kęstutis budrys

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad diskusija apie Lietuvos santykius su Kinija ir Taivanu virto daugiausia vidaus, o ne užsienio politikos klausimu. „Aš esu įsitikinęs, kad šis klausimas Lietuvoje – mūsų santykiai su Kinija, mūsų santykiai su Taivanu – 80 proc. yra vidaus politikos klausimas, o ne užsienio politikos klausimas pasidaręs.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį Vilniuje susitiko su Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministru Timčo Mucunskiu, su kuriuo aptarė Europos Sąjungos plėtrą, regioninio saugumo stiprinimą, paramą Ukrainai ir dvišalį bendradarbiavimą. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministrai taip pat aptarė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metais prioritetus, tarp kurių – Bendrijos plėtra, gynybos parengtis, saugumas ir konkurencingumas.

 Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvai nepriimtini galimi susitarimai dėl naujos Europos saugumo architektūros, kuriais Rusijai būtų suteikta galimybė riboti NATO pajėgų dislokavimą regione. Taip jis kalbėjo antradienį Abu Dabyje vykstant Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos deryboms, kuriose, kaip skelbiama, gali būti aptariami ir ilgalaikiai Europos saugumo klausimai.

 Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtina, kad derybose su Taivanu buvo kalbėta apie galimą salos atstovybės Lietuvoje pavadinimo pakeitimą, tačiau tvirtina, jog tai nebuvo ultimatumas. „Dalis tų iššūkių yra susiję vis dar su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje tiek statusu, tiek pavadinimu, ir apie tai kalbamės.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys antradienį Vilniuje susitiks su Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Timčo Mucunskiu, jie atidarys šios Balkanų valstybės ambasadą. Ministrai aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO, Europos saugumo stiprinimą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Makedonijos integracijos į ES procesą, BNS susitikimo išvakarėse nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM). Vizito metu taip pat bus atidaryta Šiaurės Makedonijos ambasada Vilniuje.

Vertindamas galimą Užsienio reikalų ministerijos (URM) prašymą Taivaniečių atstovybei keisti pavadinimą, buvęs ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako manantis, kad Lietuva šioje situacijoje atlieka tarpininko vaidmenį, perduodama Kinijos reikalavimus. „Aišku, kad tai Kinijos (iniciatyva – ELTA). Tai yra Kinijos reikalavimų perdavimas Taivanui. Mes čia atliekame tarpininko vaidmenį šioje situacijoje“, – interviu portalui „lrt.lt“ sakė G. Landsbergis.

Taline viešinčiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui įteiktas Estijos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas „Kryžius už nuopelnus“. Lietuvos diplomatijos vadovas įvertintas už nuoseklų indėlį stiprinant Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą bei stiprų balsą Europoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Apdovanojimas įteiktas Estijoje Apdovanojimas įteiktas pirmadienį per Estijos diplomatinės tarnybos dienos minėjimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad ministerijos ir Taivaniečių atstovybės Vilniuje atstovai buvo aptarę skirtingus dvišalių santykių aspektus, tačiau nepatvirtina, ar per tokius pokalbius buvo išsakytas prašymas keisti atstovybės pavadinimą. Pirmadienį portalas „Delfi“ pranešė, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) Taivaniečių atstovybės Vilniuje vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino keisti atstovybės pavadinimą.

Su Estijos kolega Margusu Tsahkna Taline pirmadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragino griežtinti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą Kyjivui. Kaip Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime pažymėjo K. Budrys, Rusija yra ilgalaikė grėsmė visos Europos saugumui, demonstruojanti, jog nenori užbaigti karo ir siekti taikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad buvo informuotas apie Užsienio reikalų ministerijos (URM) pokalbius su Taivaniečių atstovybe Vilniuje dėl pavadinimo keitimo. „Visi klausimai su manimi yra derinami. Gyvename jau nebe toje valdančiojoje daugumoje, kurioje užsienio reikalų ministras galėdavo savo laiškais apsikeitęs su kita valstybe atidaryti atstovybę, nederindamas su kita valdžios institucija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad diskutuojant apie galimą Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudimą Taivaniečių atstovybei Vilniuje keisti pavadinimą, buvo „eilinį kartą padarytas didžiulis emocijų laužas lygioje vietoje“. „Pirmiausia, mes vėl eilinį kartą padarėme didžiulį emocijų laužą lygioje vietoje. Taivano atstovybės klausimas, taip, yra lingvistinis klausimas, tikėtasi, kad jis suteiks didelių politinių dividendų Lietuvai.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo keitimas yra ankstyvas klausimas, kol neįvyko pokalbiai su Kinijos diplomatais. Vyriausybės vadovo tikinimu, Lietuva yra atvira „gyvam pasikalbėjimui be išankstinių sąlygų“ su Pekino atstovais. Sinkevičius: „Ankstyvas dar klausimas“ „Aš kol kas manau, kad ankstyvas dar klausimas, nes pokalbiai dar neįvykę.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketvirtadienį per susitikimą su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu ketina aiškintis dėl spaudimo Taivanui keisti savo atstovybės Lietuvoje pavadinimą.  Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad toks Vyriausybės sprendimas būtų rimta strateginė klaida, ypač prieš artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta darbo vizito į Taliną, kur susitiks su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna ir dalyvaus šios šalies diplomatinės tarnybos minėjimo renginiuose. Susitikime ministrai aptars dvišalius santykius, saugumo ir atgrasymo stiprinimą Baltijos jūros regione bei rytiniame NATO flange, paramą Ukrainai.

