CNN paskelbė, kad tai gali būti precedento neturintis atvejis, kai Rusijos palydovas orbitoje priartėjo prie kito kosminio aparato be jo savininko sutikimo. Laikraštis „The New York Times“, taip pat rašęs apie šį įvykį, ir priartėjimą apibūdino kaip grėsmingą.
Stebėjimo duomenys leidžia manyti, kad Rusijos kosminis aparatas išlaiko savo padėtį netoli kito palydovo. Tai galbūt pirmas toks dviejų veikiančių palydovų manevras žemojoje Žemės orbitoje.
Kaip spalio 18 d. pranešė portalas „Defence Blog“, Rusijos palydovas „Kosmos 2612“ spalio 16 d. pakoregavo savo orbitą, kad priartėtų prie palydovo „ICEYE-X36“. Šį sintetinės apertūros radarą (SAR) turintį palydovą valdo Suomijoje įkurtos bendrovės padalinys JAV.
Palydovų judėjimą stebintis astrofizikas Jonathanas McDowellas aptiko šį manevrą, remdamasis atnaujintais orbitų duomenimis. Jis teigė, kad Rusijos kosminis aparatas, panašu, dabar išlaiko poziciją ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo „ICEYE-X36“, nors tam patvirtinti reikia papildomų stebėjimų.
„Nauji orbitos parametrų duomenys (TLE) rodo, kad „K2612“ spalio 16 d. atliko manevrą ir dabar laikosi ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo „ICEYE-X36“. Kiek žinau, tai pirmas dviejų veikiančių palydovų suartėjimas žemojoje Žemės orbitoje, kuriam vieno iš palydovų savininkas nedavė sutikimo“, – platformoje „X“ rašė J. McDowellas.
Rusijos palydovo manevras atrodė tikslingas
Viešai prieinami orbitų stebėjimo duomenys rodo, kad Rusijos palydovas „Kosmos 2612“ nerimą keliančiu atstumu priartėjo prie Suomijos bendrovės ICEYE Žemės stebėjimo palydovo „ICEYE-X36“, rašė žurnalas „Scientific American“.
„Kosmos 2612“ buvo paleistas balandį, o informacijos apie jį atskleista labai mažai. „ICEYE-X36“ priklauso ICEYE antrinei bendrovei JAV. Leidinio teigimu, juo naudojosi Ukrainos kariuomenė.
Tiksliai nežinoma, ką „Kosmos 2612“ darė ir kokie buvo jo tikslai, tačiau abu palydovus skyrė ne daugiau kaip keli šimtai metrų, o kai kuriais vertinimais – ne daugiau kaip 30 metrų, rašė „Scientific American“.
Nors tikslus atstumas neaiškus, tai, pasak „Scientific American“, ko gero buvo artimiausias žinomas dviejų veikiančių kosminių aparatų suartėjimas žemojoje Žemės orbitoje, kai vienas aparatas sąmoningai priartėjo prie kito be jo valdytojo sutikimo.
Rusijos manevras sutapo su platesnio masto trukdymu Ukrainai naudotis palydovinėmis sistemomis ginantis nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos. Ukrainos kariai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad mūšio lauke plačiai ribojamas bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ pralaidumas.
Kosmoso stebėjimo bendrovė „LeoLabs“ atskirai portalui „Axios“ nurodė, kad Rusijos palydovo manevras atrodė tikslingas. Bendrovės duomenimis, spalio 17 d. „Kosmos 2612“ buvo maždaug už 5 kilometrų nuo „ICEYE-X36“. ICEYE komentuoti atsisakė.
ICEYE valdo radarinius palydovus, galinčius stebėti Žemės paviršių bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo debesuotumo. Nuo 2022 m. Ukraina naudojasi ICEYE vaizdais, taip pat ir duomenimis iš sutelktinio finansavimo būdu įsigyto palydovo.
Ukrainos pareigūnas portalui „Axios“ patvirtino, kad šalies kariuomenė bendradarbiauja su ICEYE, tačiau negalėjo patvirtinti, ar būtent „ICEYE-X36“ naudojamas Ukrainos karinėms operacijoms remti.
Kaip pranešė „Defence Blog“, „Kosmos 2612“ 2026 m. balandį iš Rusijos Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2.1b“ buvo paleistas kartu su dar penkiais kariniais palydovais.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, penki per tą paleidimą į orbitą iškelti palydovai gegužę pakoregavo savo orbitas ir atsidūrė toje pačioje orbitos plokštumoje kaip ir „ICEYE-X36“.
Pranešama, kad vienas iš jų gegužės 26 d. praskriejo maždaug 2,5 kilometro atstumu nuo komercinio palydovo. ICEYE generalinis direktorius Rafalas Modrzewskis vėliau sakė, kad bendrovė į tai atsakė savo palydovo manevru.
Anksčiau, 2026 m. kovą, pasirodė pranešimų, kad Rusijos karinis palydovas „Luč-2“ sekė Europos ryšių palydovus, įskaitant „Intelsat-39“, kuriuo naudojasi ir Vokietijos kariuomenė. Kaip pranešama, toks priartėjimas sukėlė susirūpinimą dėl galimo ryšio signalų perėmimo ir palydovų veiklos trikdymo.
Toks manevras vadinamas suartėjimo ir manevravimo nedideliu atstumu operacija (RPO). Jis nėra toks paprastas kaip įprastas lėktuvų skrydis rikiuote. Kad priartėtų prie kito orbitoje esančio objekto, kosminis aparatas turi atsidurti toje pačioje orbitos plokštumoje, o tada pakeisti savo greitį taip, kad jis beveik sutaptų su objekto, prie kurio artėjama, greičiu. Kitaip abu aparatai tiesiog praskrietų vienas pro kitą, paaiškino „Scientific American“.
Tokie manevrai ne tik didina katastrofiško susidūrimo riziką, bet paprastai ir pareikalauja daug degalų, kurių atsargos neatsinaujina. Todėl palydovų operatoriai jų dažniausiai imasi tik dėl itin svarbių priežasčių.
Žurnalo „Scientific American“ vertinimu, šiuo atveju tokio manevro priežastis galėjo būti Rusijos pareigūnų nepasitenkinimas dėl to, kad Ukraina esą naudoja „ICEYE-X36“ sintetinės apertūros radaro vaizdus. Šis radaras gali stebėti Žemės paviršių pro debesis ir dūmus, o jo vaizdai leidžia sekti ir koordinuoti veiksmus ant žemės.
„United24Media“ primena, kad ICEYE anksčiau šiais metais paskelbė pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Ukrainos gynybos ministerija. „ICEYE-X36“ buvo paleistas 2024 m., praėjus dvejiems metams po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
