos lyderių susitikimui Budapešte sustabdytas.

Rusijos atsisakymas nutraukti ugnį Ukrainoje gali sužlugdyti planuotą Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Budapešte. Apie tai, remdamasi Europos diplomatiniais šaltiniais, praneša agentūra „Reuters“, teigdama, kad atidėtas JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimas gali būti rimtas įspėjimas dėl įtemptų derybų. Pasak „Reuters“ šaltinių, galimus sunkumus organizuojant JAV ir Rusijos vadovų susitikimą gali rodyti atidėtas JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimas.

Rusijos policija iškėlė pirmąją šalyje baudžiamąją bylą dėl naujojo įstatymo, draudžiančio perduoti mobiliųjų telefonų numerius kitiems, pažeidimo, pranešė „The Moscow Times“.  Šiais metais priimtas naujas reglamentas draudžia asmenims perduoti SIM korteles ar mobiliųjų telefonų numerius kam nors kitam, išskyrus artimus šeimos narius. Valdžia pareiškė, kad šia priemone siekia pažaboti sukčiavimą, šlamštą ir ryšio blokų apėjimą anonimiškai naudojant nuomojamas SIM korteles.

Ukrainoje žuvo buvusio Baltarusijos prezidento kandidato Dmitrijaus Uso sūnus Ivanas, kovojęs Rusijos pusėje. 33-ejų vyras, kaip pranešama, prie Rusijos kariuomenės prisijungė šių metų pradžioje, tačiau fronte žuvo vos po kelių savaičių. Jo mirtį patvirtino nepriklausomas Baltarusijos žiniasklaidos kanalas „Naša Niva“. Ivanas Usas, buvusio Baltarusijos prezidento kandidato D. Uso sūnus, žuvo fronto linijoje Ukrainoje, kovodamas Rusijos pusėje.

Vos tik spaudimas šiek tiek sumažėja, Rusija bando išsisukti nuo diplomatijos ir žiemos išvakarėse beveik kasdien puldinėja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Taip socialinių tinklų platformoje „Facebook“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Černihivo ir Sumų regionai – visur dabar vyksta Rusijos smūgių mūsų energetikos infrastruktūrai likvidavimo darbai. Jie net panaudojo bepiločius orlaivius, kad smogų per transformatorius Zaporižios regione.

Priešingai, nei siūlo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Rusija nenori stabdyti mūšių ties dabartine fronto linija Ukrainoje. „Jei tiesiog liausimės, tai reikš, kad užmirštame šio konflikto priežastis“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriuo remiasi agentūra TASS. Tai esą taip pat reikš, „kad didžiulė Ukrainos dalis liks valdoma nacių režimo“. Vienas Maskvos karo tikslų yra nuversi vadovybę Kijeve.

Maskva antradienį išsklaidė viltis, kad greitai įvyks Rusijos ir JAV užsienio reikalų ministrų susitikimas, skirtas pasirengti skubiam jų vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui dėl karo Ukrainoje. Po praėjusią savaitę įvykusio pokalbio telefonu Rusijos ir JAV vadovai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas paskelbė, kad susitiks Budapešte deryboms dėl karo Ukrainoje sureguliavimo.

Maskvoje prie namų nužudytas žinomas rusų operatorius ir režisierius Sergejus Politika, skelbia „Astra“. Teisėsaugos pareigūnai rusų žiniasklaidai nurodo, kad nužudymas įvyko spalio 18 d. vakare. Maskvoje padurtas operatorius Skelbiama, kad „užsienietis dūrė Politikai peiliu į krūtinę, o po to pasišalino iš nusikaltimo vietos“. Sužeistas S. Politika mirė ligoninėje po kelių valandų. Incidentas įvyko prie namo įėjimo Stalevarovo gatvėje Maskvoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį įspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną neskristi per lenkų oro erdvę, rašo „Reuters“. Planuojamas V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas Vengrijoje, Budapešte. Svarstoma, kaip V. Putinas vyks į susitikimą.

