kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Center, JRC) generalinis direktorius Bernardas Magenhannas trečiadienį Vilniuje pasirašė ketinimų laišką, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos institucijų ir centro bendradarbiavimą. Partnerystę numatoma plėtoti saugumo, atsparumo ir pasirengimo, duomenų analizės, modeliavimo, strateginio prognozavimo ir įrodymais grįsto politikos formavimo srityse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia siekiantis, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU) būtų pripažinta teroristine organizacija. Pasak ministro, ji privalo atsakyti už vykdomus nusikaltimus, tačiau tam reikia stipraus teisinio pagrindimo.  „Jos pripažinimas teroristine organizacija reikštų, kad ir visi, kurie yra tarnavę ar yra susiję su GRU, jie mūsų būtų laikomi remiančiais arba prisidedančiais prie terorizmo.

Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesai ne visada sutampa, tačiau sąjungininkai gali susitarti bei rasti bendrus sprendimus, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, Lietuva nebijo įvardyti nesutarimų su Vašingtonu, o skirtingas pozicijas šalys turėtų aptarti per dialogą. „Nereikia būti naiviems. Ne visose srityse mūsų interesai sutampa. Ne visose srityse mes juos vienodai įgyvendiname. Netgi tada, kai jie sutampa“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo ministras.

Su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi Varšuvoje antradienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Baltarusijoje planuojama Astravo atominės elektrinės plėtra didins grėsmes Lietuvai. „Astravo atominės elektrinės problema išlieka. Turime rimtų abejonių dėl saugos kultūros užtikrinimo šioje bei kitose „Rosatom“ statomose elektrinėse. Planuojama elektrinės Baltarusijoje plėtra didins grėsmes Lietuvai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra esminis šalies saugumo garantas ir Rusijos atgrasymo elementas Baltijos regione, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Taip jis kalbėjo antradienį Varšuvoje susitikęs su JAV Kongreso nariais Gary Petersu, Kevinu Crameriu ir Marcu Veasey.

 Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui sulaukiant kritikos dėl vizitų į regionus, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad tokia praktika yra labai nebloga.   „Niekas nedraudžia ministrui keliauti po Lietuvą, susitikti su gyventojais. Beje, sakyčiau, tai yra labai nebloga praktika“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį dalyvaus Varšuvos saugumo forume. Vienoje iš forumo diskusijų ministras pasisakys apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą. Renginio paraštėse K. Budrys taip pat susitiks su Saudo Arabijos užsienio reikalų viceministru Waleedu ElKhereiji, JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku Rogeriu Wickeriu, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossiu bei kitų organizacijų atstovais.

Su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha pirmadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog derybose dėl šios šalies narystės ES nedelsiant turi būti padarytas reikšmingas progresas, nes nuo to priklauso žemyno saugumas. „Nuo to, kaip sparčiai Ukraina taps visateise ES nare, priklauso visos Europos saugumas ir stabilumas.

 Ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Liuksemburge ragino išlaikyti Ukrainos integracijos į Bendriją tempą. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Europos saugumas šiandien yra neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės ir jos narystės ES. „ES plėtra įtraukiant Ukrainą yra geopolitinė būtinybė Europai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitarimas dėl dyzelino eksporto nėra prasčiausias epizodas per pastaruosius dvejus metus, tačiau silpnina Vakarų pozicijas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Šis paskutinis epizodas nėra, ką mes matėme, prasčiausias per beveik jau dvejus metus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame aptars Rusijos karą prieš Ukrainą, intensyvėjančius hibridinius veiksmus prieš ES, padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sekmadienį išvyksta į Liuksemburgą, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.  Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys susitiks su kitų valstybių ministrais, taip pat pasirašys dvišalį susitarimą su Liuksemburgu dėl duomenų bei informacinių sistemų talpinimo.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkais. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas didėjančiai Arkties strateginei reikšmei ir jos poveikiui Europos bei Baltijos regiono saugumui, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Ministro teigimu, Arkties ateitis tampa vis svarbesniu Europos saugumo darbotvarkės klausimu. „Arktis šiandien tampa vis svarbesne geopolitinės konkurencijos erdve.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui neigiant ketinimus dalyvauti 2029 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina tokius pareiškimus vertinti atsargiai. Prezidentas primena, kad jau yra buvę atvejų, kai iš pradžių apie savo kandidatavimą vengę kalbėti politikai vis dėlto nuspręsdavo siekti šalies vadovo posto. „Mažiau klausykite, ką politikai kitą kartą sako.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai sudarys galimybių verslui pasiekti naujas rinkas, sudaryti prekybos susitarimus. „Turime siekti, kad Lietuvos verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių krizių ar pasaulinių žaliavų kainų svyravimų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos sprendimą pasitraukti iš Vilniuje vykstančios tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją lėmė jos programoje išsakoma kritika Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV). Konservatorius Žygimantas Pavilionis kritikuoja tokį žingsnį. Kaip ketvirtadienį LRT radijui sakė K. Budrys, konferencijoje „Disinfo 2026“ vienoje gretoje su Rusija ir Kinija atsidūrė JAV, nors šios valstybės vaidmuo Lietuvos saugumui yra iš esmės kitoks.

