Rusija

Ketvirtadienio, spalio 29-osios, rytą dronai atakavo vieną didžiausių Rusijos chemijos kompleksų Baškortostane, gaminantį produkciją karinės pramonės sektoriui. Kaip praneša „The Moscow Times“, dronų taikiniu tapo Baškirijos sodos bendrovės gamykla. Po atakos virš jos ėmė kilti juodi dūmai. Ši gamykla yra vienas didžiausių Rusijos chemijos kompleksų. Šalyje jis užima pirmąją vietą pagal kalcinuotosios ir maistinės sodos gamybą.

Paliaubas, įvestas vykdant humanitarinę misiją Oleškuose, Chersono srityje, rusai naudoja savo daliniams pergrupuoti, kad galėtų kuo giliau smogti į dešinįjį Dnipro krantą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos pajėgų vyresnysis leitenantas, šaukiniu Aleksas.

Kito trišalių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Tokį pareiškimą, kaip pranešė „Reuters“, pateikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Kaip pažymėjo leidinys, jo žodžiai verčia abejoti, ar susitikimas įvyks lapkritį, kaip buvo siūlyta anksčiau. J. Ušakovas pažymėjo, kad Kremlius kol kas nepasiūlė konkrečios derybų datos.

JAV technologijų magnatas Elonas Muskas yra „tikras genijus“, nes į orbitą iškėlė tūkstančius palydovų, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis siekia sukurti nuosavą palydovinio interneto tinklą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pavadino JAV milijardierių Eloną Muską genijumi, skelbia rusų agentūra TASS. Jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija palaiko ryšius su JAV kosmoso klausimais, o konkrečiai – su „Starlink“ vadovu E. Musku. „Tiek mes, tiek mūsų amerikiečių partneriai – mes tai vertiname ir, nepaisant visų politinio pobūdžio klausimų, glaudžiai bendradarbiaujame su jais. Dirba tiek mūsų „Roscosmos“, tiek kitos įmonės“, – cituojamas V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priėmė dešimtis Afrikos lyderių Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime – tai Maskvos pastangų išplėsti savo įtaką visame žemyne dalis.

Ukrainai kuriant ir naudojant savo gamybos balistines raketas, Rusijai kils daugiau sunkumų, nes kai kurie geriausiai saugomi jos taikiniai taps pažeidžiami. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Turkijos karo ir saugumo analitikas, Izmiro ekonomikos universiteto docentas Sitki Egeli, kuris yra dirbęs su pirmaujančiomis savo šalies gynybos pramonės įmonėmis.

Po pokalbio su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre sulaukė sąjungininkų kritikos. Jis paaiškino skambučio tikslą ir įvardijo galimus žingsnius taikos link, skelbia „Reuters“. Leidinio teigimu, toks kontaktas skiriasi nuo pastarųjų metų Vakarų Europos lyderių praktikos, kai jie vengė tiesioginių pokalbių su Kremliaus vadovu. Sprendimas surengti pokalbį sulaukė sąjungininkų kritikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Suomijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad, nepaisant Suomijos ir Rusijos vadovų pokalbio telefonu, Helsinkis nesiekia normalizuoti santykių su Maskva, praneša naujienų portalas „TVP World“. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie Rusijos karą Ukrainoje ir diplomatines pastangas jį užbaigti.

Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos diktatoriumi sukėlė įtampą tarp Europos šalių, remiančių Ukrainą, o tai labai pradžiugino Vladimirą Putiną. Apie tai rašo „The Telegraph“. Kiti Europos lyderiai sukritikavo Alexanderį Stubbą ir Joną Gahrą Støre už tai, kad šie „veikė savarankiškai“, nesiekdami bendro Europos sutarimo. Tuo metu Rusija pareiškė, kad tai buvo tiesiog bandymas atlikti tam tikrą vaidmenį derybų procese.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lapkričio pradžioje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV techninių komandų susitikimas priklauso nuo amerikiečių pusės. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskio teigimu, susitikimas Abu Dabyje priklauso nuo JAV. „Maždaug taip pat, kaip buvo su susitikimu Briuselyje. Rusai patvirtino, mes patvirtinome. Mano nuomone, šiandien tai jau priklauso ne nuo rusų ir ne nuo mūsų.

