„Nereikia būti naiviems. Ne visose srityse mūsų interesai sutampa. Ne visose srityse mes juos vienodai įgyvendiname. Netgi tada, kai jie sutampa“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo ministras.
Pasak K. Budrio, skirtingos sąjungininkų pozicijos nėra naujiena, o ankstesnė patirtis rodo, kad nesutarimus galima išspręsti.
„Kai yra tokie išsiskyrimai, mes kalbamės, nes taip sąjungininkai tarpusavyje ir bendrauja. Tokių įvairiausių nesutapimų, frikcijų pasižiūrėjus atgal, į praeitį ir nebūtinai prezidento Donaldo Trumpo laikotarpiu, yra buvę labai ir labai daug“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva nesibaimina atvirai išsakyti savo pozicijos, net jei ji skiriasi nuo JAV požiūrio. Tarp tokių klausimų jis įvardijo Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį užtikrinant tarptautinę teisę bei JAV susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo.
„Mes vertiname skirtingai. Nebijome ir niekada nesidrovėsime paimti ir pasakyti“, – teigė K. Budrys.
Vertindamas JAV susitarimą su Rusija dėl rusiško dyzelino eksporto, ministras sakė, kad toks sprendimas silpnina sankcijų režimą ir mažina Vakarų spaudimo nuoseklumą.
„Tai yra negerai. Šis susitarimas mus susilpnina, pakerta sankcijų nuoseklumą, sankcijų režimą. Pačios stipriausios sankcijos, kurios buvo, jos buvo įgyvendintos koordinuotai tarp JAV ir Europos ir tą reikėtų tęsti. Po šio sprendimo turime pasiraitoti rankoves ir dar įtikinamiau dirbti su JAV siekiant įtikinti, kad reikia imtis kitų priemonių“, – kalbėjo jis.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad dėl išaugusių dyzelino kainų patiriamas spaudimas jaučiamas ir Lietuvoje. Tačiau, jo teigimu, problemos sprendimas neturėtų būti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga.
Anot ministro, daugiau dėmesio reikėtų skirti saugios tarptautinės laivybos užtikrinimui ir padėties Persijos įlankos regione sprendimui.
„Sprendimai yra ne čia. Sprendimai nėra Rusijos dyzelino ar Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga. Sprendimas yra tarptautinės laivybos užtikrinimas (...) ir situacijos sprendimas su Irano siautėjimu regione, Persijos įlankos regione, pirmiausia“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie saugios laivybos per Hormuzo sąsiaurį užtikrinimo.
„Seimas yra mandatavęs mūsų karių dalyvavimą tokio pobūdžio operacijų užtikrinti saugią laivybą per Hormuzo sąsiaurį. Ir mes tai padarysime“, – tikino K. Budrys.
ELTA primena, jog JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino. Jis taip pat teigė, kad Rusija turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dovanos Vladimirui Putinui neprisidės prie taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Jis perspėjo, kad Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais bei šį Vašingtono žingsnį vadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.
Ji atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių gyventojų, o Maskva suintensyvino hibridines atakas prieš Europos Sąjungos valstybes ir NATO sąjungininkes. Pasak jos, sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymas suteikia Rusijai papildomų pajamų karui tęsti, todėl dabar ne laikas mažinti spaudimą Maskvai.
JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo, pavadindamas jį „siaubingu nusivylimu“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