Susitikime su Darbdavių konfederacijos ir užsienio verslo rūmų Lietuvoje atstovais užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė ekonominės diplomatijos prioritetus, tarptautinių ryšių stiprinimą bei šalies verslo galimybes aktyviau įsitraukti į tarptautinės vertės grandines.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys demonstruoja puikia fizinę formą – pasidalintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis vieną po kito daro atsispaudimus, taip prisijungdamas prie prasmingo iššūkio. Nufilmuotą vaizdą, kaip daro atsispaudimus, K. Budrys savo socialinių tinklų istorijose pasidalijo su aiškiu tikslu – tapo LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos iššūkio mirusiems kariams atminti dalimi.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kviečia Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) Lietuvoje įkurti nuolatinę karinę bazę. Pasak jo, Lietuva yra pasirengusi padengti visas su tuo susijusias išlaidas. „Dėkojame, prezidente D. Trumpai! JAV karių buvimas Lietuvoje yra stipriausia atgrasymo priemonė. Labai vertiname mūsų sąjungininkų buvimą čia“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys.

 Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako premjerui Mindaugui Sinkevičiui perdavęs, kad neketina dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose. „Apie politines tam tikras perspektyvas kalbėjomės su premjeru, turbūt ir šitas (kandidatavimo – BNS) klausimas buvo. (...) Tą ir pasakiau, kad neketinu kandidatuoti“, – penktadienį paskelbtoje „15min“ laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį vyksta darbo vizito į Suomiją, kur susitiks su šalies užsienio reikalų ministre Elina Valtonen ir dalyvaus Helsinkio saugumo forume.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad Rusijai pareikštas griežtas protestas dėl sabotažo Estijoje ir tęsiamų atakų prieš Ukrainą. Rugsėjo 30 d. į Užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovui įteiktos protesto notos dėl Rusijos įvykdyto sabotažo Estijoje ir tęsiamų išpuolių prieš civilius Ukrainos gyventojus ir civilinius objektus, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovams rugsėjį buvo surengti mokymai, skirti stiprinti vadovavimo gebėjimus.  Apie tai Eltai patvirtino Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų metinio suvažiavimo metu jau ne pirmus metus organizuojami mokymai, skirti visiems suvažiavime dalyvaujantiems atstovybių vadovams. Šių metų mokymai „Įtrauki lyderystė“ surengti rugsėjo 4 d.“, – Eltai nurodė ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Brazilijos užsienio reikalų ministru Mauro Vieira pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo švietimo ir mokslo srityje, aptarė santykių plėtrą, ekonominio bendradarbiavimo galimybes, paramą Ukrainai. „Šis susitarimas atveria naujas galimybes Lietuvos ir Brazilijos studentams, mokslininkams bei akademinėms institucijoms.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Baltijos šalių vardu Niujorke paragino Rusiją galop atsiliepti į kvietimus sėsti taikos derybų su Ukraina. „Baltijos valstybės sveikina prezidento (Volodymyro – BNS) Zelenskio pareikštą pasirengimą pradėti derybas aukščiausiu lygiu ir raginame Rusiją pagaliau susiprotėti bei atsakyti tuo pačiu“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje trečiadienį sakė K. Budrys.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Lichtenšteino vicepremjere, užsienio reikalų, aplinkos ir kultūros ministre Sabine Monauni aptarė paramą Ukrainai, dvišalį bendradarbiavimą. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, K. Budrys pakvietė Lichtenšteiną aktyviau prisidėti prie ilgalaikio Ukrainos atstatymo ir jungtis prie Lietuvos įgyvendinamų paramos bei atstatymo projektų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir Empire State Development (Niujorko valstijos ekonominės plėtros agentūra) generalinė direktorė ir komisarė Hope Knight pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti ryšius ekonomikos, prekybos, investicijų, mokslo ir inovacijų srityse.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys antradienį pasirašė Jungtinių Tautų (JT) konvenciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Tai pirmoji pasaulinė tarptautinė sutartis dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais. „Kibernetiniai nusikaltimai nepažįsta valstybių sienų, todėl veiksminga kova su jais įmanoma tik stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pranešus apie gautą patvirtinimą dėl naujos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pamainos Lietuvoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog tai rodo strateginių partnerių vieningumą. „Sprendimas dėl tolesnio JAV karinio buvimo Lietuvoje yra stiprus sąjungininkų vienybės ir ryžto ženklas. JAV karių buvimas yra itin svarbus atgrasymui, gynybai ir saugumui NATO rytiniame flange“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad šiuo metu jokia ES valstybė negali būti JAV derinamo susitarimo dėl baltarusiškų trąšų importo dalimi. Niujorke viešintį ministrą antradienio rytą citavo LRT televizija.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį pareiškė Lietuvą nepripažįstant „fiktyvių“ Rusijos Dūmos rinkimų rezultatų, pagal kuriuos Vladimiro Putino partija iškovojo rekordinį skaičių mandatų. „Vadinamieji Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Opozicija nutildyta, nepriklausomi balsai nuslopinti, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – BNS) stebėtojams neleista dalyvauti“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, viešėdamas JAV, šeštadienį lankėsi Vašingtono lituanistinėje mokykloje ir Baltimorės Lietuvių namuose, kur susitiko su lietuvių bendruomenių atstovais, mokytojais, mokiniais ir lietuviško kultūros paveldo puoselėtojais.