NATO neturėtų sutikti su Rusijos reikalavimais, kol ši tęsia karą prieš Ukrainą. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“. Pasak valstybės vadovo, JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo parodė, kad ateityje gali būti imtasi įvairių veiksmų, kuriuos šiuo metu sunku prognozuoti. Jis taip pat priminė, kad Kremlius ne pirmą kartą viena ar kita forma grįžta prie saugumo garantijų suteikimo pagal savo sąlygas klausimo.

Nerimaudami dėl mažėjančių investicijų ir kapitalo nutekėjimo, Rusijos verslo atstovai reikalauja peržiūrėti mokesčių pakeitimus. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. „Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į Rusijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną su pasiūlymais prieš antrąjį svarstymą pakeisti mokesčių įstatymų projektus.

Trečiadienį, spalio 28 d., anksti ryte Rusijos Tulos srities Novomoskovsko miestą atakavo dronai. Per apšaudymą chemijos gamyklos „Azot“ teritorijoje kilo gaisras. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“. Pažymima, kad šį rytą maždaug 6 val. socialiniuose tinkluose pradėjo masiškai plisti Novomoskovske kilusio gaisro vaizdai. Rusai skundėsi dėl atakos ir patikslino, kad smūgiai teko vienam iš miesto objektų. Iš pradžių nebuvo aišku, kas sukėlė gaisrą. Mat dar 4 val.

Rusijos Skaitmeninės plėtros ministerija rengia naujus interneto apribojimus: institucija pasiūlė visą srautą iš užsienio domenų nukreipti per interneto svetainių blokavimui skirtą įrangą, taip pat riboti jo apimtį vartotojams. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, pranešė „Forbes“. Jų teigimu, ministerija ketina šiuos pakeitimus įtraukti į telekomunikacijų sektoriaus reformos įstatymo projektą, kurį pradėta rengti šių metų pavasarį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai. „Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas spalio 27 d. per pokalbį telefonu Norvegijos ir Suomijos lyderiams surengė ilgą paskaitą apie viduramžių slavų istoriją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę suteikti Rusijai naują nuolaidą – panaikinti sankcijas prieš Rusijos tiesioginių investicijų fondą, kurį JAV pareigūnai jau seniai laiko vienu iš galingiausių Kremliaus tarptautinės įtakos įrankių, skelbia „New York Times“. Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, Rusijos pareigūnai siekė to kaip dalies platesnių derybų dėl fondo dalyvavimo gabenant rusišką dyzelinį kurą į JAV.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre antradienį kalbėjosi su Vladimiru Putinu. „Financial Times“ skelbia, kad didžiąją pokalbio laiko dalį V. Putinas skyrė pamokslavimui. Tai buvo pirmasis kartas, kai Rusijos režimo lyderis kalbėjosi su kuriuo nors iš Ukrainos Europos sąjungininkų nuo praėjusių metų liepos, kai V. Putinas kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Į Jungtines Valstijas plaukia trys tanklaiviai, gabenantys rusišką dyzeliną, antradienį pranešė laivų sekimo platformos, patvirtinusios ankstesnį Maskvos, kurios susitarimas su Vašingtonu sukėlė aršią Ukrainos ir Europos reakciją, pranešimą.

Po Suomijos prezidento ir Norvegijos ministro pirmininko pokalbio telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, pasisakė Kremlius. Kremlius skelbia, kad pokalbio paprašė Suomijos ir Norvegijos lyderiai. Anot Kremliaus, kalbėta apie karą Ukrainoje, NATO ir ES politiką, saugumą Baltijos regione ir Šiaurės Europoje.

Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Kai skelbia „Reuters“, remdamiesi šaltiniu, V. Putinas Europos lyderiams išsakė reikalavimą. Pokalbio metu Kremliaus šeimininkas V. Putinas pareiškė, kad Rusija neketina daryti jokių nuolaidų dėl savo tikslo užimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Anot agentūros, europiečiai atsakė, jog reikalinga „teisinga“ taika.

