Rusija

Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja vis agresyviau ir rafinuočiau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius, kad šie vogtų pinigus, gautų žvalgybinės informacijos ir darytų įtaką rinkimams, teigiama antradienį paskelbtoje technologijų įmonės „Microsoft“ ataskaitoje apie skaitmenines grėsmes. Minėtų šalių užverbuoti programišiai ne tik vagia duomenis, „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje rašė IT milžinės viceprezidentas Tomas Burtas.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija siekia pakenkti būsimiems Moldovos prezidento rinkimams ir tam išleido milijonus dolerių (eurų).  Moldovoje sekmadienį vyks prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). 2,6 mln. gyventojų turinčiai buvusiai sovietinei šaliai tai bus lemiamas momentas. „Rusija aktyviai siekia pakenkti Moldovos rinkimams ir jos integracijai į Europą“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Gyvas rastas rusas, daugiau nei du mėnesius dreifavęs pripučiamoje valtyje lediniuose vandenyse, kitas vyras ir paauglys mirė, antradienį pranešė prokurorai. Abu vyrai ir 15-metis rugpjūčio 9 d. išplaukė į Sachalino salą iš tolimųjų rytų Chabarovsko srities, pranešė prokurorai. „Po kurio laiko ryšys su jais nutrūko, jų valties vieta buvo nežinoma“, – sakė jie. „Spalio 14 d. apie 22 val.

Rusas, įkalintas už „armijos diskreditavimą“, kai jo dukra mokykloje nupiešė Ukrainą palaikantį piešinį, antradienį išėjo į laisvę, atlikęs visą įkalinimo bausmę, sakė jo advokatas. 56 metų Aleksejus Moskaliovas buvo sulaikytas 2022 m. balandį, kai jo dukra Marija per dailės pamoką nupiešė raketas, lekiančias į ukrainietę motiną ir vaiką. Vėliau tyrėjai socialinėje žiniasklaidoje aptiko kariuomenę kritikuojančių jo komentarų ir 2023 m. kovą jis buvo nuteistas kalėti dvejus metus.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos gynybos pakto su Šiaurės Korėja prasmė esą yra aiški. Toks komentaras nuskambėjo po to, kai paaštrėjo įtampa dėl Pchenjano sprendimo sunaikinti kelius, vedančius į Pietų Korėją. Antradienį Šiaurės Korėja susprogdino kai kurias simbolinių kelių atkarpas, o tai paskatino Seulą sureaguoti ir surengti „atsakomosios ugnies“ operaciją.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos gynybos pakto, numatančio abipusę pagalbą, jei kuri nors iš jų susidurtų su agresija, prasmė yra aiški.  „Sutartyje pateiktos formuluotės nereikia tikslinti, ji yra gana aiški. Svarbiausia, kad sutartis numato strateginį, nuodugnesnį bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Maskvoje sprogo ant „Shaker Group“ generalinio direktoriaus ir restoranų savininko Viktoro Mišačiovo visureigio „Chinese Tank“ padėtas sprogmuo, remdamasis rusų žiniasklaida praneša „Moscow Times“. Trys žmonės buvo sužeisti: pats 44 metų verslininkas, jo šešiametis sūnus ir kaimynas. V. Mišačiovui buvo nuplėšta dalis rankos, sužalota jo koja. Sprogo savadarbis sprogmuo Verslininkas paguldytas į ligoninę. Vaikui praskelta galva. Trečiasis nukentėjusysis susižeidė koją.

Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai. Vokietija, kuri po JAV yra svarbiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir pati vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu, nurodo žvalgyba.

Popiežiaus specialusis pasiuntinys taikos Ukrainoje klausimu kardinolas Matteo Zuppis Maskvoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Rusijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pirmadienį vykusiame susitikime buvo kalbama apie „bendradarbiavimą humanitarinėje srityje konflikto Ukrainoje kontekste“. Taip pat esą buvo aptartos dvišalės ir tarptautinės temos. Ministerija dialogą tarp Rusijos ir Vatikano pavadino konstruktyviu.

