kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir ką tik iš Aliaksandro Lukašenkos režimo kalėjimo paleistu jos vyru Siarhejumi Cichanouskiu. Lietuvos diplomatijos vadovas sako užtikrinęs Vilniaus paramą opozicionierių kovoje už Baltarusijos laisvę. „Dar kartą patvirtinau nuolatinę Lietuvos paramą Baltarusijos kovai už laisvę. Lietuva išlieka saugi vieta visiems, kurie siekia demokratijos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys.

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti. „Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože.

Su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia vertinantis dedamas pastangas spręsti humanitarinę krizę Gazos Ruože. Visgi, pasak jo, Lietuva viliasi, kad Izraelio valdžia kilusią krizę stengsis dar sparčiau išspręsti. „Vertinu tas pastangas, kurių imasi ministras, siekdamas pagerinti situaciją. Suprantame, kad ne viskas įvyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi vis dar tebevykstant karinei operacijai Gazos Ruože.

Antradienį Vilniuje susitiks Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ir Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. „Liepos 1 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys priims į Lietuvą atvykstantį Izraelio užsienio reikalų ministrą G. Saarą. Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą, Rusijos karo agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose“, – skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Priduriama, kad po susitikimo numatoma ministrų spaudos konferencija.

Daliai politikų kritiškai atsiliepiant apie praėjusią savaitę vykdytą piliečių evakuaciją iš Artimųjų Rytų, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad ketinama įvertinti, ar šis procesas buvo suorganizuotas tinkamai. „Tikrai įsivertinsime tą procesą, tai būtina padaryti.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad žinios apie Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus nušalinimą jau pasiekė valstybės užsienio partnerius. Todėl, pažymi ministras, kalbėti apie šią situaciją reikia itin atsakingai ir tiksliai.  „Šios žinios pasiekė taip pat ir mūsų partnerių valstybes. Dėl to turėtume komunikuoti labai tiksliai, aiškiai ir palikti kuo mažiau abejonių. Tai nėra vien tik vidinis mūsų klausimas.

Tikėtina, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutars dėl 18-ojo sankcijų Rusijai paketo, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, ketvirtadienį–penktadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) dėl sankcijų, greičiausiai, bus ieškoma kompromisų su ribojimams rusiškiems energijos ištekliams prieštaraujančiomis Vengrija ir Slovakija. „Labai tikėtina, kad (sankcijų paketas – BNS) bus patvirtintas ir tikėtina, kad bus patvirtintas toje apimtyje, kaip jisai yra paruoštas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“. „Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji. Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis. „Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

Lietuva siūlo šešių punktų planą Europos Sąjungai (ES), kaip elgtis su Sakartvelo, kurio vyriausybės veiksmus Vakarai vertina kaip žmogaus teisių ir demokratijos pagrindų pažeidimus. „Mes siūlome šešių punktų planą, kaip elgtis su Sakartvelu, nes humanitarinė padėtis šalyje blogėja, tad dabar puikus metas įgyvendinti šią iniciatyvą. (...) Mes pateikėme savo pasiūlymus, pirmiausia aš juos aptarsiu sus savo kolegomis.

Briuseliui rengiant 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – nepriėmusi šių ribojamųjų priemonių dabar, Europos Sąjunga (ES) prarastų galimybę kelti ultimatumus Maskvai. „Praėjo (…) 44 dienos nuo gegužės 9-ąją išsakyto spaudimo Putinui: jei nebus pasiektos besąlygiškos paliaubos, Europa imsis griežtų sankcijų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tarptautinė valstybių bendruomenė turi daryti spaudimą Iranui, jog šis rinktųsi derybų kelią ir nebeeskaluotų situacijos Artimųjų Rytų regione. „Turime organizuotis ir mobilizuotis, kad darytume spaudimą Iranui, jog šis rinktųsi taikos kelią. Turime išvengti tolimesnės eskalacijos. Dabar – didelis pasirinkimas Iranui.

 Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tai Aleksandro Lukašenkos režimo sprendimas paleisti iš kalėjimo kelioliką politinių kalinių nėra argumentas švelninti šiuo metu taikomas sankcijas Baltarusijai. Ministras akcentuoja, kad režimas per pastaruosius pusę metų dėl politinių priežasčių įkalino daugiau žmonių nei paleido. Todėl, anot jo, sankcijos šiai šaliai turėtų būti sinchronizuojamos su šiuo metu taikomis Rusijai.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį dalyvaus Briuselyje vyksiančioje Užsienio reikalų taryboje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), didžiausias dėmesys Taryboje bus skiriamas Iranui ir padėčiai Artimuosiuose Rytuose. Taip pat bus kalbama humanitarinės krizės Gazos Ruože klausimu, apie Europos Sąjungos (ES) politiką Sirijos ir Libijos atžvilgiu.

Aliaksandro Lukašenkos režimui iš kalėjimo paleidus opozicionierių Sergejų Cichanouskį ir dar keliolika politinių kalinių, neatsirado pagrindo peržiūrėti Baltarusijai taikomų sankcijų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Tai yra kryptis, kuria turi eiti Lukašenka, iki tol, kol mes galėsime svarstyti peržiūrėti sankcijų politiką. Lietuva yra Europos Sąjungos sankcijų režime, turime dar ir savo priemonių įsivedę.

Po JAV smūgių Irane, tolesnė situacijos eiga priklausys nuo Teherano veiksmų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Priklausys nuo Irano atsakomųjų veiksmų, ar imsis situacijos eskalavimo, ar pagaliau atsilieps į raginimą eiti derybų keliu į sutarimą dėl branduolinės programos nutraukimo“, – sekmadienį LRT televizijai teigė K. Budrys. „Iranas šiai dienai yra pralaimėjusioje pozicijoje“, – akcentavo jis.

Jungtinėms Valstijoms sudavus smūgius Irano branduoliniams objektams, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako pirmadienį raginsiantis JAV „taikos per jėgą“ formulę pritaikyti ir Ukrainoje.

Vilnių šeštadienį pasiekus 14-ai Baltarusijoje politiniais pagrindais kalintų žmonių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina toliau spausti Aliaksandro Lukašenkos režimą dėl visų kalinių išlaisvinimo. „Taip, yra gerai, kad paleisti šitie žmonės, tačiau tai yra tik keliolika žmonių ir reikėtų važiuoti dar bent šimtą kartų, kad būtų paleisti visi, kurie oficialiai pripažinti politiniais kaliniais“, – LRT „Panoramoje“ šeštadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijai surengus vieną didžiausių atakų prieš Kyjivą per daugiau nei trejus karo metus, Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė užuojautą gedintiems ukrainiečiams, pažymėdamas, kad Lietuva bus kartu su Ukraina, kol bus pasiektas teisingumas. „Šios ciniškos teroristinės atakos patvirtina Rusijos sukelto genocido karo žiaurumą ir įrodo, kad Rusija niekada nebuvo suinteresuota taika“, –ambasados užuojautų knygoje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Trečiadienio vakarą iš lietuvius evakuojančio lėktuvo Jordanijoje išlaipinus apžvalgininką Marių Laurinavičių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Lietuvos pilietis į tėvynę sugrįš, o šis incidentas taip paprastai pamirštas nebus. „Nei savo piliečio, nei šios istorijos taip nepaliksime. Marius grįš namo, o rusišką verslo „kultūrą“ galutinai išvėdinsime“, – trečiadienio vakarą feisbuke sureagavo K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad iš Izraelio evakuotis nori daugiau nei 130 Lietuvos piliečių, juos sausumos keliu per sieną su Jordanija išgabenti ketinama antradienį. „Daugiau nei 130 yra užsiregistravusių (evakuacijai – ELTA), kai paskutinį kartą kai buvau informuotas, kokie yra skaičiai“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Izraelyje įstrigę Lietuvos piliečiai bus evakuoti iš Izraelio, kai tik situacija leis tai padaryti saugiai. „Oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ šiandien išskrido iš Lietuvos link Izraelio ir pargabens mūsų piliečius atgal į Tėvynę, kai tik situacija leis tai saugiai padaryti“, – feisbuke sekmadienį rašė K. Budrys. „Svarstomi visi scenarijai, leisiantys mūsų žmones kuo greičiau sugrąžinti namo“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako neturintis informacijos apie lietuvius, kurie būtų kreipęsi pagalbos dėl galimo jų išsiuntimo į Gvantanamo kalėjimą Kuboje. „Tikriname šią informaciją, patvirtinimo negavome, taip kad priskiriu spekuliacijų skrynelei visus tuos pasvarstymus apie Gvantanamą ir panaudojimą. Ir ten, kad galėtų būti mūsų piliečiai, neturiu jokio patvirtinimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, Aljanso šalys jau pradėjo sudėtingas derybas dėl bendros deklaracijos teksto, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, sąjungininkų pareiškime svarbu pakartoti įsipareigojimą ateityje į NATO priimti Ukrainą bei taip parodyti, kad Aljansas neketina sutikti su Rusijos reikalavimais.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso narės greičiausiai sutars dėl tikslo išlaidas gynybai ilgainiui padidinti iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Bendras skaičius turėtų būti 5 proc. ir esu optimistas, kad dėl to pavyks sutarti. Kai kurios valstybės vis dar kliba, tačiau panašu, kad visos pasakys, kad 2 proc. jau pagaliau pasiekėme“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė K. Budrys.