Maskva pranešė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas plaukia trys rusišką dyzeliną vežantys tanklaiviai, ketvirtasis turėtų išplaukti trečiadienį. Šis tiekimas vyksta pagal susitarimą, sulaukusį griežtos Ukrainos ir Europos šalių kritikos. Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu sušvelninti sankcijas mainais už Rusijos dyzelino tiekimą pasaulio rinkoms.

Sankt Peterburgo valdžia mažina socialines išlaidas dėl biudžeto deficito, kuris šiemet gali siekti 200 mlrd. rublių (apie 2,22 mlrd. eurų). Kaip rašo „The Moscow Times“, vykdant biudžeto išlaidų mažinimą, bus apkarpytos išmokos daugiavaikėms šeimoms ir išlaidos komunalinių butų gyventojams iškeldinti. Anksčiau visos daugiavaikės šeimos galėjo vienodomis sąlygomis tikėtis socialinių išmokų, siekiančių 90 proc. būsto kainos, tačiau dabar įvedami mažinimo koeficientai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Suomijos ir Norvegijos lyderiais sukritikavo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis, pranešė Kremlius. Pasak V. Putino, šių šalių „konfrontacinė“ politika ilgina karą Ukrainoje. Pokalbio metu „atkreiptas dėmesys į konfrontacinę ES ir NATO šalių politiką, lemiančią karo veiksmų užsitęsimą“, teigiama Kremliaus pranešime.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šiandien telefonu kalbėjosi su Suomijos ir Norvegijos lyderiais, pranešė Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo biuras. „A. Stubbą ir [Joną Gahrą Støre] pokalbiui inicijavo siekis aptarti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, diplomatines pastangas užbaigti karą ir skatinti taiką bei stabilumą Europoje“, – teigiama biuro pranešime.

Donaldas Trumpas jaunesnysis per vasaros medžioklės kelionę į Mongoliją kelias dienas praleido Rusijos verslininko Umaro Kremliovo, artimo Rusijos diktatoriui, draugijoje, praneša „Financial Times“. Rugpjūtį JAV prezidento sūnus atvyko į Ulan Batorą ir išvyko į stovyklą Uvso aimake. Kelionės metu jis sumedžiojo nykstančiai rūšiai priklausantį Altajaus argalį. Nuo 2019 m. Mongolijoje jis yra nušovęs mažiausiai dar du tokius gyvūnus.

Ukraina pasirengusi aptarti visiškas arba dalines paliaubas, tačiau Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad Kremlius neketina keisti savo pozicijos. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Karo studijų instituto (ISW) ataskaita. Spalio 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pasirengusi nutraukti ugnį. Kalbama tiek apie visiškas paliaubas, tiek apie atskirus susitarimus, pavyzdžiui, moratoriumą smūgiams į energetikos infrastruktūrą arba Juodojoje jūroje.

Saugoti, maitinti ir gydyti priešo karius nėra lengva jokioje šalyje. Tačiau ukrainiečiams, dirbantiems su rusų karo belaisviais, tenka susidurti ir su papildomu iššūkiu. Jie žino, kad būtent rusai įsiveržė į jų šalį ir vykdė žiaurumus. Tuo metu jų pačių valstybė nori parodyti pasauliui, kad su belaisviais elgiasi pagarbiai, nors patys stovyklos darbuotojai tokios pagarbos gali ir nejausti. Kaip rašo „The New York Times“, žmonės šio darbo imasi dėl labai skirtingų priežasčių.

Spalio 27–29 d. valdžios institucijos apribos mobiliojo interneto veikimą Maskvos Trečiojo transporto žiedo ribose, rašo „Moscow Times“. Apie tai, anot leidinio, pranešė Skaitmeninės plėtros ministerija. Ministerija pažymėjo, kad ši priemonė susijusi su „saugumo užtikrinimu“ dujų eksportuotojų šalių forumo ir „Rusija–Afrika“ viršūnių susitikimo metu.

Kremlius pirmadienį pareiškė besitikintis, kad naujieji Serbijos politiniai lyderiai supranta bendradarbiavimo su Rusija naudą. Pareiškimas nuskambėjo po to, kai studentų vedamas protestų judėjimas Serbijos nacionaliniuose rinkimuose nugalėjo ilgametį Maskvai palankų lyderį Aleksandarą Vučičių.

