Rusija

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, nustatęs konkretų 10 dienų terminą Vladimirui Putinui nutraukti karą Ukrainoje, teigė kol kas negavęs rusų vadovo reakcijos į šį grasinimą. „Nesulaukiu jokio atsakymo. Gaila“, – sakė jis. Trumpas grasina Putinui Antradienį jis teigė, kad Rusija susidurs su naujomis sankcijomis, jei nesustabdys karo veiksmų Ukrainoje per 10 dienų. Visgi D. Trumpas išreiškė abejonių dėl savo planuojamų veiksmų poveikio.

Po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris anksti trečiadienį įvyko prie Rusijos krantų, Rusijos Kurilų salų ir Japonijos didžiosios šiaurinės Hokaido salos pakrantes nusiaubė cunamis. Įspėjimai paskelbti ir Aliaskoje, Havajuose, kitose pakrantėse į pietus nuo Naujosios Zelandijos, taip pat Kolumbijoje, Meksikoje, Taivane ir kitur. Skelbiami vaizdai iš žemės drebėjimo ir cunamio vietų Internete jau pasirodė keli kadrai iš Rusijos, kur matyti žemės drebėjimo ir cunamio pasekmės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė apie trečiadienį smogusį 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimą. Trečiadienį po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo daliai Rusijos Tolimųjų Rytų ir Japonijos smogė cunamiai, o aplink Ramųjį vandenyną buvo paskelbti perspėjimai, kad vietomis bangų aukštis gali siekti daugiau nei tris metrus. „Dėl galingo žemės drebėjimo Ramiajame vandenyne Havajuose paskelbtas cunamio pavojus.

Trečiadienį po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo daliai Rusijos Tolimųjų Rytų ir Japonijos smogė cunamiai, o aplink Ramųjį vandenyną buvo paskelbti perspėjimai, kad vietomis bangų aukštis gali siekti daugiau nei tris metrus.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

Ukrainai svarbūs ne JAV prezidento Donaldo Trumpo impulsyvūs pareiškimai, o jo praktiniai veiksmai. Taip teigė karo ekspertas Sergejus Grabskis, komentuodamas D. Trumpo ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo nustatyto termino sutrumpinimą, rašo „Unian“. „Tokie impulsyvūs pareiškimai buvo, yra ir, tikėtina, bus. Mums svarbu suprasti, kokių realių veiksmų bus imtasi po jų.

Rusija siekia patikrinti NATO reakciją į savo veiksmus, vykdydama įvairias hibridines atakas Vakarų šalyse. Tokį vertinimą išsakė karino ekspertas, karininkas Aleksandras Musijenka. „Anksčiau Rusija taikė taktiką, kai pažeisdavo Estijos oro erdvę, prisidengdama mokomaisiais skrydžiais... Dabar jie perėjo prie kito etapo. Pirmasis žingsnis – infrastruktūros naikinimas arba gadinimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad sutrumpino terminus, kuriuos anksčiau buvo paskelbęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl naujų sankcijų įvedimo, siekdamas priversti jį pasirašyti taikos susitarimą. Buvęs Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Romanas Bessmertnyjus teigė, jog tam buvo dvi priežastys. „Pirmoji priežastis yra ta, kad Trumpui šiandien labai reikia įvairių informacinių pranešimų, galinčių numalšinti prieš jį kilusią audrą dėl Epšteino bylos.

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad, nepaisant aukšto visuomenės raštingumo žiniasklaidos srityje, daugelis estų, ypač vyresnio amžiaus, yra pažeidžiami socialiniuose tinkluose skleidžiamos tikslingos propagandos atžvilgiu, rašo „ERR News“, kurios pranešimą cituoja naujienų portalas BNN. Pastaraisiais metais Estijoje vis dažniau diskutuojama apie raštingumo informacijos ir žiniasklaidos srityje stabilumą.

Europos Sąjunga modernizuos geležinkelius ir tiltus, kad karo su Rusija atveju būtų galima greitai perkelti karius, rašo „The Financial Times“. Pasak „Financial Times“, šiuo metu Europos infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta greitam tankų ir karių pervežimui – tiltai neatlaikytų jų svorio, o technika įstrigtų pasienyje dėl biurokratinių kliūčių. ES planuoja investuoti 17 mlrd. eurų į 500 objektų modernizavimą keturiuose strategiškai svarbiuose kariniuose koridoriuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija šiuo metu gąsdina bei šantažuoja Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną ir visą Rusiją. Nors kol kas dar negalima kalbėti apie aiškią proukrainietišką JAV lyderio poziciją, Ukraina turėtų pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko, rašo „Unian“. Jis buvo paklaustas, ko siekia Donaldo Trumpo administracija spręsdama Rusijos ir Ukrainos karo klausimą.