Ukrainos dezinformacijos prevencijos centras paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą 100 000 Šiaurės Korėjos karių apmokymą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko apie tai parašė „Telegram“ žinutėje. „Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie 100 000 Šiaurės Korėjos karių apmokymą ir jų dislokavimą Ukrainos teritorijoje neatitinka tikrovės“, – rašė jis, pridurdamas, kad mažiau nei 1 proc. Šiaurės Korėjos karininkų moka rusų kalbą.

Toli rytuose esančioje Ochtsko jūroje žvejai iš vandens ištraukė vyrą, kuris be maisto ir vandens dreifavo du mėnesius. Per šį laiką 46-erių vyras neteko 50 kg svorio, sunkiai prakalba, bet išgyveno. Kartu su juo plaukęs brolis su sūnumi mirė. Pripučiama valtis-katamaranas su trimis keleiviais – dviem vyrais ir paaugliu – dingo prieš 67 dienas.

Ukrainos ginklų pramonė, oficialiais duomenimis, iki šiol pagamino ir ginkluotosioms pajėgoms perdavė milijoną įvairių dronų. „Ir tai yra tik tai, ką daro valstybė“, – savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Be valstybės finansuojamų užsakymų bepiločius karui su agresore Rusija skiria ir privatus sektorius bei užsienio sąjungininkės.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas buvo įsitikinęs, kad Rusijos Arkties kalėjime jo laukia mirtis, kaip rašoma jo memuaruose, kurių ištraukas paskelbė leidinys „The New Yorker“. „Visą likusį gyvenimą praleisiu kalėjime ir čia mirsiu. Neturėsiu su kuo atsisveikinti. <...> Visos sukaktys praeis be manęs. Niekada nepamatysiu savo anūkų“, – 2022 m. kovo 22 d. rašė A. Navalnas. Nepaisant to, jis, suvokdamas savo likimą, nebijojo mirties, rašoma leidinyje.

Rusijos teismas pirmadienį nuteisė prancūzų mokslininką Laurent'ą Vinatier trejus metus kalėti už tai, kad jis pažeidė įstatymą dėl „užsienio agentų“. Maskvos Zamoskvorečjės rajono teismo teisėja Natalija Čeprasova perskaitė nuosprendį, kad L. Vinatier pripažintas kaltu ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė pataisos kolonijoje. Teismo procesas vyko rusenant įtampai tarp Maskvos ir Paryžiaus dėl Rusijos plataus masto karo Ukrainoje.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas pirmadienį per derybas Pekine kolegai iš Rusijos sakė, kad abiejų šalių armijos turėtų „gilinti strateginį bendradarbiavimą“. „Dvi karinės pajėgos turėtų vadovautis savo lyderių nustatyta kryptimi, gilinti strateginį bendradarbiavimą (...) ir nuolat plėtoti karinius ryšius“, – sakė Dong Junas Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui, sakoma Pekino gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministras atvyko į Pekiną derybų su Kinijos kariuomenės vadovybe, abiem šalims stiprinant karinį ir ekonominį bendradarbiavimą, pirmadienį pranešė rusų naujienų agentūros ir Gynybos ministerija. Pranešimuose sakoma, kad gynybos ministras Andrejus Belousovas susitiks su kinų kariuomenės ir politine vadovybe. Maskva ir Pekinas ryšius stiprina nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.