Po kelių Ukrainos dronų atakų, kurių taikiniais tapo rusų duomenų centrai, Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija pasiūlė duomenų centrus statyti po žeme, maskuoti juos nuo stebėjimo iš oro ir aprūpinti apsaugos nuo dronų sistemomis, spalio 25 d. pranešė Rusijos leidinys „Kommersant“. Leidinio „Kommersant“ duomenimis, esamiems, planuojamiems ir statomiems objektams skirtose rekomendacijose nustatyti trijų kategorijų duomenų centrų apsaugos standartai, įskaitant reikalavimus dėl jų įrengimo an...

Lenkijos Seimo pirmininkas Włodzimierzas Czarzasty paragino kasdien stebėti Rusijos veiksmus ir pareiškė, kad Maskvos keliama grėsmė didėja, nors panikuoti nėra pagrindo. Apie tai W. Czarzasty kalbėjo Kairiųjų partijos suvažiavime Žešuve, pranešė Lenkijos radijas. Prabilo apie incidentą Lenkijos pašonėje „Šiuo metu nėra grėsmės, kad Rusijos kariuomenė įžengs į Lenkiją ir čia prasidės karas.

Rusijos pajėgos Odesos srityje du kartus smogė vietai, kurioje dirbo gelbėtojai. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Per naktinę priešo ataką buvo sunaikintas pramonės objektas, kuriame kilo gaisras. Ugniagesiams gesinant liepsnas, Rusijos pajėgos dar du kartus smogė tiesiai į vietą, kurioje jie dirbo“, – sakoma tarnybos pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Gelbėtojai spėjo pasislėpti ir nenukentėjo.

Ukrainos gynybos pajėgos surengė raketų smūgį gamyklai „Energija“ Rusijos Lipecko srities Jeleco mieste, esančiame maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina, praneša situaciją stebintis kanalas „Exilenova+“. Pranešama, kad po smūgio gamyklos teritorijoje kilo didelis gaisras, pasklido tiršti dūmai. „Telegram“ kanalo duomenimis, smarkiai apgadintas vieno iš gamybinių pastatų fasadas ir vidaus patalpos. „Toliau naudoti šį pastatą nebeįmanoma“, – pabrėžė analitikai.

Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas vėl pasisakė apie karą Ukrainoje, tačiau šį kartą jo dėmesio centre atsidūrė ne ukrainiečiai, o Rusijos šauktiniai – kaip praneša naujienų portalas „Unian“, verslininkas stojo jų ginti socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše. Iš jo žodžių galima spręsti, kad verslininkas Ukrainoje kariaujančius rusus laiko žmonėmis, neturinčiais pasirinkimo ir faktiškai priverstais dalyvauti kare. „Nesibaigiančios ukrainiečių ir rusų žudynės turi liautis.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas viešai pasiskundė Vakarų sankcijomis Rusijai ir pareiškė, kad drausti viską, kas susiję su Rusija, esą yra neprotinga. Kartu jis pripažino, kad kai kurios Europos bendrovės buvo priverstos pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl savo vyriausybių spaudimo, praneša Rusijos ambasada JAV. Interviu Rusijos propagandistui Pavelui Zarubinui Kremliaus vadovas pareiškė, kad Rusija esą turi daug draugų Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Oleškų gyventojų evakuaciją, pareiškė esąs įsitikinęs, kad rusai darys viską, ką gali, siekdami priversti šio miesto gyventojus trauktis į Rusiją.

Spalio 26-osios rytą Voronežą atakavo dronai. Netoli prekybos ir verslo komplekso „Galerija Čižova“ nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisras. Mieste užfiksuoti keli gaisro židiniai. Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi stebėsenos kanalu „Exilenova+“. „Galerija Čižova“ – vienas didžiausių prekybos ir verslo kompleksų Voronežo centre. Apie 5.20 val. jo apylinkėse nugriaudėjo sprogimai, po kurių kilo gaisras. Vėliau vietos gyventojai pranešė, kad ugnis vis dar negesinama.

