Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su savo kolega iš JAV Donaldu Trumpu aptarė Izraelio ir Irano konfliktą, taip pat pastangas siekiant susitarimo dėl Ukrainos, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. „Pavojinga eskalacija Artimuosiuose Rytuose, žinoma, buvo pokalbio centre“, – pareiškė Kremlius, kurį citavo agentūros.

Silpstant Irano pozicijai Vidurio Rytuose, gali sumažėti ir jo Rusijai teikiama pagalba, o dėl to nusilptų ir pačios Rusijos pozicija Ukrainoje vykstančiame kare, naujienų agentūrai LETA pasakojo Latvijos Tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Tomsas Ratfeldersas. Jis pabrėžė, kad Vidurio Rytai yra labai svarbus regionas, kuriame susikerta pasaulio prekybos keliai. Šis regionas yra svarbus naftos prekybai, nes kai kurios iš jo šalių yra didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos.

Britų naikintuvai perėmė Lenkijos oro erdvę virš Baltijos jūros pažeidusį Rusijos žvalgybinį lėktuvą, penktadienį pranešė lenkų kariuomenė.  „Dar vienas rusų lėktuvo perėmimas virš Baltijos jūros – šįkart jį perėmė du britų naikintuvai“, – socialiniame tinkle „X“ parašė gynybos ministerija.  Ministerija pridūrė, kad Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20 virš Baltijos jūros įskrido 2 km į Lenkijos oro erdvę, pridūrė ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir Irano prezidentu Masudu Pezeshkanu, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasis Kremliaus pareiškimu. Izraelio premjerui V. Putinas pabrėžė, kad „Rusija smerkia Izraelio veiksmus, pažeidžiančius JT chartiją ir tarptautinę teisę“. Jis taip pat pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tarpininkauti Izraelio ir Irano konflikte.

Penktadienį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė (DORSZ) pranešė, kad maždaug 10.50 val. Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20 pažeidė Lenkijos oro erdvę virš Baltijos jūros, į ją įskridęs maždaug per 2 kilometrus.  DORSZ tai pavadino dar vienu pavyzdžiu, kai Rusija išbando NATO sistemų pasirengimą.  Prieš Rusijos lėktuvui įskrendant į Lenkijos oro erdvę buvo pakelti Didžiosios Britanijos naikintuvai.

Rusija pasmerkė „rimtą įtampos eskalavimą“ Artimuosiuose Rytuose po Izraelio atakų prieš Iraną. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad V. Putinas buvo nuolat informuojamas ir kad „Rusija yra susirūpinusi dėl įvykių“. Rusija, palaikanti glaudžius santykius su Iranu, neseniai pasisiūlė tarpininkauti JAV derybose dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pasveikino Rusijos žmones nacionalinės šventės proga. „Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios remti Rusijos žmones, kurie toliau siekia šviesesnės ateities“, – pareiškė M. Rubio. „Naudodamiesi proga taip pat dar kartą patvirtiname Jungtinių Valstijų norą konstruktyviai bendradarbiauti su Rusijos Federacija, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pridūrė jis.

Paskutinis pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu buvo geras, bet kol kas nieko iš jo neišėjo, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo UNIAN. Kalbėdamas apie karą D. Trumpas pareiškė, kad jame žūsta daugiau nei penki tūkstančiai karių abejose pusėse. Pokalbio metu D. Trumpas bandė išvengti klausimų apie pokalbį su V. Putinu. „Jis (Putinas – red. past.) kalbėjo apie tai, ko nori, ir apie tai, ko nenori, turėjome gerą pokalbį.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bandymai pagerinti Rusijos ir JAV santykius greičiausiai neduos greitų rezultatų. „Dvišaliuose santykiuose yra daug kliūčių, todėl vargu ar galime tikėtis greitų rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas kelis kartus pasikalbėjo telefonu.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) gali stebėti „Telegram“ vartotojus visame pasaulyje, nepaisant šios programėlės įkūrėjo Pavelo Durovo pareiškimų apie visišką jos saugumą. Tai atskleidė „Važnyje istorii“ atliktas tyrimas, apie kurį rašo „The Moscow Times“. Kaip nustatė leidinio žurnalistai, visi per „Telegram“ siunčiami pranešimai yra iššifruojami ir saugomi serveriuose, o ne vertotojų įrenginiuose, kaip yra „WhatsApp“ ar „Signal“ atveju, kurios taiko pilną šifravimą visiems pokalbiams.