Ukrainos kariuomenės specialioji operacija „Voratinklis“ parodo, kad Rusija yra pažeidžiama, teigia į Kyjivą pirmadienį atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Ji parodo, kad Rusija yra pažeidžiama, ji nėra neįveikiama tvirtovė. Į ją buvo ir bus įsiveržta ateityje“, – išplatintame pranešime cituojamas ministras.

Traukinys, kuriuo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atvyko į Kyjivą su vizitu, važiavo per Rivnę ir Dubną, kai Rusijos raketos ir bepiločiai atakavo šiuos du miestus. Aukščiausiasis diplomatas pasidalino savo patirtimi socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“.  „Šiandien esu Kyjive – mieste, nukentėjusiame nuo karo, bet nepalaužtos dvasios.

 Į Kyjivą darbo vizito atvykęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad vienas iš NATO viršūnių susitikimo Hagoje tikslų – pakartoti įsipareigojimą priimti Ukrainą į Aljanso gretas. „Susitikimų metu šiandien Kyjive kalbamės apie tai, ką turėtume ir galėtume padaryti pasirengdami NATO viršūnių susitikimui Hagoje. Vienas iš tikslų yra deramą dėmesį skirti tam, kas šiandien yra aktualiausia Europoje – Ukrainai.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lankysis Osle, kur susitiks su Norvegijos diplomatijos vadovu Espenu Barthu Eide bei parlamento užsienio reikalų ir gynybos komiteto nariais.  Susitikimų metų politikai aptars dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius bei bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos (NB8) formate.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) diskusijoje apie tarptautinę prekybą akcentavo būtinybę stiprinti taisyklėmis grįstą prekybos sistemą bei spręsti nesąžiningos konkurencijos ir tiekimo grandinių pažeidžiamumo problemas. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministras taip pat pabrėžė poreikį plėsti bendradarbiavimą su bendraminčiais partneriais, siekiant ekonominio atsparumo stiprinimo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys birželio 3–4 dienomis lankysis Paryžiuje, kur dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Ministrų tarybos susitikime.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), K. Budrys sakys kalbą susitikimo atidarymo metu, dalyvaus sesijose, skirtose tarptautinei prekybai, EBPO išorės santykiams, paramai Ukrainai bei pirmininkaus sesijai, skirtai aptarti skaitmeninę ekonomiką.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sveikina sekmadienį išrinktą Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir tikisi, jog šių valstybių dvišaliai santykiai toliau stiprės.  „Užsienio reikalų ministras sveikina naujai išrinktą Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį. Lietuva ir Lenkija yra ne tik strateginės partnerės ir sąjungininkės, bet ir giminingos tautos bei valstybės, kurias sieja bendra istorija ir išskirtinė draugystė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį susitikimo su NATO Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime dalyvaujančiomis Švedijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrėmis – Maria Malmer Stenergard ir Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir. Lietuvos ir Šiaurės šalių diplomatijos vadovai, susitikime aptarę situaciją Ukrainoje, vieningai sutarė dėl tolesnės paramos siekiant Ukrainoje ilgalaikės taikos bei sankcijų griežtinimo Rusijai.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos reikalavimas blokuoti NATO plėtrą į Rytus yra tik dar vienas bandymas laimėti laiko. Taip, pasak užsienio reikalų ministro, plataus masto agresiją Ukrainoje pradėjusi šalis siekia išvengti Vakarų ruošiamų sankcijų. „Tai (Rusijos reikalavimas blokuoti NATO plėtrą – ELTA) yra dar vienas noras nukreipti dėmesį nuo esmės. Esmė yra paliaubos, kurios turi būti pasiektos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso narės turi priimti vieningą sprendimą dėl 5 proc. nuo BVP išlaidų gynybai kartelės. Tai jis pabrėžė susitikime su su Ispanijos užsienio reikalų ministru José Manueliu Albaresu. „NATO stiprybė yra mūsų vienybėje.

Madride su darbo vizitu viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pakvietė Ispaniją prisidėti prie rotacinės oro gynybos modelio. „Ispanijos dalyvavimas NATO oro policijos misijoje Lietuvoje – aiškus sąjungininkų solidarumo ženklas ir stipri atgrasymo žinia mūsų priešams.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Putino ir Lukašenkos režimus garbinantis buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus netenka Valstybės apdovanojimo. Prezidentas atėmė Gedimino ordino Karininko kryžių, kuriuo Vaitkus buvo apdovanotas prieš 20 metų, dar būdamas Kauno medicinos universiteto profesoriumi.

Realaus pasistūmėjimo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pokalbio nesimato. Europos Sąjunga tvirtina dar vieną sankcijų paketą Rusijai. Tačiau, kiek jos veiksmingos ir ar dar galime tikėtis naudos iš D. Trumpo bendravimo su V. Putinu? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Pastaruoju metu girdime apie atvejus Baltijos jūroje, kai šalia NATO valstybių teritorijų plaukioja rusų laivai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį lankysis Briuselyje, Belgijoje, vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos susitikime. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, pagrindinės šio susitikimo temos – Rusijos agresija prieš Ukrainą, karinė parama ir ilgalaikės saugumo garantijos Ukrainai bei įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas, o vienas svarbiausių klausimų – 17-ojo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketo patvirtinimas.

Po incidentų Estijoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina imtis veiksmų, siekiant sustiprinti saugumą Baltijos jūroje.  „Mes turime pripažinti – Baltijos jūra yra mūsų atsakomybė. Privalome imtis iniciatyvos ir veikti bendradarbiaudami su sąjungininkais“, – konferencijoje Taline kalbėjo ministras Budrys. Šią savaitę Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį išvyksta į Estiją, kur su kitais Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) užsienio reikalų ministrais pasirašys susitarimo memorandumą dėl kritinės povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę fiksuoti du incidentai Estijoje, tarp kurių – ir nesėkmingas bandymas sulaikyti laivą, rodo tiesioginį ryšį tarp Kremliaus ir vadinamojo šešėlinio laivyno. „Incidentas yra iš tiesų rimtas, nes dar kartą mums primena, kad „šešėlinis laivynas“ yra tikrai aktyvus Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį sakė Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nusprendus nedalyvauti Turkijoje vyksiančiose derybose su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tokiu būdu Kremlius demonstruoja meistrystę griaunant pateiktus siūlymus ir suplanuotus procesus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkų keliami ultimatumai Rusijai dėl taikos Ukrainoje jau duoda rezultatų. „Tai, kad Vladimiras Putinas paskubėjo surengti spaudos konferenciją praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai JAV remiami Europos vadovai pareikalavo besąlygiškų paliaubų, viską pasako. Šis požiūris veikia ir mes turime jo laikytis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves. „Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina išlaikyti maksimalų Europos Sąjungos (ES) atvirumą NATO sąjungininkams, tarp jų – Jungtinėms Valstijoms dėl gynybos pramonės plėtojimo. Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva bendradarbiavimą tarp ES ir JAV gynybos pramonės srityje mato kaip dalį Lietuvos gynybos bendradarbiavimo.

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai. „Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.