Po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Marco Rubio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad realu JAV pajėgų į Lietuvą sulaukti dar šiemet. „Sakyčiau, labai tikėtina. Nenorėčiau sukti aplink galimas datas, tačiau pačiu artimiausiu metu“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Budrys. „Lietuva savo namų darbus atliko puikiai. Visus argumentus pateikėme ir dėl rotacijos atnaujinimo esame užtikrinti.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio detaliai apie Baltarusiją nekalbėjęs, tačiau anksčiau šią savaitę Vilniuje aptaręs sankcijų Minskui klausimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu. Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad JAV laikosi atlaidesnio požiūrio dėl sankcijų Baltarusijai negu Lietuva.

Lietuva disponuoja ta pačia žvalgybos informacija apie galimas Rusijos hibridines atakas kaip ir kitos regiono valstybės bei sąjungininkai, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, vieši politikų perspėjimai apie tokią grėsmę yra koordinuotos kampanijos, kuriomis siekiama atgrasyti Maskvą nuo galimų provokacijų, dalis.

JAV įstatymų leidėjams patvirtinus naujas didelės apimties sankcijas Rusijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jos nebūtinai bus pritaikytas iš karto, ragindamas Europos Sąjungą (ES) didinti savo spaudimą agresorei.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako Vašingtone pasirašant kritinių mineralų susitarimą iš JAV valstybės sekretoriaus išgirdęs, kad Lietuva yra „fotoninė supergalia“. „Jau šiuo metu turime didžiulę JAV rinkos dalį su femtosekundiniais lazeriais, mes galime ją smarkiai išplėsti. Ir tai, ką šiandien sekretorius Rubio įvardijo, kad Lietuva yra fotoninė supergalia, mes tokie galėtume ir turime būti.

Rugsėjo 17 d. Vašingtone užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasirašė Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dvišalę pagrindų sutartį dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje, pranešė URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad abi šalys turi vienodą požiūrį į Rusijos keliamas hibridines grėsmes.

