Atvejis sukėlė klausimų dėl galimo užsikrėtimo plaučių maru. Regione paskelbtas karantinas, o dešimtys asmenų, turėjusių kontaktą su mirusiąja, stebimi medikų, skelbiama CNN.
Incidentas Sibire ir pasaulio bendruomenės reakcija
„Rospotrebnadzor“ oficialiai menkina ryšį tarp tyrėjos mirties ir jos profesinės veiklos, teigdamas, kad sanitarijos ir epidemiologijos padėtis yra stabili. Vietos regiono atstovė Jelena Sofjina taip pat tikina, kad „pavojinga diagnozė nepasitvirtina“. Tačiau situacija jau pateko į vedančiųjų pasaulio tarnybų akiratį.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrais (CDC) bei Valstybės departamentu atidžiai stebi įvykių raidą. PSO atstovai patvirtino bendradarbiavimo su Rusijos sveikatos apsaugos tarnybomis faktą, siekiant įvertinti rizikas ir išanalizuoti atliekamus tyrimus.
Šiuo metu tarptautinėje organizacijoje pažymima, kad remiantis turima neoficialia informacija, bendra rizika gyventojams vertinama kaip maža, tačiau išvados bus atnaujinamos gaunant naujų duomenų.
Kas yra plaučių maras ir kokios būna infekcijos formos
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Iš visų jo pasireiškimo formų plaučių maras laikomas pavojingiausia ir agresyviausia infekcijos forma. Bakterijos pažeidžia plaučius, sukeldamos straujų ir sunkų uždegimą, kuris stipriai apsunkina kvėpavimą.
Egzistuoja ir kitos ligos formos:
Buboninis maras: pati paplitusiausia forma. Vystosi įkandus užkrėstai blusai arba bakterijai patekus per odos pažeidimus. Sukelia skausmingą limfmazgių (bubonų) patinimą ir be gydymo gali pereiti į sunkesnes stadijas.
Septinis maras: kyla bakterijoms patekus tiesiai kraujotaką (per įkandimą arba progresuojant buboninei formai), sukeldamas vidinių organų pažeidimus ir sepsį.
Ryklės maras: itin reta forma, pažeidžianti gerklę valgant užkrėstą mėsą.
Perdavimo būdai ir simptomai
Plaučių maras – vienintelė maro forma, galinti plisti tiesiogiai nuo žmogaus žmogui. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint, taip pat kontaktuojant su užkrėstų gyvūnų išskyromis.
Inkubacinis periodas yra labai trumpas, o pirmieji simptomai gali pasirodyti jau po 24 valandų nuo užsikrėtimo. Prie pagrindinių pasireiškimų priskiriama aukšta temperatūra, karščiavimas ir krečiantis šaltis, galvos skausmas, silpnumas ir pykinimas, kūno skausmas ir galvos svaigimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas bei staigus bendros būklės pablogėjimas.
Dėl greito ligos vystymosi pacientas per trumpą laiką praranda gebėjimą aktyviai judėti, kas natūraliu būdu apriboja greitą infekcijos perdavimą. Būtent todėl Rusijoje galėjo būti iškart imtasi galimų „nulinio paciento“ kontaktų izoliavimas ir įvedami ribojimai ligoninėse: jeigu jie išties būtų užsikrėtę pavojingu plaučių maru, tai simptomai pasireikštų greitai.
Maro užkrato „stiprybė“ kartu yra ir didžiausias jo silpnumas: maras yra itin užkrečiamas, pasireiškia labai staigūs ir stiprūs simptomai, dažnai pasibaigiantys jo nešiotojo mirtimis. Tuo metu, pavyzdžiui, COVID-19 yra daug „švelnesnio“ pobūdžio virusas, tačiau labai greit ir masiškai plito dėl ilgo inkubacinio periodo, o didelė dalis jo nešiotojų galėjo pajusti tik menkus simptomus ir „pravaikščioti“ ligą.
Gydymo metodai ir vakcinacija
Laiku diagnozavus, maras sėkmingai pasiduoda gydymui. Gydytojai taiko ne trumpesnius kaip 14 dienų antibakterinius kursus. Kritiškai svarbus veiksnys yra laikas. Didžiausius šansus išgyventi turi pacientai, gavę antibakterinę terapiją per pirmąsias 24 valandas po pirmųjų simptomų pasirodymo. Papildomai taikomas palaikomasis gydymas.
Vakcinos nuo maro egzistuoja nuo XIX amžiaus, tačiau jų efektyvumas būtent prieš plaučių formą iki galo neįrodytas. PSO nerekomenduoja masinės vakcinacijos, apribodama jos taikymą tik aukštos rizikos grupėms, pavyzdžiui, specializuotų laboratorijų darbuotojams.
Kodėl liga iki šiol sutinkama XXI amžiuje
Infekcija, tapusi „Juodosios mirties“ priežastimi XIV amžiuje ir nusinešusi dešimtis milijonų gyvybių, šiandien sutinkama visuose kontinentuose, išskyrus Okeaniją. Nuo 1990-ųjų metų dauguma užsikrėtimo atvejų fiksuojama Afrikos šalyse.
Susirgimai tęsiasi dėl išliekančių gamtinių maro židinių tarp laukinių graužikų ir benamių gyvūnų. Paskutinis registruotas mirtinas atvejis JAV įvyko Arizonoje 2025 metų liepą, kai žmogus užsikrėtė kontakto su sergančiomis katėmis metu.
Yersinia pestis bakterija išlieka vadinamuosiuose natūraliuose židiniuose tarp laukinių graužikų ir juose parazituojančių blusų. Visiškai išnaikinti tokius infekcijos židinius praktiškai neįmanoma.
Tokie židiniai apima ir tam tikrus Rusijos regionus, tokius kaip Sibiras ir Altajaus kalnai. Pavyzdžiui, 2026 m. rugpjūtį Rusijos ir Mongolijos mokslininkai patvirtino didelį natūralaus maro židinį šių dviejų šalių pasienyje.
Ekspertai pažymi, kad šiuolaikinės medicinos, prieinamų antibiotikų ir asmeninės apsaugos priemonių dėka masinių maro pandemijų grėsmė yra itin maža, o dabartinė situacija Sibire yra padidintoje specialistų kontrolėje.
Paminėtina, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog JAV pasirengusios padėti Rusijai po plaučių maro atvejo Irkutsko srityje. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos valdžia ir Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nepripažino žmogaus mirties nuo šios ligos fakto, įvardijusios diagnozę „neaiškios etiologijos pneumonija“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