Čekijoje už padegimus kalinamas kolumbietis įtariamas anksčiau, veikdamas Rusijos nurodymu, padegęs du statybinių medžiagų sandėlius Lenkijoje, antradienį nurodė lenkų pareigūnai.  Lenkų vidaus saugumo agentūra ABW nurodė, kad praėjusią savaitę 27 metų vyrui buvo pateikti kaltinimai dėl teroristinių nusikaltimų, susijusių su 2024 metų gegužę Lenkijoje įvykdytu padegimu. ABW teigė, kad jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 10 metų iki gyvos galvos.

Rugsėjį Baltarusijoje suplanuotos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ kelia nerimą tiek Ukrainai, tiek NATO šalims. Nors oficialiai skelbiama apie gynybinius manevrus, ekspertai įspėja – tokios pratybos jau kartą tapo priedanga invazijai. Rugsėjo mėnesį Baltarusijos teritorijoje turėtų vykti naujos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Panašios pratybos 2022 m. tapo paskutiniu pasirengimu Rusijos visapusiškam įsiveržimui į Ukrainą.

Sankt Peterburgo administracijos teigimu, užsienio šalių piliečiams mieste iki 2025 m. pabaigos bus oficialiai uždrausta dirbti taksi vairuotojais. Platformos „Telegram“ kanale „Rotonda“ pasirodžiusį pranešimą, kuriame skelbiama ši informacija, cituoja naujienų agentūra „Meduza“. Naująsias taisykles, kurios galios daugumai užsieniečių, turinčių leidimą teikti keleivinių taksi ir automobilių nuomos paslaugas, priėmė miesto gubernatorius Aleksandras Beglovas.

Pasirodė nauji įrodymai, kaip Rusijoje yra baiminamasi netikėto ukrainiečių dronų išpuolio. Tinkle paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matomas Vladimiro Putino apsaugininkas su FPV perėmimo dronu Gegužės 9-osios minėjimo metu. Ukrainos karo analitikas, dronų ir elektroninės kovos ekspertas Serhijus Beskrestnovas pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip manoma, Vladimiro Putino apsaugos darbuotojas laiko rankose perėmimo droną.

Naujas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumas Rusijai sukėlė nemažą triukšmą, skelbia UNIAN. Vienas pirmųjų į termino V. Putinui pakeitimą sureagavo Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis sau įprastu skandalingu tonu pareiškė, kad D. Trumpas neva žengia „žingsnį karo link“. D. Medvedevas paragino D. Trumpą nesekti savo pirmtako Joe Bideno keliu. Šie D. Medvedevo priekaištai D. Trumpui neliko neišgirsti JAV. JAV senatorius Lindsey Grahamas jam atkirto.

Baltarusijos valdžia pranešė, kad liepos 29-ąją Minske buvo „aptiktas ir nutupdytas“ bepilotis. Skelbiama, kad „situaciją asmeniškai kontroliavo Aliaksandras Lukašenka“. Drono kilmė nėra nurodoma, bet vien per savaitę liepos mėnesį buvo užfiksuoti bent 59 rusų dronų „užklydimo“ į Baltarusijos teritoriją atvejai.  „Apie 2 val.

Liepos 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują terminą, iki kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su izraeliečių ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu pabrėžė Sirijos teritorinio vientisumo svarbą po to, kai Izraelis įsikišo į religinių mažumų susisėmimus Pietų Sirijoje, pranešė Kremlius.  Izraelis šį mėnesį smogė Damaskui ir daugumos drūzų gyvenamai Sveidos provincijai, teigdamas, kad veikia tiek remdamas religinę mažumą, tiek siekdamas įgyvendinti savo reikalavimus demilitarizuoti Pietų Siriją.

Nuo 2024 m. pabaigos Rusijos pusėje kariaujantys Šiaurės Korėjos kariai gali tapti vis reikšmingesne jėga kare prieš Ukrainą. Pasak ekspertų, jų skaičius sparčiai auga, o bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pchenjano kelia nerimą tiek Ukrainos, tiek Vakarų pareigūnams. Tuo metu Rusija, regis, naudojasi šia sąjunga norėdama daryti spaudimą Vakarams ir ruoštis ilgam karui. Šiaurės Korėjos kariai kartu su Rusijos pajėgomis kovojo nuo 2024 m. pabaigos.