Per Lietuvą ir toliau keliauja rusiški grūdai. Tiek traukiniais, tiek Klaipėdos uostu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina, kad tai yra bendra Baltijos valstybių problema, todėl su kaimynais latviais tariamasi dėl bendro atsako dėl rusiškų grūdų tranzito. Tiesa, kaimynai latviai grasina imtis griežtų priemonių ir įvesti 300 procentų muitą iš Rusijos ir Baltarusijos atkeliaujantiems grūdams. Tačiau Lietuvos valdžia atkerta, kad ši prekė nesankcionuota, tad nieko padaryti negali.

Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi sako, kad amerikiečiai apie savo karių buvimą Lietuvoje gali pranešti artimiausiomis dienomis arba savaitėmis. „Gavome patikinimą, kad tas tarpas, kur turime sumažėjimą JAV karių, ilgai neužtruks.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad jo vizitas į Vašingtoną rengiamas, tačiau tai užtruks, nes jis negali ten vykti tuščiomis rankomis. „Ties tuo dirbama. (...) puikiai suprantate, kad dabartinė politinė Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė yra, taip sakant, deal oriented (orientuota į praktinį rezultatą – BNS). Matyt, nuvažiuoti ir tiesiog turėti diplomatišką vizitą be turinio labai sudėtinga.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) metu planuoja susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Yra planuojami susitikimai (…) su (JAV valstybės sekretoriumi – ELTA) Rubio“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį išvyksta dvišaliam vizitui į Vašingtoną, Jungtines Valstijas, jo metu ketinama aptarti dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją regione. „Numatyta nemažai susitikimų įvairiose institucijose, turime daug klausimų tiek regioninio saugumo klausimu, tiek dėl mūsų dvišalio bendradarbiavimo.

Po pastarųjų Rusijos smūgių vos už kelių kilometrų nuo NATO sienos Lenkijoje, pasigirdo griežti Varšuvos pareiškimai dėl galimos eskalacijos. Tuo pat metu Maskva pažėrė grasinimų branduoliniu ginklu ir Lietuvai. Kęstutis Budrys vertina geopolitinę įtampą, paaiškino, kodėl Rusija sąmoningai prisiima didesnę riziką pasienyje, ir atskleidžia, kas iš tiesų slypi už garsiai retransliuojamo Kremliaus triukšmo.

Seimas ėmėsi siūlymo ratifikuoti tvarką, kuri užkirstų kelią tarptautiniuose arbitražuose bylinėtis investuotojams į energetiką su šalimi, kurioje jie investuoja. Parlamentas antradienį priėmė svarstyti Gitano Nausėdos pasiūlymą ratifikuoti šiemet vasarį Briuselyje pasirašytą susitarimą dėl jau denonsuotos Energetikos chartijos sutarties aiškinimo ir taikymo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad dėl antradienio naktį Lietuvoje įvykusio drono incidento, kurio metu naikintuvų buvo numuštas bepilotis, Lietuva Baltarusijai įteiks notą, konsultuosis su sąjungininkais. „Visais atvejais, kai įvyksta oro erdvės pažeidimai, gauname karinių oro pajėgų pranešimą, kada, kur, vieta, koordinatės, kas įvyko, visais atvejais rengiame notą ir visais atvejais ją įteikiame tai šaliai, iš kurios, sakykime, orlaivis ar kitas objektas įskrido.

Lietuvoje turėtų būti atstatytas dislokuotų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių skaičius, kuris buvo iki paskutinės karių rotacijos, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „JAV karių buvimas yra labai svarbus atgrasymo veiksnys taip pat (...) Jie šiuo metu yra Lietuvoje, mes norime, kad jų būtų kartais daugiau. Jis yra svarbi atgrasymo žinia“, – žurnalistams Seime teigė K. Budrys.  „Žinoma, kad karių padidėjimas irgi yra signalas, jų sumažėjimas irgi yra signalas.

Rugsėjo 9 d. Užsienio reikalų ministerija (URM) pradeda Lietuvos diasporos nuomonės apklausą. Iki lapkričio 8 d. vyksiančiame tyrime kviečiami dalyvauti visi ilgiau nei šešis mėnesius užsienyje gyvenantys, vyresni nei 18 m. Lietuvos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys. „Ryšio su diaspora puoselėjimas yra svarbus mūsų šalies ateičiai. Kad jis būtų prasmingas, turime išgirsti, ką šiandien galvoja, ko tikisi ir ko reikia užsienyje gyvenantiems lietuviams.