Naktį iš spalio 12 į 13 d. Rusijoje sudegė lėktuvas Tu-134, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir paviešino tai liudijantį vaizdo įrašą. Skelbiama, kad lėktuvas stovėjo „Orenburg 2“ aerodrome ir priklausė 117-ajam karinės transporto aviacijos pulkui. „Buvo sudeginta priešo Tuška.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apkaltino Šiaurės Korėją siunčiant karius į Rusijos kariuomenę. „Mes matome stiprėjančią sąjungą tarp Rusijos ir tokių režimų kaip Šiaurės Korėjoje, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Tai jau nebėra tik ginklų perdavimas. Iš tiesų tai jau žmonių perkėlimas iš Šiaurės Korėjos į okupanto karines pajėgas“. „Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis reikia plėtoti mūsų santykius su partneriais.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas sekmadienį paragino tarptautines organizacijas reaguoti į pranešimus, kad Rusijos Kursko srityje, kur Kyjivas rugpjūtį pradėjo savo operaciją, galimai buvo nužudyti keli ukrainiečiai karo belaisviai. Ukrainos gynybos ministerijai artima mūšio lauko analizės svetainė „DeepState“ teigė, kad Rusijos kariai spalio 10 dieną nušovė devynis ukrainiečių „dronų operatorius ir rangovus“, kai šie pasidavė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, užbaigęs kelionę į Vokietiją ir kitas Europos šalis, paragino Vakarų partnerius skubiai teikti pagalbą, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis pristatys pergalės planą ukrainiečiams, pranešė prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. „Kalbant apie platesnį pristatymą Ukrainai, manau, kad tai dienų klausimas. Nes svarbu suprasti, kokiame karo etape esame, ką darome. Manau, kad prezidentas pristatys gana veiksmingai“, – Ukrainos televizijai sakė V. Podoliakas.

Karas Ukrainoje išryškino būsimo Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Nuo Šaltojo karo laikų įtampa dar niekada nebuvo tokia didelė. Šiuo metu Rusija yra įsitraukusi į karą su Ukraina, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar sustojimo ženklų. Rusija pasimokė ir patobulėjo po katastrofiškos invazijos pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad Maskva bandė išstumti Rusijos Kursko srityje esančias Ukrainos pajėgas, bet Kyjivas turimas pozicijas išlaikė. Ukrainos kariai į Rusijos Kursko srities teritorijas įžengė rugpjūčio pradžioje. „Kalbant apie Kursko operaciją, Rusija bandė mus išstumti iš turimų pozicijų, bet mes atsilaikėme“, – sakė V. Zelenskis.

Rusų disidentas Aleksejus Navalnas, kuris iki savo mirties vasarį buvo pagrindinis politinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, manė, kad mirs kalėjime, rodo šį mėnesį išleidžiami memuarai. Knyga turi būti išleista spalio 22 dieną, bet žurnalas „The New Yorker“ penktadienį paskelbė jos ištraukų. Jose – A. Navalno mintys iš kalėjime rašyto dienoraščio ir ankstesnių įrašų. „Visą likusį savo gyvenimą praleisiu kalėjime ir čia mirsiu, – 2022-ųjų kovo 22-ąją rašė A. Navalnas.

Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai. Ukrainos tarptautinių partnerių problemos, susijusios su Ukrainos pilotų apmokymu, gali lemti, kad šalis netrukus turės daugiau orlaivių nei žmonių, galinčių juos pakelti į orą užduotims atlikti.  Apie tai rašo „Business Insider“, cituoja UNIAN.

Kitą savaitę į susitikimą rinksis NATO gynybos ministrai, kurie imsis persvarstyti Aljanso dešimtmečių senumo politiką dėl santykių su Rusija, reaguojant į Kremliaus keliamą grėsmę.  Apie tai praneša „Politico“. NATO ir Rusijos santykiai NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po brutalios Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ji „kiekvieną dieną“ nukreipia savo raketas skristi virš atominių elektrinių – tai karinė taktika, didinanti atominių avarijų riziką. Apie tai rašo leidinys „Financial Times“.  Baiminasi dėl branduolinės katastrofos Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka leidiniui sakė, kad rugpjūčio 26 d. buvo uždaryta viena elektrinė, kai Rusija ėmėsi atakos.

Pakeitus užsienio įmonių Rusijoje pardavimo sąlygas, buvę jų savininkai galės gauti tik 5 proc. jų rinkos vertės, pranešė „Kommersant“, remdamasis spalio 9 d. Finansų ministerijos išsiųstu laišku. Minimali nuolaida parduodant užsienio turtą išaugs nuo 50 iki 60 proc., o „savanoriškas“ įnašas į biudžetą padidės nuo 15 iki 35 proc. turto rinkos vertės. Be to, sandoriams, viršijantiems 50 mlrd. rublių (331 mln.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pirmąjį asmeninį savo susitikimą su Irano prezidentu Massudu Peseschkianu pabrėžė gerus Maskvos ir Teherano santykius. „Santykiai su Iranu mums yra prioritetas, ir jie vystosi labai gerai. Šias metais matome prekybos apimčių augimą“, – sakė V. Putinas Turkmėnijos sostinėje Ašchabade, kur abu prezidentai dalyvauja tarptautiniame forume. Vakarai abiem šalims taiko sankcijas. Iki šiol Rusijos ir Irano vadovai bendravo telefonu.