JAV ir Rusijos derybos dėl dvišalių santykių bus perkeltos iš Stambulo į Maskvą, pranešė Rusijos ambasadorius Vašingtone Aleksandras Darchievas, rašo „Reuters“. „Rusijos ir Amerikos santykių atkūrimas dar toli“, – TASS sakė jis. „Galiu patvirtinti, kad kitos delegacijų derybos vyks artimiausiu metu Maskvoje“, – sako jis. Karas Ukrainoje sukėlė didžiausią Maskvos ir Vakarų konfrontaciją nuo Šaltojo karo laikų.

Rusijos Tambovo srityje griaudėjo sprogimai, praneša „Krymskyj Veter“. Skelbiama, kad dronais buvo atakuota parako gamykla. Įmonė gamina produktus ir civiliniams, ir kariniams tikslams. Įmonė priklauso valstybinei korporacijai „Rostec“ ir tiekia produkciją Rusijos gynybos ministerijai bei kitiems užsakovams. Bendrovė gamina paraką visų rūšių ginklams, visų kalibrų artilerijos sistemoms, esančioms sausumos kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir aviacijos ginkluotėje.

Antradienį Rusijoje suimtas opozicijos politikas Levas Šlosbergas – vienas paskutiniųjų veikėjų, atvirai kritikuojančių Maskvos puolimą Ukrainoje, nepabėgęs iš šalies ir iki šiol neįkištas į kalėjimą, pranešė jo partija.  Pradėjusi karą Ukrainoje, Rusija suintensyvino kampaniją prieš kitaip mąstančius ir oponentus, įvedė griežtus karinės cenzūros įstatymus ir nuteisė kritikus ilgai kalėti.

Maskvoje susitiko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su Baltarusijos kolega Maksimu Ryženkovu, tačiau daug dėmesio buvo skiriama ne dviejų šalių vidaus reikalams, o kaimyninių valstybių juodinimui: kliuvo Lenkijai ir Baltijos šalims.

Ekologinė katastrofa Krasnojarsko krašte (Rusija): motorlaivis užplaukė ant seklumos Jenisiejaus upėje. Buvo apgadintas jo bakas, o į upę išsiliejo 30 tonų dyzelino. Naftos dėmė nusidriekė 30-50 kilometrų, kuri kelia grėsmę vietos florai ir faunai. Taršos dėmė nusidriekė beveik 30 kilometrų nuo avarijos vietos, praneša Kazačinsko rajono administracija. „5 kanale“ skelbiama, kad taršos dėmė pasiekė jau 50 kilometrų.

Rusija, Kremliaus duomenimis, ketina plėsti savo vaidmenį Afrikoje. „Rusijos buvimas Afrikoje auga. Mes iš tikrųjų ketiname visapusiškai plėtoti savo bendradarbiavimą su Afrikos šalimis“, – pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Daugiausiai dėmesio skiriama „ekonominei ir investicinei sąveikai“, sakė D. Peskovas. Tai esą apima ir tokias „jautrias sritis“, kaip gynyba ir saugumas.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu agentūrai TASS pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje nesibaigs, „kol NATO neišvyks“ ir priminė 2021-ųjų pabaigoje Rusijos pateiktą NATO ultimatumą. Pasak rusų diplomato, Šiaurės Atlanto aljanso plėtra tapo viena iš „pagrindinių esminių prieštaravimų“ tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo klausimais priežasčių.

Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka pažadėjo siųsti į Kaliningrado sritį maisto produktus, įskaitant „tas sumautas bulves“. Anksčiau V. Putinas pasakojo, jog bulvių trūksta visoje Rusijoje, o A. Lukašenka jam skundėsi „visas jau pardavęs rusams“. Susitikimo su Kaliningrado gubernatoriumi Aleksejumi Besprozvanychu metu A. Lukašenka pareiškė:  „Būkite tikri, kad, nepaisant tam tikrų logistinių problemų, mes reikalingą kiekį maisto produktų pristatysime. Visokių.

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino dar vieną rusų daugiafunkcinį naikintuvą Su-35, tačiau pagrindinė mįslė vis dar liko neišspręsta – kokiomis priemonėmis Ukrainai pavyko numušti priešo orlaivį, rašoma „Defense Express“. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad šeštadienį, birželio 7 d., sėkmingos operacijos metu Kursko operatyvinėje zonoje buvo numuštas rusų daugiafunkcinis naikintuvas Su-35. Vėliau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti ant žemės gulinčios sudužusio lėktuvo nuolaužos.

