Susitarimas dėl laikino sankcijų sušvelninimo, leidžiančio parduoti rusišką dyzelinį kurą, sulaukė kritikos dėl rizikos sustiprinti Rusijos finansines galimybes ir susilpninti Vakarų spaudimą Kremliui. Apie tai rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas ir politologas Halas Brandsas.
Pagal susitarimo sąlygas JAV sutiko laikinai panaikinti sankcijas, kad Rusija galėtų pateikti rinkai apie 2 mln. barelių dyzelinio kuro. Bendras numatytų tiekimų kiekis siekia apie 13 mln. barelių.
H. Brandso nuomone, gerokai rimtesnės gali būti strateginės šio susitarimo pasekmės. Jis gali susilpninti ilgus metus trukusias Vakarų pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių ir pakenkti Europos šalių siekiui įtikinti D. Trumpą, kad būtent Rusija, o ne Ukraina, trukdo pasiekti taiką.
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į prieštaringą JAV politiką: Vašingtonas faktiškai sudaro sąlygas Rusijai gauti papildomų pajamų, tuo pat metu kritikuodamas Ukrainą dėl smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Kodėl Trumpo strategija neveikia?
H. Brandsas mano, kad JAV prezidentas nuoširdžiai siekia užbaigti karą, tačiau daro rimtų strateginių klaidų.
„D. Trumpo taikdariškos pastangos Ukrainoje patyrė nesėkmę ir atspindi dvi didžiausias jo strategines klaidas“, – teigia apžvalgininkas.
Realistiška strategija galėtų numatyti didesnę Europos šalių atsakomybę už paramą Ukrainai, taip pat Kyjivo suvokimą, kad visų okupuotų teritorijų susigrąžinimas ir narystė NATO gali būti nepasiekiami tikslai.
Tačiau, kaip pabrėžia H. Brandsas, tokius žingsnius turėtų lydėti stipresnis sankcijų spaudimas Rusijai, nuoseklus Ukrainos vykdomų tolimojo nuotolio smūgių palaikymas ir priemonės, kurios įtikintų V. Putiną, kad jam nepavyks tiesiog sulaukti, kol Vakarų parama Ukrainai išseks.
Vietoj to, anot autoriaus, D. Trumpas ne kartą konfliktavo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutraukti JAV žvalgybinę ir karinę paramą, taip pat nesutarė su Europos sąjungininkais.
Apžvalgininko nuomone, toks elgesys galėjo įtikinti V. Putiną, kad Rusija gali atskirti JAV nuo Ukrainos ir Europos bei pasiekti savo tikslus tęsdama ilgalaikę konfrontaciją.
Kokias klaidas daro JAV prezidentas?
H. Brandsas išskiria dvi pagrindines D. Trumpo požiūrio į taikos susitarimą problemas.
Pirmoji – klaidingas Rusijos pozicijos vertinimas. Autoriaus nuomone, JAV prezidentas nepakankamai įvertina Kremliaus siekį apriboti Ukrainos nepriklausomybę ir klaidingai mano, kad V. Putinas yra labiau suinteresuotas taika nei V. Zelenskis.
Apžvalgininko teigimu, Rusijos vadovas sutiks atsitraukti tik tuomet, kai tolesnis karo tęsimas jam taps pernelyg brangus.
Antroji problema – D. Trumpo siekis priimti greitus sprendimus. Kaip pažymi H. Brandsas, norint užbaigti karą, būtinas ilgalaikis diplomatinis darbas, veiksmų koordinavimas su sąjungininkais ir derybų derinimas su spaudimu Maskvai.
Tačiau, autoriaus vertinimu, JAV prezidentui trūksta kantrybės laikytis tokios strategijos. Jo neapgalvotos iniciatyvos, teigia apžvalgininkas, kelia nerimą Kyjive ir Europos sostinėse, tačiau nepriverčia Kremliaus keisti savo pozicijos.
Susitarimas dėl dyzelinio kuro gali susilpninti JAV pozicijas
H. Brandsas taip pat atkreipia dėmesį į pranešimus, kad D. Trumpas grasina atsisakyti paramos Ukrainai, jeigu Kyjivas nenutrauks tolimojo nuotolio smūgių Rusijos energetikos objektams.
Autoriaus nuomone, tokie smūgiai yra viena svarbiausių Ukrainos priemonių didinti Rusijai tenkančią karo kainą. Šios kampanijos apribojimas, kartu nedidinant spaudimo Maskvai, gali sustiprinti Kremliaus pozicijas.
Apžvalgininkas daro išvadą, kad taika Ukrainoje išlieka siektinu tikslu, tačiau JAV prezidento veiksmai gali susilpninti Vašingtono įtaką, paskatinti Rusiją tęsti karą ir pabloginti JAV santykius su Kyjivu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