Holivudo aktorius ir režisierius Stevenas Seagalas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis ir parama Rusijos diktatoriui, paskelbė dar vieną seriją keistų pasisakymų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Maskvai santykiai su Iranu yra prioritetiniai ir kad abiejų šalių požiūris į pasaulio įvykius yra labai panašus. Jis kalbėjo po derybų su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, surengtų Turkmėnijos sostinėje Ašchabade vykstančio regiono forumo kuluaruose.  „Santykiai su Iranu mums yra vienas iš prioritetų, jie rutuliojasi labai sėkmingai, – sakė V. Putinas.

Po Ukrainos gynybos pajėgų smūgio jūriniam naftos terminalui Feodosijoje laikinai okupuotame Kryme spalio 7 d. Rusijos ginkluotosioms pajėgoms trūksta degalų. Okupantai masiškai naudoja mobilias degalines, kurios nuolat keičia dislokavimo vietas. Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Ateš“ agentai fiksuoja aktyvų karinių benzinvežių judėjimą visame Kryme.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Turkmėnistano sostinėje Ašchabade pradėjo derybas su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Lyderiai susitinka pirmą kartą per Vidurinės Azijos šalyje vykstantį regioninį viršūnių susitikimą. Kremlius anksčiau sakė, kad jiedu aptars tarpusavio santykius ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad iš Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo neišgirdo „nieko naujo“, kai jiedu dalyvavo Rytų Azijos viršūnių susitikime Laose. „Aš jo išklausiau. Negaliu pasakyti, ar jis išklausė manęs, bet aš neišgirdau nieko naujo“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, kartu pažymėdamas, kad jie tiesiogiai nebendravo.

Chemikė iš Jekateriburgo Olga Rogačevskich, kartu su vyru Aleksejumi ir penkiais vaikais, kurių jauniausiam dabar vos šešeri, paliko Rusiją 2022-ųjų vasarą. Jie viešai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje, tačiau Švedija, į kurią jie atvyko, atsisakė suteikti jiems prieglobstį, motyvuojant tuo, kad „Jekaterinburge karas nevyksta“. „Aš pacifistė ir išvis nepateisinu jokių karinių konfliktų, tuo labiau broliškos tautos užpuolimą, nes kiekvienas rusas turi artimų ir tolimų giminaičių Ukrainoje.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų spalio 11 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų.

Rusijos okupuoto Krymo srityje esančioje Feofosijoje ketvirtą parą tęsiantis milžiniškam gaisrui po smūgio į naftos bazę pranešta, kad šiandien vakare įvyko dar vienas didelis sprogimas.  Sprogo cisterna Rusijos žiniasklaida praneša, kad sprogo dar viena iš naftos cisternų. Milžiniškas gaisras nėra užgesintas po spalio 7-osios naktinio Ukrainos pajėgų išpuolio bepiločiu orlaiviu. Tąkart pranešta, kad atakos metu sprogo mažiausiai 5 cisternos.

Karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas sureagavo į Ukrainos prezidento pareiškimą, kad karas galėtų būti užbaigtas iki 2025 metų.  Apie tai rašo UNIAN. Pasak karo eksperto, sunku tiksliai pasakyti, ką tiksliai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo omenyje sakydamas, kad yra galimybė karą užbaigti iki 2025 metų atsižvelgiant į situaciją mūšio lauke.

Nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą ir Vakarų sankcijų Maskvai, Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártas dalyvavo energetikos forume Sankt Peterburge. Jis nebijąs Europos Sąjungos (ES) spaudimo dėl apsilankymo Rusijoje, sakė ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. „Užsienio politika yra suvereniteto dalis, ir mes niekam neleisime riboti šio suvereniteto“, – pridūrė P. Szijjártas.