2030 metų pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas vyks Maskvoje, paskelbta sekmadienį. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) tapo pirmąja olimpine federacija nuo 2022 metų, suteikusia Rusijai teisę rengti tokio masto varžybas. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusijoje dar nebuvo surengtas nė vienas olimpinių sporto šakų pasaulio čempionatas. 2025 metų pasaulio plaukimo čempionatas, iš pradžių planuotas Rusijos mieste Kazanėje, buvo perkeltas į Singapūrą.

Ginkluoti automatais vyrai, kuriems patikėta numušinėti Maskvą puolančius dronus, pirmą kartą pasirodė ant Lenino mauzoliejaus stogo. Penktadienį, spalio 23 d., leidinio „VČK-OGPU“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip „dronų medžiotojas“ stovi ant mauzoliejaus, nuo kurio Sovietų Sąjungos laikais generaliniai sekretoriai stebėdavo paradus ir žygiuojančias kolonas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė derina paliaubų Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste terminus po to, kai JAV pirmoji ponia Melania Trump netikėtai paskelbė, kad jai pavyko susitarti dėl paliaubų toje vietovėje.

Ukraina smogė vienai didžiausių Rusijos optoelektronikos gamyklų Oriolo mieste. Raketų smūgis buvo suduotas gamyklai „Proton“ Oriolo mieste, praneša stebėsenos kanalai. Smūgį Oriolo gamyklai patvirtina ir „Telegram“ kanalas ASTRA. Pakilo dūmų stulpas Remiantis OSINT analize, mieste kylantis didelis dūmų stulpas matomas būtent virš įmonės teritorijos. Kol kas duomenų apie žalos mastą ir nukentėjusius gyventojus nėra.

Rusijos kariuomenė pasitelkia universitetų ir kitų mokymo įstaigų studentus koviniams dronams bei kitai įrangai kurti ir gaminti, atskleidė su Lenkijos transliuotoju „TVP World“ susijusio ir rusų kalba informaciją skelbiančio internetinio leidinio atliktas tyrimas. Leidinio „Vot Tak“ tyrimo duomenimis, mažiausiai 40 civilinių švietimo įstaigų visoje Rusijoje dalyvauja projektuose, susijusiuose su kovinių dronų ir kitos Ukrainos mūšio lauke naudojamos įrangos gamyba.

Didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas, laukdamas galimybės nusileisti Maskvoje, pradėjo sukti ratus virš Penzės srities, nes virš miesto buvo uždaryta oro erdvė. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Shot“. Patikslinama, kad kalbama apie „Emirates“ bendrovės lėktuvą „Airbus A380“, skrendantį iš Dubajaus į Domodedovo oro uostą. Šiuo metu jis yra virš Rusijos regiono, skelbia Rusijos žiniasklaida. Šaltinio duomenimis, šio tipo lėktuvas Rusijoje gali nusileisti tik keliuose oro uostuose.

Ukrainai vis aktyviau atakuojant Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Rusijos valstybinė naftos milžinė „Rosneft“ susiduria su didėjančiais finansiniais sunkumais ir ilgalaikės žalos perspektyva, skelbia portalas „The Kyiv Independent“, cituojantis agentūrą „Bloomberg“. Pastaroji remiasi analitikais, šaltiniais bendrovės viduje ir peržiūrėtais dokumentais.

Propagandinio Rusijos kanalo „Tsargrad“ savininkas Konstantinas Malofejevas pasiūlė Vladimirui Putinui surengti branduolinį smūgį prieš Vakarų ginklų sandėlius Ukrainoje, rašo „Moscow Times“. Apie tai jis kalbėjo britų žurnalisto Pierso Morgano pokalbių laidoje. P. Morganas paprašė jo pasakyti bent keletą dalykų, dėl kurių jis galėtų sukritikuoti Rusijos režimo lyderį V. Putiną.   Jis pareiškė, kad tai, jog V. Putinas nepanaudojo branduolinio ginklo yra klaida.

Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybas planuojama atnaujinti lapkritį Abu Dabyje, penktadienį žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija nurodė esanti pasirengusi atnaujinti derybas, kurios nuo metų pradžios buvo įstrigusios, po šią savaitę Sankt Peterburge įvykusio prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo.