kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad siekis užtikrinti Europos Sąjungos (ES) valstybių sienų ir oro erdvės saugumą yra bendras visų Bendrijos narių interesas, tad visos turi prisidėti prie įgyvendinimo. „Mes čia saugome ne tik savo nacionalines sienas, mes čia saugome ES sieną ir ne tik, kad ji nebūtų nepraskrendama ar nepraeinama, bet kad jos apsauga leistų atgrasyti Rusiją“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį atidarė Mokslo diplomatijos forumą, kuriame mokslo politikos formuotojai, akademikai, diplomatai ir tarptautiniai partneriais turės galimybę diskutuoti apie mokslo diplomatijos vaidmenį sprendžiant krizes, stiprinant atsparumą ir konkurencingumą.

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiks su Latvijos diplomatijos vadove Baiba Braže, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). „Ministrai aptars aktualius dvišalius, regiono saugumo klausimus, Rusijos karą prieš Ukrainą, transatlantinių santykių stiprinimą“, – rašoma ministerijos pranešime. Lietuvos ir Latvijos diplomatijų vadovai taip pat dalyvaus Baltų apdovanojimo ceremonijoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad „Nemuno aušros“ buvimas valdančiojoje koalicijoje veikia Lietuvos reputaciją. „Jis turi poveikį – aš tą galiu fiksuoti. Vertinti, koks efektas, kiek žalos padaryta ir kaip galėtų būti alternatyviai daroma, reikėtų kitų klausti, nes aš labai greitai galiu į politines spekuliacijas nuklysti. Bet tai poveikį turi. Ypač kalbant su artimiausiais sąjungininkais“, – interviu naujienų portalui „15min“ trečiadienį sakė politikas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo viceministrų komandą sako performavęs po pokalbių su premjere Inga Ruginiene ir valdančiųjų socialdemokratų vadovybe. Rugsėjo pabaigoje prisiekus naujajam ministrų kabinetui, Lietuvos diplomatijos vadovo komandoje neliko viceministrų Juliaus Pranevičiaus ir Gabijos Grigaitės-Daugirdės. Juos pakeitė Vidmantas Verbickas ir Taurimas Valys. „Mes iš tikrųjų kalbėjome su socialdemokratų partijos vadovybe.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį susitiko su Lietuvai akredituotų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių diplomatinių atstovybių vadovais, susitikimo metu aptarė ES darbotvarkės klausimus, Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Ministras susitikimo metu akcentavo, kad Rusijos eskalacija, matomi pasikartojantys ES narių oro pažeidimai rodo būtinybę imtis atsakomųjų priemonių, kurie padėtų atgrasyti Rusiją nuo tokių veiksmų ateityje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi tapti ne tik stipriu geopolitiniu, bet ir geoekonominiu veikėju. Taip jis kalbėjo viešėdamas Horsense, Danijoje, kur dalyvauja neformalioje ES prekybos taryboje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos (ES) prekybos taryboje Horsense, Danijoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Anot jos, susitikime ministrai aptars ES ir JAV prekybos santykius, liepos mėnesį pasiekto pamatinio prekybos su JAV susitarimo įgyvendinimą, diskutuos bendrijos ekonominio saugumo stiprinimo klausimais, siekiant didinti Bendrijos atsparumą ir užtikrinti tiekimo grandinių patikimumą.

„Mizeris“ ir ne esminis dalykas – taip užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai kalba apie Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims, kurią Pentagonas nori nutraukti. Jie sako, kad tai nėra esminis dalykas, dėl kurio reikėtų įkyrėti amerikiečiams, nors paramą – 60 mln. eurų per metus – Lietuva vis tiek bando išsaugoti. Kritikos amerikiečiams žeria kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisaru Michaelu McGrathu. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas Europos Komisijos (EK) narį informavo apie besikartojančius Rusijos revizionistinius bandymus iškraipyti ir perrašyti istoriją.   „Reikia daugiau pastangų bendram istoriniam naratyvui Europoje puoselėti, turime įtvirtinti totalitarizmo nusikaltimų aukų atminimą.

Kęstutis Budrys ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykusiame valstybinių institucijų ir verslo atstovų diskusijoje pristatė Europos Sąjungos ekonominio saugumo politikos tendencijas. Kaip ketvirtadienį pranešė URM, drauge su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu pakvietė aptarti ekonominio saugumo politikos koordinavimą Lietuvoje.