NATO kitą savaitę surengs ilgai planuotas dideles branduolines pratybas, ketvirtadienį pareiškė aljanso vadovas Markas Rutte, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, siekiant atgrasyti Ukrainos sąjungininkus vakaruose nuo minčių leisti Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų ginklus.

Rusijoje trūksta kapinių ir krematoriumų, pareiškė Valstybės Dūmos Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų komiteto pirmininko pavaduotoja Svetlana Razvorotneva, rašo „The Moscow Times“. Pasak „Vieningosios Rusijos“ deputatės, dėl to kaltas 1996 m. priimtas įstatymas „Dėl laidojimo ir laidojimo paslaugų“. Anot jos, jis yra pasenęs. „Jame aiškiai nurodyta, kad laidojimu gali užsiimti tik savivaldybių organizacijos.

Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas pažadėjo „kraujo kerštą“ Rusijos Dūmos deputatams ir vienam senatoriui, tęsiantis didelės vertės verslo struktūros „Wildberries“ įtakos pasidalijimo istorijai. Pasitarimo su Čečėnijos jėgos struktūromis metu R. Kadyrovas užsiminė apie pastaruosius kelis mėnesius Rusiją drebinantį „Wildberries“ skandalą.

Pandemijos metu tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsiuntė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui COVID-19 testų, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Taip jis patvirtino atitinkamą teiginį naujoje amerikiečių žurnalisto Bobo Woodwardo knygoje. Anot Kremliaus, tai buvo tarptautinių mainų dalis. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad „pirmieji testai veikė prastai ir iš pradžių trūko įrangos (...) visos šalys bandė kažkaip keistis tarpusavyje.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iškėlė idėją taisyklių pažeidėjus siųsti į frontą Ukrainoje, rašo „The Moscow Times“. „Jei negerbi įstatymų, arba eini į kalėjimą maksimaliam terminui, arba pasirašai sutartį ir keliauji į SVO (specialiosios karinės operacijos (taip Kremliaus propaganda vadina karą Ukrainoje) – red. past.) zoną. Užuot patraukus pažeidėjus administracinėn atsakomybėn, bus tikslingiau išsiųsti juos tarnauti į Rusijos kariuomenės gretas.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“. Tai 2024 metų spalio 10 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų.

Ukrainos pajėgos pasiekė dar vieną didelę pergalę, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.  Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos „Shahed“ dronų sandėlį Krasnodaro srityje.  Bazėje saugota apie 400 dronų Vėliau Rusijos žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdai, kuriuose užfiksuotas didžiulis gaisras po Ukrainos atakos prieš bepiločių orlaivių sandėlį.

Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kalbama apie užkulisines taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje.  Apie tai leidinyje „Forbes“ rašo žurnalistas Melikas Kaylanas, cituoja UNIAN.  Niūrūs vaizdai Pasak jo, vaizdas Ukrainos sąjungininkams atrodo niūrus, nes Rusija ir toliau negailestingai šturmuoja Ukrainos kariuomenės pozicijas šalies rytuose, griauna ištisus miestus ir žudo civilius, o Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms vis dar trūksta amunicijos ir karių.

Šalia Maskvos esančiame Noginske trečiadienį kilo didžiulis gaisras. Skelbiama, kad dega centrinis turgus.  Kaip praneša leidinys „Nexta“, gaisras yra apėmęs 3000 kvadratinių metrų, įvykio vietoje dirba didžiulės specialiųjų tarnybų pajėgos. Kol kas nėra duomenų apie nukentėjusius ar žuvusius.  Miestas paskendo dūmuose Rusijos leidinys „Niusač/Dvač“ skelbia, kad dėl gaisro visas miestas paskendo dūmuose.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka atvyko į Maskvą, kur turėtų susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, praneša baltarusių propagandinė agentūra „Belta“. Abu lyderiai trečiadienį susitiks Maskvoje ir surengs dvišalį susitikimą. Jo metu A. Lukašenka ir V. Putinas turėtų aptarti tolimesnį Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimą.