Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.
Kaip vertinate šią situaciją?
Kaip jūs vertinate dabartinę realybę? Kaip vertinti reakciją į tai, kas įvyko?
L. Kontrimas: Aš šitoje temoje, gynybos temoje, tikrai žodžių į vatą nevyniosiu. Jau ir praeiti, ir dar praeiti rinkimai buvo kupini partijų pažadų, kad gynybai mes skirsime tokį dėmesį, kad bus šviesu tarsi gerame šiltnamyje. Kas vyksta? Mes jau daugybę metų gyvename migloje, kurioje yra nardinama visuomenė, apie tai, kas yra susiję su gynybos klausimais, finansavimu.
Mes žinome šitą. Mane atakuoja išgirdus raktinius žodžius „nevynioti į vatą apie gynybą“. Žiūrėkite, yra valstybių, kurios tikrai tą dėmesį skiria gynybai. Man tenka su daug kuo pasaulyje šnekėtis. Tai taip jau lėmė pažintys, kai pakalbi apie valstybės pasiruošimą ir žinojimą kaip ginsis, turi tokį saugumo jausmą.
Galite jūs sakyti: „Kaip čia jį išmatuosi?“ Yra labai daug metodikų, kaip galima išmatuoti, bet viena iš temų yra apie dronus. Kiek tęsiasi Ukrainos karas? Penkti metai ir Lietuva vis kažko ieško, bando, gamina ir niekaip nesuranda jokių priemonių. Dar daugiau, mes taip ir nesame baigę visokių diskusijų, kiek mūsų apsiginklavimas, pasiruošimas netikėtomis situacijomis yra paėjęs į naują lygį.
Aš žinau, kad šauliai labai yra sustiprėję. Pagerėjo jų pasiruošimas. Kitaip tariant, šita tema apie dronus savaitgalį eilinį kartą atveria mūsų pliką „užpakalį“. Mes vaidiname, kad jo neturime. Žinote, tas pats kaip su kokia „Eurovizija“. Gauname į kaulus, bet vis tiek džiaugiamės ir vienas kitam įrodinėjame, kad yra viskas gerai.
Nėra blogai, bet reikia būti racionaliems šitokioje temoje. Nereikia pulti kraštutinumų, kaip dabar kai kurie veikėjai išsijuosę drožia Lietuvą, kokia ji yra prasta. Čia irgi yra kvaila. Matote, to racionalaus požiūrio aš labai jau seniai pasigendu, kai netgi būtų drįstama pasakyti, kad yra šitaip ir yra toks planas, jog tai padengtumėme. Kitaip sakant, tą lopą ant prakiurusio „užpakalio“ reikia mokėti užsisiūti arba kažką madingai padaryti, kad visi pagalvotų, jog taip ir turi būti.
Kodėl niekas nepastebi dronų?
Kodėl vis dėlto tokie dalykai nepastebimi, kas atsakingas? Ką jūs galvojate? Kokios turėtų būti komunikacijos pamokos iš šitos istorijos, kad ne įtampa, bet užtikrintumas žmonių galvose būtų?
L. Kontrimas: Aš manau, kad čia sirpsta dar rimtesnis dalykas. Jau ne tik komunikacija reikalinga, bet mes turime aiškiai žinoti, kur tie didžiuliai biudžeto pinigai iškeliauja ir ką mes su jais nusiperkame, ką sukuriame. Aišku, skaitytojai, klausytojai yra teisūs, kad rašo apie tai, jog mes skiriame daug pinigų gynybai, neva daiktams.
Neužmirškite, kad paruošti kareivį ar karininką taip pat daug kainuoja. Aš manau, kad sirpsta šitas dalykas. Dabar pagalvokite, kaip atrodytų šiandien pirmadienis, jeigu būtų žinutė tokia, kad Lietuvos pasienis arba kariuomenė numušė droną jam įskridus į Lietuvą. Nesvarbu, kad tas dronas yra su „samanės“ buteliu, bet numušė.
Dabar mes turime skandalingą sakinį, apie kurį aš nenoriu ilgai kalbėti ir nenoriu kelti sumaišties. Jūs galite pagalvoti, viena tarnyba pastebėjo, išgirdo ir ramiai nuėjo kažką paveikti, kol tas „birbino“ iki pat Samanės kaimo. Čia tikras pavadinimas.
Taigi aš galvoju, kad gynybos temoje iš tikrųjų žurnalistams labai sirpsta temų. Pirma, vis dėlto jau akivaizdu, kad dalis pinigų, kuriuos pradeda įsisavinti krašto apsaugos sistema, nueina į rūką, į dūmą. Antras dalykas, kokia gi vis dėlto yra mūsų protokolinė situacija?
Kiek pranešima apie tai, kad jau Putinui nelaiko nervai. Ar Baltarusija taps, pavyzdžiui, minkšta zoną, mes nežinome. Aš matau, kad Lukašenka jau irgi supranta, kad gali visko būti. Jis bando visokius veiksmus, bet mes žinome, kad Rusijos įgulų Baltarusijoje yra.
Ką jos darys? Kitaip tariant, čia nėra dabar jau toks paprastas dalykas. Aš manau, kad juokeliais nebegalėtų šią savaitę atsišaudyti pozicija. Lygiai taip pat po to opozicija, nes mes suprantame, kad šita situacijos pasekmė yra ir praėjusios kadencijos.
Ar artėja krizių laikotarpis?
Ar mes neįlipsime į kažkokį polikrizių laikotarpį rudenį, turint omenyje, kas daro su ekonomika, energetika, politine darbotvarke ir koalicine situacija?
L. Kontrimas: Tai yra liūdnesnė situacija. Man atrodo, kad mes jau krizėje seniai gyvename ir tą krizę yra sukėlusios partijos, kurios nebesugeba mums duoti kokybiško sąstato aukščiausių pareigūnų. Mes tik kaip piliečiai jau tiek pripratome, kad net nebeįvardijame šito, bet ta krizė jau vyksta, kas gali atsitekti rudenį arba, pavyzdžiui, kitų metų pradžioje.
Nors greičiausiai biudžeto svarstymai turės labai daug ir įdomių peripetijų. Iš tikrųjų mes pamatysime tiesiog rezultatą arba sprogimą tos lėtinės krizės, kurioje jau seniai esame. Situacija, kurioje mes gyvename jau ne pirma diena yra tokia. Paklauskime, ar, pavyzdžiui, korporatyviniuose reikaluose, komunikacijoje yra toks dalykas kaip krizių valdymo planas su įvairiomis galimomis krizėmis.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