Hakerių ataka prieš Rusijos aviakompaniją „Aeroflot“ tapo įmanoma dėl to, kad kai kurie įmonės darbuotojai nesilaikė elementarių slaptažodžių saugumo taisyklių. Grupė „Kiberpartizany BY“ pasidalijo operacijos detalėmis, rašo „Zerkalo“. Pasak hakerių, kartu su kolegomis iš „Silent Crow“ jie „daug mėnesių buvo prisijungę prie „Aeroflot“ korporatyvinio tinklo ir plėtojo prieigą“. Jų teigimu, sėkmingą įsibrovimą daugiausia lėmė tai, kad dalis darbuotojų ignoravo pagrindinius saugumo reikalavimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė naują terminą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nutraukti karui Ukrainoje – „maždaug 10 ar 12 dienų“. Tačiau jis pareiškė, kad nenori to daryti, nes mano, kad žmonės Rusijoje yra puikūs, rašo „Sky News“. „Apie tai paskelbsiu greičiausiai šįvakar arba rytoj – nėra priežasties laukti“, – teigė jis. „Tai būtų sankcijos ir galbūt tarifai, antriniai tarifai“, – pridūrė JAV prezidentas. Vis dėlto D. Trumpas pabrėžė: „Aš nenoriu to daryti Rusijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Kalbėdamas apie ankstesnį 50 dienų terminą, JAV prezidentas teigė, jog norėjo būti „dosnus“. „Nustatysiu naują maždaug 10 arba 12 dienų terminą nuo šiandien. Nėra jokios priežasties laukti, tiesiog nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas po susitikimo su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutrumpins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Jis patikslino, kad naujasis terminas gali būti 10-12 dienų. „Esu nusivylęs prezidentu Putinu, labai juo nusivylęs.

Rusijos propagandistė, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ pasiūlė „duoti signalą Vakarų politikams“, atimant Prancūzijos ambasadoriaus oficialią rezidenciją Maskvoje. Nuo sovietų laikų ji yra įsikūrusi istoriniuose pirklių Igumnovų namuose. „Man labai gaila kiekvieną kartą, kai važiuoju Didžiąja Jakimanka ir matau, man <...> gražiausią pastatą Maskvoje – nuostabų pirklių Igumnovų dvarą.

Rusijos sąlygos karui su Ukraina išspręsti apima Kyjivo neįtraukimą į NATO, Aljanso plėtros sustabdymą ir dabartinės padėties pripažinimą, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Laikomės savo teisėto reikalavimo – užtikrinti mūsų saugumą: Ukraina neturi būti įtraukta į NATO, Aljansas neturi toliau plėstis. Nepaisant visų pažadų ir priimtų dokumentų, jis jau išsiplėtė iki mūsų sienų“, – S. Lavrovą citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Didžiausia Rusijos aviakompanija „Aeroflot“ pirmadienį ryte pranešė, kad dėl informacinių sistemų gedimo sutriko jos veikla, informuoja naujienų portalas „Meduza“. Tuo pačiu metu programišiai iš grupuočių „Silent Crow“ ir „Kiberpartizany BY“ prisiėmė atsakomybę ir pareiškė, kad įsilaužė į oro linijų bendrovės vidinę IT infrastruktūrą, ir ją visiškai sunaikino.  „Dėl to numatomi skrydžių tvarkaraščio pakeitimai, įskaitant atidėjimus ir atšaukimus“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Į Lietuvą įskrido dar vienas, tikėtina, rusų gamybos „Shahed“ tipo dronas. Rusija per pastaruosius metus susistemino savo dronų gamybą: palikti keli pagrindiniai variantai – su kovine dalimi ir be jos. Kovos su dronais priemonės yra, tačiau jos arba turi trūkumų numušant, arba yra pernelyg brangios. Todėl net ir pastaruosius 4 metus kariaujančios ir tobulinančios technologijas Ukraina su Rusija nesugeba visiškai apsisaugoti nuo dronų atakų.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatyvaus perspėjimo Maskvai baigti karą Ukrainoje per 50 dienų, ekspertai perspėja: Rusija nesitraukia, o priešingai – stiprina puolimą ir gali užimti strategiškai svarbias teritorijas dar iki rudens. JAV prezidentas Rusijai paskelbė 50 dienų ultimatumą nutraukti karą Ukrainoje, pagrasindamas priešingu atveju įvesti griežtas sankcijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinių jūrų pajėgų pertvarkymą ir tolesnį jų apginklavimą. Dar iki metų pabaigos dvi jūrų pėstininkų brigados bus performuotos į divizijas, o netrukus – dar trys, sakė V. Putinas sekmadienį Sankt Peterburge. „Tai labai padidins laivyno smogiamąją galią ir kovinius pajėgumus“, – kalbėjo jis. Sekmadienį, Rusijai minint Karinių jūrų pajėgų dieną, baigėsi penkias dienas trukusios didelės karinio laivyno pratybos.