Buvęs rusų agentas, žvalgybos pulkininkas Andrejus Bezrukovas perspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nevykti į Budapeštą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Express“. Jis paragino skubiai perkelti planuojamą susitikimą su D. Trumpu į Dubajų. Kremliaus pakalikas apkaltino britus ruošiant sąmokslą nužudyti Putiną A. Bezrukovas apkaltino britus ruošiant „visiškai klastingą“ operaciją, „britų sąmokslą nužudyti“ V. Putiną.

JAV priešinasi Europos Sąjungos vadovaujamam planui, pagal kurį Didžiojo septyneto šalys ketina išplėsti įšaldyto Rusijos turto naudojimą Ukrainai remti, rašo „Bloomberg“. JAV pareigūnai, anot leidinio šaltinių, informavo savo Europos kolegas, kad kol kas jie neprisijungs prie šios iniciatyvos. JAV pareigūnai atsisako prisijungti prie Europos plano dėl įšaldyto Rusijos turto Amerikiečių pareigūnai apie tai pranešė per pokalbius, vykusiuosius praėjusią savaitę Vašingtone.

Naktį iš pirmadienio į antradienį buvo dronais masiškai atakuota Rusijos Rostovo sritis, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie sprogimus praneša įvairių srities rajonų gyventojai. Pasak Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Slyjusario, dronai buvo numušti virš kelių rajonų, kaimų ir miestų. Gubernatorius pranešė, kad regione dirbo oro gynyba, aukų esą nebuvo. Vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, liudijančius apie smūgius ir gaisrus.

Pasaulio žvilgsnis, ypač Ukrainos, šiuo metu nukreiptas į galimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai, ar šis susitikimas iš tiesų įvyks, kokie jo tikslai ir kodėl pasirinkta Budapešto vieta kelia abejonių, „Unian“ pasakojo Ukrainos parlamento narys, Oleksandras Merežka. Anot O. Merežkos, tikimybė, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Budapešte įvyks, šiuo metu siekia tik apie 50 procentų.

Europos Sąjunga (ES) ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš planuojamą susitikimą Budapešte išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Mes visi remiame prezidento D. Trumpo pastangas nutraukti karą – tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tada, jei manys, kad pralaimi“, – po konsultacijų su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tikrai nekenčia vienas kito“, tačiau pabrėžė tikintis, jog jam pavyks pasiekti taiką tarp šalių.

Rusija pakeitė taktiką, bombarduodama Ukrainos energetikos sistemą, ir dabar Ukrainai sunkiau greitai atstatyti pažeistą infrastruktūrą, per tiesioginę televizijos transliaciją pareiškė Ukrainos energetikos viceministras Mykola Kolisnykas. „Lyginant su praėjusia žiema priešo apšaudymo taktika pasikeitė. Anksčiau per didelio masto smūgius į energetikos objektus priešai taikėsi į viską ir visur, o dabar sutelkia dėmesį į konkrečius regionus ir atskirus objektus“, – aiškino M. Kolisnykas.

Iš Latvijos deportuota 75 metų rusė, poetė Liudmila Mežinš. Pranešama, kad moteris sėkmingai išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, tačiau neišlaikė saugumo patikrinimo. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“, per apklausą ji pareiškė nepritariančiai vertinanti sprendimą nugriauti sovietų karių paminklą Rygoje. Į klausimą, ar sutinka, kad šis žingsnis buvo pateisinamas, L. Mežinš atsakė neigiamai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot rusų naujienų agentūros RIA, netrukus kalbėsis telefonu, informuoja „Reuters“. Abiejų pusių vyriausybių atstovai kalbėsis ateinančiomis dienomis, kad parengtų dar vieną prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, teigė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jis nenurodė, kada susitikimas galėtų įvykti.