Dėl „Nemuno aušros“ atsakomybės srityje atsidūrusios Kultūros ministerijos Vokietijai kyla įvairių klausimų, paaiškinimų dėl situacijos reikia ir kitiems sąjungininkams, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Tai, kas vyksta pas mus Lietuvoje, stebi ir užsienio kolegos, užsienio partneriai, šalys. (...) Ir tos abejonės, kurios Lietuvoje iškyla, jos irgi rezonuoja, be jokios abejonės, ir tam tikro aiškinamojo darbo yra“, – BNS penktadienį teigė užsienio reikalų ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad dvišaliai santykiai su Vokietija yra grįsti pagarba, tad nėra pagrindo kelti klausimų dėl Berlyno kišimosi į vidaus politiką.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei Europos Sąjunga (ES) iki 2027 metų visa apimti neatvers derybų su Ukraina dėl jos narystės Bendrijoje, 2030-aisiais šaliai nerealu pilnai prisijungti prie bloko. „Dėl plėtros, aš labai tikiuosi, kad iki 2027-ų metų pirmo pusmečio mes jau būsime padarę didžiulę pažangą su Ukraina, derybos bus atidarytos pilna apimtimi ir mes jau žiūrėsime, kuriame taške finalizuosimės.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį lankosi Lenkijoje, kur dalyvaus Varšuvos saugumo forume bei susitiks su kitų valstybių kolegomis. Kaip pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys pasisakys diskusijoje apie JAV ir Europos bendradarbiavimą gynybos srityje bei diskusijoje apie Europos strateginės kaimynystės pokyčius. Forumo paraštėse numatyti ministro dvišaliai susitikimai su kitų valstybių kolegomis ir gynybos pramonės atstovais.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Niujorke ir Pakistano vicepremjeras Ishaqas Daras pasirašė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), tai paskatins glaudesnį prekybinį bendradarbiavimą ir naujų partnerystės ryšių plėtrą, ypač informacinių technologijų srityje. Užsienio reikalų ministrų susitikime aptartas Pakistano siekis stiprinti ekonomines partnerystes su Europos Sąjungos valstybėmis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį atvyko į Kyjivą, kur susitiks su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha bei vicepremjeru europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Tarasu Kačka, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Anot jos, Lietuvos diplomatijos vadovas su Ukrainos vyriausybės nariais bei kitais aukštais pareigūnais aptars padėtį fronte, saugumo situaciją regione bei tarptautines pastangas spausti Rusiją nutraukti ugnį ir pradėti realias derybas dėl taikos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) privalo ir toliau užtikrinti ilgalaikį ir tvarų valstybių narių gynybos poreikių finansavimą, prioritetą teikiant rytinėms Bendrijos narėms, turinčioms sieną su Rusija ir Baltarusija, ketvirtadienį pranešė ministerija. Taip K. Budrys kalbėjo ketvirtadienį Vilniuje susitikęs su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už ES gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi.

Po pastarųjų incidentų Lenkijoje, kuomet į jos teritoriją įskrido beveik dvi dešimtys rusiškų dronų, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų skirti didesnį finansavimą su šalimis agresorėmis besiribojančioms Bendrijos valstybėms. „Privalome stiprinti ES rytinį pasienį, nes būtent ten prasideda Europos saugumas. Būtinas didesnis ES finansavimas rytinėms ES narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija.

Europos Komisijai (EK) siūlant apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas šios šalies ministrams, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako skeptiškai vertinantis pastarąją iniciatyvą. Pasak užsienio reikalų ministro, kyla klausimas, ar tokiomis priemonėmis Europos Sąjunga (ES) bando paveikti Izraelio laikyseną, ar tiesiog jį nubausti.

Opozicijai siūlant sudaryti dvišales gynybos sutartis su Lenkija ir Vokietija, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva gali gilinti dvišalius santykius saugumo srityje, tačiau tai turi būti daroma NATO rėmuose.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad iš partnerių yra sulaukęs klausimų dėl JAV žmogaus teisių ataskaitoje atsidūrusio koalicinės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų. Visgi, pasak jo, Lietuvos poziciją atspindi ne atskirų politikų tezės, o Vyriausybės ir prezidento Gitano Nausėdos laikysena antisemitizmo ir užsienio politikos klausimais.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kalbant apie galimus ministrų portfelių mainus, įskaitant ir Užsienio reikalų ministeriją, jos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad stringant Vyriausybės formavimui, nereikėtų kurti daugiau problemų. „Tokių indikacijų nesulaukiau.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kitais metais Europos Sąjungos (ES) parama Ukrainai turėtų būti ne mažesnė nei 60 mlrd. eurų. Pasak ministro, sugeneruoti tokią sumą Bendrijai bus iššūkis. „Didžiosios sostinės nesugeneruoja tiek lėšų, kiek turėtų Ukrainai. Mums reikia bent 60 mlrd. kitiems metams iš ES ir tai bus didysis iššūkis“, – susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad diskusijų apie galimą sankcijų Baltarusijai peržiūrėjimą, tarp jų ir kalio trąšų tranzito per Lietuvą ribojimo atsisakymo, nevyksta. „Lietuva nedalyvauja jokiuose procesuose, kurie man būtų žinomi, (...) Lietuvos diplomatinė tarnyba jokiuose procesuose nedalyvauja, kur būtų svarstoma koks nors sankcijų peržiūrėjimo klausimas ar kokios nors iniciatyvos.

Paskirtasis užsienio reikalų paskirtasis ministras Kęstutis Budrys sako, kad JAV sankcijų baltarusių oro bendrovei „Belavia“ panaikinimas bus didelis testas Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos stuburui. „Tai nereiškia, kad, JAV priėmus tokį sprendimą, iš karto bus ES sprendimas. Bus didelis testas ES sankcijų politikos stuburui. Man atrodo, jį reikės išlaikyti, ir Lietuva tikrai prisidės prie to, kad mes jį išlaikytume“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose yra keliasdešimt Lietuvos piliečių.  „Mes jų turime apie keliasdešimt žmonių, kurie šiuo metu kali ir kuriuos norime turėti kuo greičiau namuose ir dėl kurių Užsienio reikalų ministerija dirbs ir toliau“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.  Jis pabrėžė, kad nė vienas kalintis Baltarusijoje Lietuvos pilietis nebus paliktas.

Baltarusijai paleidus 52 politinius kalinius ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) panaikinus sankcijas aviakompanijai „Belavia“, paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog Vašingtonas neprašo Lietuvos naikinti ribojamųjų priemonių Minsko režimui. „Aš jums galiu garantuoti, šio klausimo nėra ant stalo. Sankcijos, kurios įvestos, yra pratęsinėjamos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys žada tolesnes diplomatines pastangas, siekiant išlaisvinti Baltarusijoje likusius Lietuvos politinius kalinius. „Mums tai yra prioritetas numeris vienas, kad jie visi grįžtų pas mus, dėl to mes toliau dirbsime“, – ketvirtadienį išplatintame vaizdo įraše sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Kaip skelbė BNS, iš Baltarusijos kalėjimų ketvirtadienį paleisti 52 šios šalies ir Vakarų valstybių politiniai kaliniai, tarp jų – ir šeši Lietuvos piliečiai.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO įsivertins, ar trečiadienį Lenkijos oro erdvę pažeidę dronai buvo tyčinis veiksmas. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad šios išvados bus svarbios, planuojant tolimesnius Aljanso sprendimus. „Vienas svarbiausių klausimų ir yra su tuo susijęs, nes vykstant tokio masto atakai prieš Ukrainą (...), (oro erdvės pažeidimų – ELTA) tikimybė smarkiai išauga, tai yra natūralu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę Kinijoje vykę susitikimai rodo, kad dabartinė tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka yra taikinyje, o Vakarams reikia plėsti savo vertybines nuostatas ir neužsidaryti „geriausių draugų darželyje“. „Tai yra stipri deklaracija apie tai, kad pasaulio tvarka yra suklibinama, kad dabartinė tarptautinės teisės normomis pagrįsta tvarka, su pagarba žmogaus teisėms, suverenitetui, kitų valstybių teritoriniam integralumui, yra taikinyje“,...

Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė galimybę Lietuvoje kurti diplomatų akademiją. „Keliame klausimą, kiek turėtų būti politinio pobūdžio paskyrimų, kiek norime turėti visiškai profesionalių diplomatų, kokie turėtų būti diplomatai ir kokios turėtų būti savybės.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako su prezidentu Gitanu Nausėda aptaręs idėją kurti akademiją naujiems diplomatams rengti. „Su prezidentu aptarėme idėją kurti diplomatinę akademiją, kur mes galėtume suteikti profesinių žinių ir buvusių diplomatų patirti perdavinėti jaunai atėjusiai kartai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys. Taip jis kalbėjo Prezidentūrai anksčiau sakius, kad Lietuvoje trūksta kandidatų vadovauti ambasadoms.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europai Rusija išliks pagrindine grėsme, nepriklausomai nuo jos karo prieš Ukrainą baigties. Taip jis kalbėjo antradienį Slovėnijoje, dalyvaudamas tarptautinėje konferencijoje „Bledo strateginis forumas“, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Diskusijoje „Europa – saugi ir laisva“ Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad Rusijos veiksmai – ne atsitiktiniai, o nuoseklios ir sąmoningos revizionistinės strategijos dalis.

Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys reiškia užuojautą Ukrainos žmonėms dėl dar vieno praeitą savaitę įvykdyto Rusijos išpuolio prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą. „Šis išpuolis – vienas pražūtingiausių nuo 2022 metų, kuris dar kartą parodė cinišką Rusijos abejingumą žmogaus gyvybei. Tai buvo sąmoningas teroro aktas, skirtas skleisti baimę ir palaužti drąsios bei atsparios ukrainiečių tautos dvasią“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.

Su Šventojo Sosto sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu susitikęs laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pareiškė padėką už popiežiaus Leono XIV paramą Ukrainai, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). „Šventojo Sosto balsas ir pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu yra labai svarbi siekiant taikos.

Slovėnijoje darbo vizitu besilankantis laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė palaikymą Šiaurės Makedonijos siekiui tapti Europos Sąjungos (ES) nare. „Lietuvos narystė ES yra sėkmės istorija, todėl palaikome kitas šalis, siekiančias eiti eurointegracijos keliu ir įgyvendinančias tam būtinas reformas bei įsipareigojimus. Esame pasirengę dalintis savo patirtimi su Šiaurės Makedonija“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.

Kopenhagoje neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako vėl kėlęs Ukrainos priėmimo į Bendriją klausimą – siūlė spartinti procesą ir pradėti technines derybas dėl Maskvos invazijai besipriešinančios šalies įsiliejimą į Bendriją.  Pasak jo, Ukrainos narystė ES yra kaip saugumo garantija ateityje.

Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su Vilniuje viešinčia Palestinos užsienio reikalų ministre Varsena Aghabekian Shahin.  Susitikimo metu K. Budrys pabrėžė Lietuvos susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože ir informavo ministrę apie Lietuvos ketinimus toliau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės siunčiamos humanitarinės pagalbos palestiniečiams.

Laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį ir šeštadienį lankysis Kopenhagoje, kur dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Diskusijose, į kurias pakviesti Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Islandijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, bus kalbama apie politinio spaudimo priemonių Rusijai didinimą, galimų antrinių ES sankcijų bei priemonių, skirtų agresorės „šešėliniam laivynui“ Baltijos jūroje pažaboti, įvedimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo.  Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“. Tokį sprendimą K. Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį telefonu su Ukrainos vicepremjeru ir Europos Komisijos (EK) nare aptarė pasirengimą deryboms dėl Ukrainos ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES). Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas su Ukrainos vicepremjeru euroatlantinės integracijos klausimams Tarasu Kačka ir ES plėtros komisare Marta Kos aptarė šalių pasiruošimą atverti pirmąją derybinių skyrių grupę „Pagrindai“. Anot URM, pokalbiuose K....

Prezidentas pradėjo susitikimų su būsimais Vyriausybės ministrais maratoną. Pirmąjį pasikvietė buvusį savo patarėją, užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Kaip ir buvo tikėtasi, prezidentas priekaištų K. Budriui neturi. Tokia pati situacija su antrąja pas prezidentą pasirodžiusia krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

 Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos ir jos biuro statusas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo politinės padėties kaimyninėje valstybėje. Pasak šalies diplomatijos vadovo, Vilnius ir toliau remia opozicionierės bei jos komandos veiklą. „Tai yra geopolitinis ir politologinis klausimas.

 Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, paklaustas, ar jį tenkina valdančioji dauguma, kurios dalis narių kontroversiškai balsuoja dėl kai kurių užsienio politikos klausimų, kalba aptakiai. Į naująją Vyriausybę teikiamas ministras pabrėžia teigiamai vertinantis Lietuvos veiksmus užsienio politikoje ir tikina matąs galimybes šią kryptį sėkmingai tęsti ir naujoje valdančiojoje daugumoje.

Pasikeitus valdančiajai daugumai ir premjere paskyrus Ingą Ruginienę, užsienio reikalų ministro pareigas toliau eis buvęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidentas ne tik mato (K. Budrį ministro pareigose – BNS), bet ir visapusiškai pasitiki, linkėdamas jam visokeriopos sėkmes“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Prezidento Gitano Nausėdos išsakytos pastabos dabartiniam Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui yra ne tiek kritika, kiek „palinkėjimai ateičiai“, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.  „Prezidentas iš esmės yra patenkintas užsienio reikalų ministro darbu. Jo išsakytos pastabos yra greičiau palinkėjimas ateičiai. Tai yra tos vietos, į kurias reikia atkreipti didesnį dėmesį“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina iš Ukrainos perimti žinias apie oro gynybos ir antidroninių pajėgumų stiprinimą. Jis taip pat akcentuoja koordinuotų regioninio veiksmų svarbą. „Oro gynybos ir antidroninių pajėgumų stiprinimas – iššūkis, reikalaujantis koordinuotų regioninių veiksmų.