Premjerui pareiškus, kad Lenkijos koncernas „Orlen“ jį įspėjo dėl Vyriausybės svarstomo energetikos įmonių apmokestinimo poveikio jo valdomos naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose likimui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako nesulaukęs signalų iš Varšuvos diplomatų apie galimą tokio mokesčio įtaką dvišaliams santykiams. Tačiau šalies diplomatijos vadovas kartoja, kad tai gali turėti pasekmių Vilniaus ir Varšuvos santykiams.

Žiniasklaidai skelbiant, kad užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjį pateikė Taivaniečių atstovybei Vilniuje prašymą pakeisti jos pavadinimą, ministras Kęstutis Budrys sako, jog informacija yra netiksliai pateikta ir atsisako ją komentuoti. „Nekomentuosiu visos šitos informacijos. Ji yra, visų pirma, netiksliai pateikta. O mes įvairių pokalbių turime su įvairiais partneriais, su kuo bendraujame, ir tikrai į tas detales aš nesileisiu“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko Azerbaidžano prezidento atstovu specialiems pavedimams Elchinu Amirbajovu. K. Budrys ir Azerbaidžano prezidento atstovas aptarė dvišalių santykių padėtį, artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ir siekį sustiprinti Bendrijos bei Azerbaidžano ryšius, taip pat pozityvią Azerbaidžano ir Armėnijos taikos proceso dinamiką.

Lietuvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai virtinės melagingų pranešimų apie bombas Europos lėktuvuose bei kibernetinių atakų prieš šaldytuvus nenori vadinti koordinuota ataka, ragina palaukti žvalgybos vertinimų.

Lietuva, kitąmet pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sieks stiprinti Bendrijos ekonominį atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo nepatikimų prekybos partnerių, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, tam būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir užtikrinti Europos ekonomikos bei tiekimo grandinių apsaugą nuo geopolitinių grėsmių. „Europai reikia ne tik reaguoti į rizikas, bet jas numatyti iš anksto bei laiku užkardyti.

Sprendžiant dėl galimo Lenkijos koncerno įmonės šalyje „Orlen Lietuva“ viršpelnio mokesčio, būtina įvertinti ne tik finansinį, bet ir geopolitinį sprendimo poveikį, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, Lietuva neturėtų „prisišaudyti sau į kojas“ dėl minimalaus finansinio efekto biudžetui.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimą Lietuvai atverti Klaipėdos uostą kalio trąšų eksportui. „Galiu patikinti ir atsakingai pasakyti – nieko panašaus šiuo metu nevyksta“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Viešojoje erdvėje pasigirdus kritikai prezidentui Gitanui Nausėdai dėl nedalyvavimo kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus jubiliejaus minėjime, užsienio reikalų ministras, buvęs šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad ši „drama“ kuriama ne vietoje ir ne laiku, o keliami klausimai nėra pagrįsti.

Demokratų partijai pasiekus pergalę JAV kadencijos vidurio rinkimuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jų rezultatai tiesioginių padarinių Lietuvos ir JAV santykiams neturės, tačiau gali paskatinti aktyvesnes diskusijas dėl paramos Ukrainai. „Absoliučioje daugumoje sričių Lietuvai tiesioginių padarinių neturės šie rezultatai, dėl to, kad mes esame su labai geru ir giliu įdirbiu santykiuose su JAV“, – trečiadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalino istorija apie 100 metų jubiliejų šiandien švenčiantį prezidentą Valdą Adamkų. Ministras taip pat pasidalino nuotrauka, kaip kartu su prezidentu atrodė prieš 25 metus. Trečiadienį Kęstutis Budrys „Instagram“ papasakojo apie praktiką pirmosios prezidento V. Adamkaus kadencijos metu. Prieš 25 metus ministras K. Budrys praktiką atliko prezidento Spaudos tarnyboje.

Berlyne pirmadienį su Vokietijos Bundestago Vokietijos–Baltijos šalių parlamentinės grupės nariais susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas stiprina Europos saugumą. „Vokietijos sprendimas nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje yra istorinis žingsnis, aiškiai patvirtinantis sąjungininkų solidarumą, kolektyvinės gynybos principų tvirtumą ir bendrą atsakomybę už Europos saugumą.

Tarptautinė bendruomenė privalo dėti daugiau pastangų, siekdama sugrąžinti neteisėtai deportuotus Ukrainos vaikus ir užtikrinti, kad Rusija atsakytų už tarptautinės teisės pažeidimus, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tai jis pabrėžė trečiadienį Vatikane susitikęs su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato sekretoriumi ryšiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį lankosi Romoje ir Vatikane, kur susitiks su Italijos diplomatijos vadovu bei Šventojo Sosto sekretoriumi ryšiams su valstybėmis. Susitikime su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani (Antonijumi Tadžaniu) ministras ketina pristatyti būsimo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, aptarti dvišalių santykių ir tarptautinės politikos aktualijas.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, tarptautinė sporto bendruomenė privalo išlaikyti principingą poziciją ir neleisti valstybėms agresorėms bei jas remiančioms organizacijoms naudoti sporto propagandai ar tarptautiniam įvaizdžiui gerinti, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tai jis pabrėžė antradienį susitikęs su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. „Sportas negali tapti priedanga agresijai.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Dubline su Estijos ekonomikos ir pramonės ministre Liina Vahtras aptarė Europos Sąjungos (ES) prekybos politikos prioritetus, transatlantinių ekonominių ryšių stiprinimą, ekonominio saugumo klausimus ir bendrą ES poziciją reaguojant į Kinijos keliamus iššūkius, pranešė ministerija.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus Dubline, Airijoje, vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) prekybos ministrų susitikime, kuriame bus aptariami Bendrijos prekybos santykiai su JAV ir Kinija. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikime ministrai diskutuos apie ES ir JAV prekybos santykius, bendrų įsipareigojimų įgyvendinimą bei neišspręstus prekybos klausimus, įskaitant plieno ir aliuminio sektorius.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį telefonu kalbėjosi su naujuoju Rumunijos užsienio reikalų ministru Sebastian Dănuț Neculăescu, pranešė ministerija.  Pokalbio metu ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją NATO rytiniame flange, pastaruosius bepiločių ir raketų incidentus regione, padėtį Juodojoje jūroje, paramą Ukrainai ir Europos Sąjungos (ES) plėtrą.

Dažnėjant dronų atakoms prieš laivus Juodojoje jūroje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina baigti eskalaciją. „(...) visa Juodoji jūra yra be galo nesaugi laivybai. Ukrainos grūdų, kitų prekių (...) eksportas neišeina dėl Rusijos atakų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako esantis įsitikinęs, jog nesutarimai tarp sąjungininkų – Vašingtono ir Kyjivo – bus išspręsti. „Įvairūs klausimų sprendimai, išsiskiriančios nuomonės, nesutarimai, mes matėm praeityje, kaip yra sprendžiami. Dėl to aš neturiu pagrindo manyti, kad šįsyk bus kažkaip tai kitaip. Tai yra, kad nepavyks išspręsti. Pavyks išspręsti. Ukrainiečiai žino, ką daryti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos santykių su Kinija atkūrimo procesas juda į priekį, tačiau konkrečių terminų, kada būtų galima tikėtis rezultatų, neįvardija. „Procesas juda, premjerą detaliai informuoju, taip pat kaip ir visus kitus, kaip ir respublikos prezidentą informuoju apie tai, kas yra daroma, bet aš nei į terminus, nei į detales tikrai nesileisiu dabar“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) suburtai komisijai baigus tyrimą dėl galimų pažeidimų Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papildomas aplinkybes tiria kita komisija, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Tam tikrus dalykus, sakykime, dėl finansų ir dėl kitų tam tikrų iškilusių aplinkybių, kurias reikia pasitikslinti (...) nuspręsta, kad reikia dar šiek tiek pratęsti veiklą kitu kampu“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako esąs patenkintas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio darbu ir iki metų pabaigos tikisi proveržio Lietuvos bei Kinijos santykiuose. „Darbas vyksta, jis vyksta. Kaip aš kartais pasakau šiek tiek gatvės kalba – be pompos, ramiai. Su Rytų valstybėmis reikia gal mažiau to tokio fono ir triukšmo, o reikia ramaus bendradarbiavimo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Center, JRC) generalinis direktorius Bernardas Magenhannas trečiadienį Vilniuje pasirašė ketinimų laišką, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos institucijų ir centro bendradarbiavimą. Partnerystę numatoma plėtoti saugumo, atsparumo ir pasirengimo, duomenų analizės, modeliavimo, strateginio prognozavimo ir įrodymais grįsto politikos formavimo srityse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia siekiantis, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU) būtų pripažinta teroristine organizacija. Pasak ministro, ji privalo atsakyti už vykdomus nusikaltimus, tačiau tam reikia stipraus teisinio pagrindimo.  „Jos pripažinimas teroristine organizacija reikštų, kad ir visi, kurie yra tarnavę ar yra susiję su GRU, jie mūsų būtų laikomi remiančiais arba prisidedančiais prie terorizmo.

Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesai ne visada sutampa, tačiau sąjungininkai gali susitarti bei rasti bendrus sprendimus, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, Lietuva nebijo įvardyti nesutarimų su Vašingtonu, o skirtingas pozicijas šalys turėtų aptarti per dialogą. „Nereikia būti naiviems. Ne visose srityse mūsų interesai sutampa. Ne visose srityse mes juos vienodai įgyvendiname. Netgi tada, kai jie sutampa“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo ministras.

Su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi Varšuvoje antradienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Baltarusijoje planuojama Astravo atominės elektrinės plėtra didins grėsmes Lietuvai. „Astravo atominės elektrinės problema išlieka. Turime rimtų abejonių dėl saugos kultūros užtikrinimo šioje bei kitose „Rosatom“ statomose elektrinėse. Planuojama elektrinės Baltarusijoje plėtra didins grėsmes Lietuvai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra esminis šalies saugumo garantas ir Rusijos atgrasymo elementas Baltijos regione, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Taip jis kalbėjo antradienį Varšuvoje susitikęs su JAV Kongreso nariais Gary Petersu, Kevinu Crameriu ir Marcu Veasey.

 Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui sulaukiant kritikos dėl vizitų į regionus, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad tokia praktika yra labai nebloga.   „Niekas nedraudžia ministrui keliauti po Lietuvą, susitikti su gyventojais. Beje, sakyčiau, tai yra labai nebloga praktika“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį dalyvaus Varšuvos saugumo forume. Vienoje iš forumo diskusijų ministras pasisakys apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą. Renginio paraštėse K. Budrys taip pat susitiks su Saudo Arabijos užsienio reikalų viceministru Waleedu ElKhereiji, JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku Rogeriu Wickeriu, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossiu bei kitų organizacijų atstovais.

Su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha pirmadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog derybose dėl šios šalies narystės ES nedelsiant turi būti padarytas reikšmingas progresas, nes nuo to priklauso žemyno saugumas. „Nuo to, kaip sparčiai Ukraina taps visateise ES nare, priklauso visos Europos saugumas ir stabilumas.

 Ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Liuksemburge ragino išlaikyti Ukrainos integracijos į Bendriją tempą. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Europos saugumas šiandien yra neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės ir jos narystės ES. „ES plėtra įtraukiant Ukrainą yra geopolitinė būtinybė Europai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitarimas dėl dyzelino eksporto nėra prasčiausias epizodas per pastaruosius dvejus metus, tačiau silpnina Vakarų pozicijas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Šis paskutinis epizodas nėra, ką mes matėme, prasčiausias per beveik jau dvejus metus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame aptars Rusijos karą prieš Ukrainą, intensyvėjančius hibridinius veiksmus prieš ES, padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sekmadienį išvyksta į Liuksemburgą, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.  Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys susitiks su kitų valstybių ministrais, taip pat pasirašys dvišalį susitarimą su Liuksemburgu dėl duomenų bei informacinių sistemų talpinimo.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkais. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas didėjančiai Arkties strateginei reikšmei ir jos poveikiui Europos bei Baltijos regiono saugumui, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Ministro teigimu, Arkties ateitis tampa vis svarbesniu Europos saugumo darbotvarkės klausimu. „Arktis šiandien tampa vis svarbesne geopolitinės konkurencijos erdve.