Frontas Ukrainoje išlieka sustingęs – artimiausius 6 mėnesius nei viena pusė, nei Ukraina, nei Rusija, nesugebės pasiekti lemiamos pergalės. Karo analitikas teigia, kad Rusijai trūksta pajėgumų didelio masto puolimui, o Ukrainai – žmonių ir resursų, todėl mūšiai artimiausiu metu greičiausiai liks poziciniai, skelbia „The New York Times“. Pasak karo analitiko Franzo-Stephano Gady, Rusijai trūksta operatyvinių pajėgumų puolimui, o Ukrainai – žmogiškųjų išteklių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, po ES ministrų tarybos posėdžio Liuksemburge, paragino Europą ir toliau daryti spaudimą Rusijai. Jis pristatė Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio bei Donaldo Trumpo susitikimo rezultatus ir pabrėžė, kad tik nuoseklus ir vieningas spaudimas gali priversti Maskvą siekti taikos. „Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą pasiekti įmanoma. Tačiau tam reikia spaudimo, spaudimo ir dar kartą spaudimo.

Europos Sąjunga (ES) siekia, kad jos valstybės narės turėtų daugiau galimybių tikrinti senstančių Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinį laivyną“, pirmadienį pranešė bloko pareigūnai. Prancūzija, kuri neseniai trumpam sulaikė vieną šių laivų, paragino imtis griežtesnių veiksmų, kad būtų apribotas šis pagrindinis Maskvos pajamų šaltinis karui Ukrainoje finansuoti.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvas, kad atvyktų į Vengriją susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, turės aplenkti daugumą Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to skrydžio maršrutas gali pailgėti net trimis valandomis, praneša UNN. „Dėl tebegaliojančių ES sankcijų ir oro erdvės apribojimų Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, Rusijos vyriausybės orlaiviams, įskaitant prezidentinį Il-96, draudžiama skristi virš didžiosios dalies Europos.

Rusijos Pulkovo oro uoste Sankt Peterburge nuo tako nulėkė lėktuvas, skelbia rusų agentūra TASS. Incidentas įvyko naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Nuo tako Rusijoje nulėkė lėktuvas Oro uostas laikinai stabdė skrydžius – lėktuvai negalėjo nei kilti, nei leistis. Nuo tako nulėkęs lėktuvas skrido į Baku. Lėktuvo keleiviai ir įgula nenukentėjo. Po kurio laiko Pulkovo oro uostas atnaujino skrydžius. Pirminiais duomenimis, incidentas įvyko dėl lėktuvo gedimo.

Vašingtonas nusprendė paskirti JAV valstybės sekretorių Marco Rubio vietoj specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo vadovauti delegacijai, kuri ves derybas su Maskva prieš būsimą Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Budapešte. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi „The Wall Street Journal“ ir „Deutsche Welle“, Jungtinės Valstijos planuoja surengti daugiau parengiamųjų derybų su Rusija nei prieš rugpjūčio aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje.

ES politikai mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas Budapešte aptarti taikos Ukrainoje yra nepagarba Europai, pranešė Ispanijos laikraštis „El Pais“. Dėl būsimo susitikimo ES ir NATO vadovai atsiduria keblioje ir nepatogioje padėtyje, nes V. Putinas ir D. Trumpas planuoja aptarti Rusijos ir Ukrainos karą ES teritorijoje, nedalyvaujant pačiam blokui.

Sterlitamako mieste Rusijos Baškirijos respublikoje per didelį sprogimą sprogmenų fabrike žuvo trys moterys. Dar penki asmenys po incidento penktadienio vakarą gydomi ligoninėje, tinkle „Telegram“ pranešė Baškirijos vadovas Radis Chabirovas. Būta įvairių spėliojimų, kad ta dronų ataka, rašė jis, tačiau tai paneigė. „Ne, tai sprogimas, kurio priežastis aiškinasi kriminalistai“, – rašė R. Chabirovas. Sugriautas vienas pastatas.