Rusija pirmadienį, prieš numatomą Aljanso vadovo Marko Rutte raginimą „400 proc. padidinti“ oro gynybos išlaidas, išvadino NATO „agresijos priemone“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie planus, apie kuriuos M. Rutte turėtų pranešti pirmadienį Londone, žurnalistams sakė, kad NATO „demonstruoja save kaip agresijos ir konfrontacijos priemonę“. ...

Čeboksarų mieste Čiuvašijos Respublikoje Rusijoje atakuota bendrovė, gaminanti įrenginius, naudojamus Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Dronais atakuota gamykla „VNIIR-Progress“. Ji gamina Rusijos kariuomenei imtuvus „Kometa“, saugančius Rusijos dronus nuo Ukrainos elektroninių kovos priemonių. Gamykla dėl smūgio sustabdė darbą. Gaisras Rusijoje Čiuvašijos vadovas Olegas Nikolajevas sako, kad ant gamyklos teritorijos nukrito du dronai.

Rusijos sukarinta grupuotė „Wagner“ paliko Malį, o jos vietą perėmė Maskvos valdomas „Afrikos korpusas“, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai ir saugumo šaltiniai. „Oficialiai „Wagner“ nebėra Malyje. Tačiau „Afrikos korpusas“ stiprina savo pajėgas“, – sakė vienas diplomatinis šaltinis Sahelio regione. Su „Wagner“ susijusioje socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje buvo rašoma: „Misija įvykdyta. „Wagner“ grįžta namo.

Vieną dieną jis buvo ukrainietis berniukas iš Mariupolio, o kitą – rusas. Tai istorija apie tapatybės praradimą ir neįtikėtiną močiutės kelionę, kuri siekė susigrąžinti anūką namo, rašoma „The Washington Post“. Iljai Matvijenko buvo beveik 13 metų, bet jis vis dar lengvai pasiklysdavo. Praėjo treji metai nuo to laiko, kai motina mirė berniuko rankose po rusų apšaudymo. Kariai jį rado vieną ir išvežė giliau į okupuotą Donecko teritoriją, kur jis buvo atiduotas įvaikinimui.

Birželio 1 d. rytą nuošalioje oro bazėje „Belaja“, Rusijos Irkutsko srityje, daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos fronto linijos, įvyko dramatiškas konflikto eskalavimas tęsiantis karui tarp Ukrainos ir Rusijos, rašoma „Bulgarian Military“. 2025 m. birželio 1 d. Ukrainos pajėgos įvykdė dronų ataką, nukreiptą prieš Rusijos strateginius bombonešius, konkrečiai „Tupolev Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ orlaivius, dislokuotus bazėje.

Gegužės 28 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vokietijoje, kur susitiko su naujuoju šalies kancleriu Friedrichu Merzu. Kyjivas tikėjosi, kad šis vizitas atvers kelią „Taurus“ tolimojo nuotolio raketų tiekimui – šis prašymas buvo kartojamas nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

AV pilietis Josephas Tateris po beveik metus trukusio sulaikymo, įskaitant priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje, išvyko iš Rusijos, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. 46 metų J. Tateris buvo sulaikytas 2024 metų rugpjūtį. Jis kaltinamas policininko užpuolimu per konfliktą su darbuotojais viename prabangiame Maskvos viešbutyje. Balandį Maskvos teismas sutiko, kad J. Tateris būtų priverstinai paguldytas į psichiatrijos ligoninę.

Rusijos nacionalinė gvardija penktadienį pareiškė, kad nukovė vyrą, kurį sučiupo bandantį inicijuoti prieš karinį objektą nukreiptą ataką pasitelkiant granatomis apginkluotus bepiločius orlaivius. Šis incidentas įvyko po to, kai Ukraina praėjusią savaitę surengė drąsią koordinuotą bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos oro bazes, per kurią buvo apgadinti milijardų dolerių vertės strateginiai bombonešiai.