Rusijai vis labiau stiprinant karo režimą, Lietuvoje vis dažnėja incidentų su dronais. Kęstutis Budrys įspėja, kad spragų oro gynyboje nebegalime toleruoti. Kritikos sulaukė ir kai kurios įmonės dėl ryšių su priešiškomis valstybėmis. Apie grėsmes nacionaliniam saugumui – pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Pritaikydamas karo padėties įstatymą, V. Putinas išplėtė specialiųjų tarnybų galias.

Rusija sekmadienį dėl saugumo priežasčių atšaukė svarbų metinį karinio jūrų laivyno paradą, pranešė Kremlius, konkrečiai nenurodydamas grėsmių ar susirūpinimą keliančių dalykų. „Tai susiję su bendra padėtimi. Saugumo argumentai yra patys svarbiausi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. Paradas turėjo būti pagrindinis Rusijos karinio jūrų laivyno dienos, kuri minima paskutinį liepos sekmadienį, akcentas.

Rusija atnaujina tiesioginius skrydžius iš Maskvos į Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną, pranešė rusų institucijos. Pirmasis nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio reisas, pasak rusų valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“, numatytas sekmadienį 19 val. – tada iš Šeremetjevo oro uosto turėtų pakilti 440 keleivių skraidinti galintis orlaivis, informuoja „Reuters“. Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ davė leidimą bendrovei „Nordwind Airlines“ vykdyti skrydžius du kartus per savaitę.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos duomenimis laidojimo verslas Rusijoje šiais metais yra vienintelė pelninga civilinės ekonomikos sritis. Pasak tarnybos, gamybos pramonė Rusijoje per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 1,4 %, daugiausia dėl vyriausybės užsakymų įmonėms, susijusioms su karo pramone.

Vakarų Rusijoje per dujų sprogimą daugiabutyje penktadienį žuvo šeši žmonės, gelbėtojai ieško keturių dingusiųjų, pranešė vietos pareigūnai. Srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad sprogimas Saratovo mieste, kuris driokstelėjo apie vidurdienį vietos laiku, sunaikino daugiau nei 30 butų. Jis paskelbė gedulo dieną. „Žuvusiųjų Saratove skaičius padidėjo iki 6-ių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, o ne Donaldas Trumpas ar net Vakarai, šiandien daro didžiausią įtaką Vladimirui Putinui. Nors Vašingtonas grasina naujomis sankcijomis ir ultimatumais, Maskvos žvilgsnis vis dažniau krypsta į Pekiną. Kol karas Ukrainoje tęsiasi, Xi Jinpingas ramiai stiprina savo geopolitinę įtaką – ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. JAV Prezidentas D. Trumpas, regis, galutinai prarado kantrybę V. Putino atžvilgiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo galimą susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai D. Trumpas kalbėjo penktadienį. „Tai įvyks, bet tai turėjo įvykti prieš 3 mėnesius“, – pareiškė D. Trumpas. Erdoganas nori surengti Trumpo ir Putino susitikimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ketina surengti Rusijos ir JAV vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Stambule.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai. Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui. „Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis. Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų. „Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.

Penktadienį valdžios atstovai pranešė, kad tyrėjai rado Rusijos Tolimuosiuose Rytuose sudužusio lėktuvo nuolaužose skrydžio duomenų savirašius prietaisus ir nusiųs juos ištyrimui.  „Angara Airlines“ lėktuvas „Antonov-24“ ketvirtadienį apie 13 val. vietos laiku dingo iš radiolokatorių ekranų, antrą kartą bandydamas nusileisti Tindoje, atokiame Sibiro mieste.

