Pasak trijų šaltinių, susipažinusių su Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo, Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Støre ir Rusijos vadovo pokalbio turiniu, didžiąją 90 minučių trukusio pokalbio dalį V. Putinas skyrė ilgai tiradai apie Rusijos istorines manijas.
Iš pradžių planuotas vos pusvalandį trukti pokalbis įvyko prieš lapkritį Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje numatomas trišales Ukrainos, Rusijos ir JAV taikos derybas.
Šaltiniai pridūrė, kad Ukrainos raginimai nedelsiant skelbti paliaubas per pokalbį beveik nebuvo aptarti. Vienas jų FT teigė, kad lyderiai net nepertraukė V. Putino tirados, kad išsiaiškintų, kiek rimtai jis vertina būsimo dialogo su Europa galimybę.
Rusijos lyderis dažnai pasitelkia Ukrainos ir Rusijos istoriją agresijai prieš Ukrainą pateisinti. Pavyzdžiui, jis taip elgėsi ir 2024 m. duodamas interviu JAV laidų vedėjui Tuckerui Carlsonui.
Nepavykstant pasiekti taikos susitarimo, V. Putinas ne kartą pasaulio lyderiams dėstė savo požiūrį į Rusijos istoriją. Pranešama, kad panašią paskaitą jis surengė ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui per 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą. Tuomet jis esą ilgai pasakojo apie viduramžių Rusios kunigaikščius, tokius kaip Riurikas ar Jaroslavas Išmintingasis, taip pat apie XVII a. kazokų vadą Bohdaną Chmelnyckį.
Istorikai ginčija Putino perteikiamus istorinius įvykius
Nors tikslios pokalbio detalės lieka neaiškios, Vakarų istorikai ne kartą ginčijo V. Putino selektyvų istorinių įvykių pateikimą ir akivaizdžius jų iškraipymus, kuriais siekiama pateisinti Maskvos veiksmus.
Abiejų lyderių pokalbis su V. Putinu įvyko po spalio 20 d. Osle surengto susitikimo, kuriame dalyvavo Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai. Vis dėlto jie pabrėžė, kad spalio 27 d. vykusiame pokalbyje „nekalbėjo visos Europos vardu“.
Po pokalbio abu lyderiai aptarė jo turinį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis pareiškė: „Esu dėkingas už išsamų informavimą ir aktyvią paramą mūsų diplomatijai bei taikos pastangoms, kurias kartu su visais savo partneriais dedame.“
Šiaurės šalių lyderių pokalbis su V. Putinu sulaukė nevienareikšmiškų kitų Europos lyderių reakcijų. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen žiniasklaidai teigė skeptiškai vertinanti šį pokalbį ir pabrėžė, kad jis nebuvo suderintas su kitais partneriais.
Tuo metu Europos Komisijos atstovas spaudai komentare „Kyiv Independent“ priminė, kad „esame suinteresuoti užbaigti šį siaubingą karą“.
„Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi ne tik užbaigti karą, bet ir pasiekti teisingą bei tvarią taiką. Tai yra mūsų tikslas ir pozicija, kurios laikomės vykstančiose derybose“, – teigė atstovas.
Aukšto rango ES pareigūnas „Kyiv Independent“ sakė, kad prieš numatomą susitikimą Abu Dabyje reikėtų tikėtis dar vieno derybų etapo Europoje. Anksčiau iš Kyjivo sklindantys prieštaringi signalai buvo sudarę įspūdį, kad šią savaitę Briuselyje vyks taikos derybos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokio susitikimo gali ir nebūti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