Rusija yra pasirengusi suteikti politinį prieglobstį technologijų milijardieriui Elonui Muskui po jo viešų nesutarimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, penktadienį pareiškė Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Novikovas, rašo „Kyiv Independent“. „Manau, kad Muskas žaidžia visiškai kitą žaidimą ir jam politinis prieglobstis nebus reikalingas, tačiau jei prireiktų, Rusija tikrai galėtų jį suteikti“, – propagandinei naujienų agentūrai TASS sakė D. Novikov...

Birželio 4 d. vakare Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir poetė Nastia Rodionova socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Paryžiaus galerijoje „L Galerie“ eksponuojami Vladimiro Putino ir banko „Rossija“ akcininkės Svetlanos Krivonogich, dukters Jelizavetos Krivonogich darbai.

Rusijos centrinis bankas penktadienį iki 20 proc. sumažino bazinę palūkanų normą, kuri iki šiol sudarė 21 proc. ir buvo dviejų dešimtmečių aukštumose, nes ekonomika lėtėja, o pareigūnai tvirtina, kad daug mėnesių sparčiai kylančios kainos tampa kontroliuojamos. Nuo tada, kai Maskva 2022 m. pradėjo prieš Ukrainą nukreiptą visapusišką karinį puolimą, Rusijos ekonomika pasižymi nepastovumu, o augimas dabar lėtėja, prieš tai fiksavus, pasak pareigūnų, „perkaitimo“ laikotarpį.

Apklausos Rusijoje parodė, kad rusai daug labiau nori „draugauti“ su Vakarais negu pernai. Dauguma Rusijos piliečių pritaria, kad reikia užmegzti santykius su Vakarų šalimis, rodo „Levada centr“ apklausos rezultatai. Tam pritarė 80 proc. respondentų, arba 28 proc. daugiau rusų nei prieš metus, ir tai yra didžiausias skaičius per visą stebėjimo laikotarpį. Dėl poreikio gerinti santykius su Vakarais nebuvimo pasisakė 14 proc.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino nutraukti Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą su Rusija po to, kai lyderis Kim Jong Unas pažadėjo besąlygišką paramą Maskvai jos kare Ukrainoje. „Šiaurės Korėjos karinių pajėgų dislokavimas Rusijoje ir bet kokia Rusijos Federacijos parama KLDR turi baigtis“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas, minėdamas Šiaurės Korėją jos oficialiu pavadinimu – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė keletą kartų kalbėjęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, norėdamas paraginti jį pradėti taikos derybas ir „pamiršti karo beprotybę“. Tai I. Lula pasakė ketvirtadienį kalbėdamas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Mačiau, kad Trumpas tviteryje rašė, jog kalbėjosi su Putinu ir tas jų pokalbis nebuvo labai vykęs.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Rusija ketvirtadienį uždraudė Britų tarybą kaip „nepageidautiną organizaciją“, Maskva pavadino Londoną pasaulinės krizės architektu ir „karų kurstytoju“.  Abiejų šalių santykiai buvo pašliję dar prieš Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto karinį puolimą Ukrainoje. Juos temdė daugybė šnipinėjimo ir kišimosi skandalų, įskaitant buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiosios Britanijos teritorijoje 2018 metais.

Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais. Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas naudoja pasenusią „Windows XP“ operacinę sistemą, kuri nebuvo atnaujinta daugiau nei dešimtmetį. Oficialiose jo kabineto nuotraukose nuolat matomas šios sistemos ekranas. Tai liudija nuotraukos iš oficialios Kremliaus svetainės. Naujausios nuotraukos pasirodė balandžio pabaigoje per V. Putino susitikimą su Rusijos generalinio štabo vadovu.

Kremlius trečiadienį naują Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninį pokalbį dėl karo Ukrainoje pavadino „pozityviu“ ir „produktyviu“. „Pokalbio pabaigoje abu lyderiai pasikeitimą nuomonėmis pavadino pozityviu ir gana produktyviu ir patvirtino norą palaikyti nuolatinį ryšį“, – žurnalistams sakė V. Putino diplomatijos patarėjas Jurijus Ušakovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pirmą kartą kalbėjosi telefonu su popiežiumi Leonu XIV ir pokalbio metu sakė, kad vertina popiežiaus norą padėti išspręsti Ukrainos krizę, pranešė Kremlius. V. Putinas pasveikino kardinolą Robertą Francisą Prevostą su išrinkimu Katalikų Bažnyčios vadovu ir „palinkėjo jam sėkmės vykdant tokią svarbią misiją“. Per pokalbį su popiežiumi V. Putinas pareiškė, kad nori taikos diplomatijos keliu.

Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisiūlė dalyvauti branduolinėse derybose su Iranu po to, kai JAV prezidentas apkaltino Teheraną per lėtai judant link susitarimo.  „Prezidentas Putinas pasisiūlė dalyvauti diskusijose su Iranu“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po abiejų lyderių pokalbio rašė D. Trumpas.

Rusiją supurtė net šios šalies mastu neįprastas nutikimas: čečėnų smogikai apie 20-21 vakaro pagrobė verslininką Aregą Ščepichiną Maskvos Jaroslavskio stotyje. Į automobilio bagažinę sugrūstas vyras buvo sumuštas, o vėliau paleistas į laisvę. „Baza“ išvakarėse paviešintame vaizdo įraše matyti Jaroslavskio stoties teritorija keturių čečėnų civiliais drabužiais tempiamas A. Ščepichinas, kuris šaukiasi žmonių pagalbos. Stotyje tuo metu buvo gausu žmonių, todėl vaizdo įrašai greitai išplito soc.

Rusija turėtų „sunaikinti“ Baltijos šalis ir užsitikrinti pergalę, o ne taiką su Ukraina, pareiškė Vladimiro Putino atstovas, Rusijos valstybinės televizijos vedėjas Vladimiras Solovjovas, rašo „express.co.uk“. V. Solovjovas pareikalavo sunaikinti Baltijos šalis, kurios ribojasi su Rusija ir pažadėjo didinti gynybos išlaidas. „Baltijos šalių militarizacija vyksta greitai. Turime jas sunaikinti dabar“, – savo laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ aiškino Kremliaus ruporas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog birželio 7 ir 8 dienomis vyks karo belaisvių mainai. Rusija pasirengusi iškeisti 500 karių, tačiau Ukraina sąrašų dar negavo, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Anksčiau šią savaitę per Maskvos ir Kyjivo derybas Turkijoje buvo pasiektas atitinkamas susitarimas.

Birželio 1 d. Ukrainos dronai sėkmingai atakavo Rusijos karinę bazę, esančią Irkutsko srityje. Šio, ir kelių kitų karinių aerodromų gynyba pasirodė esanti nepasirengusi tokiam išpuoliui, kariuomenė prarado virš 10 brangių lėktuvų.

Voronežo srities (Rusija) gyventojas Jurijus K., kuris pasirašė sutartį su Rusijos gynybos ministerija, buvo išsiųstas į priešakines fronto linijas, nepaisant to, kad jam trūksta visų vienos rankos pirštų.  Pasak karininko giminaičių, jis pats nusprendė pasirašyti dvejų metų sutartį 2023 m. balandžio mėn.

Baltijos jūroje prasidėjusias NATO pratybas Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pavadino pasirengimu kariniam susidūrimui su Rusija, rašoma „Zerkalo“. NATO „Baltops“ pratybos vyksta jau 50 metų tuo pat metu, o šiais metais Rusija nusprendė irgi surengti pratybas, taip eskaluodama situaciją. „Mes vertiname NATO veiklą kaip pasirengimą kariniam susidūrimui su Rusija.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė ir žiniasklaidos teisių grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) antradienį gyrė televizijos kanalo, kuriuo siekiama apeiti cenzūrą Rusijoje, įkūrimą. Kanalas „Rossija buduščego“ („Ateities Rusija“), kuris taip pat yra skirtas išsaugoti Kremliaus kritiko A. Navalno palikimą, bus transliuojamas per RSF valdomą nemokamą palydovinę platformą.

Rusijos vyriausiasis saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu trečiadienį atvyko į Pchenjaną, kur susitiks su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu ir dalyvaus derybose, pranešė valstybinės rusų naujienų agentūros. S. Šoigu atvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu, pranešė TASS, o „RIA Novosti“ nurodė, kad tikisi, jog tarp pokalbių temų bus aktualūs reikalai, „įskaitant situaciją aplink Ukrainą“. Trečiadienio vizitas yra antroji S. Šoigu kelionė į Pchenjaną per mažiau nei tris mėnesius.

Pietų Rusijos Volgogrado miesto teismas nuteisė cerebriniu paralyžiumi sergantį studentą 12 metų kalėti griežto režimo pataisos darbų kolonijoje už 3 tūkst.