Vienintelis Rusijos karinio jūrų laivyno lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ gali būti išmestas į metalo laužą dar nebaigus remonto. Apie tai prabilo vieno svarbiausių Rusijos bankų vadovas, esą laivas per senas, per brangus ir šiuolaikiniame kare tiesiog nebereikalingas.  „Manome, kad jį remontuoti jau nebėra prasmės. Jam daugiau nei 40 metų, o tai – labai brangus objektas.

Rusijos centrinis bankas penktadienį sumažino palūkanas nuo ankstesnių 20 proc. iki 18 proc. – tai didžiausias apkarpymas nuo 2022 m., nes ekonomika lėtėja sparčiau, nei tikėtasi. Nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, Rusijos ekonomiką lydi nepastovumas. Siekdamas kovoti su infliacija, centrinis bankas pernai spalį pakėlė palūkanų normas iki stulbinamai aukšto 21 proc. lygio ir jo nekeitė iki praėjusio mėnesio, kai palūkanos buvo nurėžtos iki 20 proc.

Rusija dislokavo papildomas radijo elektroninės kovos (REK) priemones netoli Estijos, pranešė respublikos vidaus reikalų ministras Igoris Taro, perduoda „Bloomberg“. Vidaus reikalų ministro duomenimis, signalų slopinimo įranga buvo pristatyta į Kingiseppo rajoną Leningrado srityje, esantį 20 kilometrų nuo sienos. Panašias priemones Rusijos kariuomenė naudoja kare su Ukraina, siekdama išvesti iš rikiuotės nepilotuojamus orlaivius.

Saratove (Rusija), gyvenamojo namo laiptinėje įvyko dujų sprogimas, dėl kurio beveik visiškai sugriuvo dalis pastato nuo pirmojo iki dešimto aukšto. Žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką. Skelbiama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau žmonių. Taip pat nukentėjo praeiviai, ant kurių užkrito namo konstrukcijos dalys.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ketvirtadienį sudužus keleiviniam lėktuvui „Antonov-24“, gelbėtojams nepavyko rasti išgyvenusiųjų, žuvo 48 orlaivyje buvę žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad prieš skrydį keleiviai pastebėjo „neaiškius dūmus iš bagažo lentynos“ ir stebėjosi, kaip galima tokiu lėktuvu skristi. „Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos antžeminė gelbėjimo komanda apžiūri įvykio vietą ir vykdo paieškos operacijas.

Oficialioje Rusijos Užsienio reikalų ministerijos paskyroje platformoje „X“ pasirodė mįslinga žinutė Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Kaip rašo NEXTA, atrodo, kad Vladimiras Putinas gali signalizuoti, kurias šalis nori aneksuoti toliau. „Liepos 21 d. sukako 85 metai nuo Latvijos, Lietuvos ir Estijos SSR įkūrimo. Nepaisant didelio pranašumo, kurį suteikė didelės sovietų investicijos ir subsidijos, šios tautos šiandien yra nustumtos į Europos ekonominę periferiją“, – rašoma įraše.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė abejones dėl galimybės iki rugpjūčio pabaigos surengti asmeninį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą, informuoja Laisvasis Europos radijas/Laisvės radijas. Paklaustas, ar toks susitikimas galėtų įvykti iki vasaros pabaigos, D. Peskovas sakė, kad dėl pastangų, kurias reikia įdėti, jog abi pusės suartėtų, yra mažai tikėtina, kad tai įvyks greitai.

Į Rusiją apeinant sankcijas gabenami Kinijoje pagaminti kovinių dronų varikliai, nurodant, kad tai – „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, remdamasi savais šaltiniais Europos saugumo agentūrose bei muitinės dokumentų duomenimis pranešė „Reuters“. „Kinijoje pagaminti varikliai, ženklinami kaip „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, kad nebūtų aptikti dėl Vakarų įvestų sankcijų, per fiktyvias bendroves slapta siunčiami valstybiniam dronų gamintojui Rusijoje“, – rašoma naujienų agentūros straipsnyje.

Ketvirtadienį Rusijoje, Amūro srityje, sudužo keleivinis lėktuvas An-24 su 49 žmonėmis, praneša Rusijos naujienų agentūros. Žuvo visi lėktuvo keleiviai. An-24 nuolaužos rastos 15 kilometrų nuo Tyndos miesto, praneša agentūra „Interfax“, remdamasi skubios pagalbos tarnybų informacija. „Lėktuvas sunaikintas“, – pranešė skubios pagalbos tarnybos „Interfax“. Anot vietos gelbėtojų, iš sraigtasparnio nebuvo pastebėta ženklų, kad būtų išgyvenusiųjų.