Viešojo administravimo specialistas pirštu beda į Registrų centro milijonų švaistymą – per šešerius metus centras sumokėjo 130 milijonų eurų įvairioms įmonėms, kad šios prižiūrėtų ir tvarkytų Registrų centrą. Jo teigimu, pinigai buvo išvaistyti, o rezultato – nėra.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Skandalų epicentre esantis Registrų centras, panašu, ilgą laiką į duomenų saugumą žiūrėjo pro pirštus. Jeigu norint gauti savo Registrų centro išrašą eiliniam žmogui reikia gerokai pasistengti – prisijungti prie sistemos, dar patvirtinti savo tapatybę, susimokėti kelis eurus, tai valstybės institucijoms gauti tokius duomenis – menkas vargas.
„Tiesiog paėmus kompiuterį buvo įvedamas Migracijos departamento elektroninis paštas ir suvedamas slaptažodis“, – komentuoja Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė.
Daugumoje institucijų situacija dar prastesnė
Taip ir šiuo atveju programišiai pasinaudojo migracijos pareigūnų paskyromis. Užteko žinoti tik elektroninį paštą ir slaptažodį. Ir prie sistemos, kurioje prieini prie gyventojų duomenų registrų, galėjai prisijungti iš bet kurios pasaulio vietos.
Kibernetinio saugumo specialistas atskleidžia, kaip programišiai prisijungė prie gyventojų duomenų bazės.
„Tai šiuo atveju jie naudojo vartotojo vardą, kuris šiuo atveju yra elektroninis paštas, ir nuėjo į Registrų centro informacinę sistemą, ir paprašė priminti slaptažodį. Ir, tau primenant slaptažodį, jį atsiunčia į elektroninio pašto dėžutę“, – teigia kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Ekspertai tikina, kad, jeigu ką nors stebina, jog norint gauti gyventojų duomenis užtenka tik tokių prisijungimų, esą saugumo problemų turi ir daugiau Lietuvos įstaigų.
„Vienos truputį geriau žengia į priekį ir Policijos departamentą galiu pagirti, jie rūpinasi, bet absoliučioje daugumoje institucijų saugumo lygis yra dar prastesnis už Registrų centro. Kad ir kaip baisiai tai skambėtų – tokioje realybėje gyvename“, – sako viešojo administravimo specialistas Eimantas Norkūnas.
Apie problemą žinojo seniai
Negana to, tokios įstaigos turi prieigą prie gyventojų ypač jautrių duomenų – kad ir asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso.
„Pirmas klausimas, kaip buvo galima neturėti tokios sistemos, kai „Google“ „Gmail“ tai siūlo jau aštuonerius metus – dviejų faktorių autentifikavimą. Bet noriu pabrėžti, kad šis sprendimas jau yra įdiegtas“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Problemos mastas ministrui bent jau viešai buvo žinomas nuo balandžio mėnesio. Daugiau saugumo Registrų centre atsirado tik kilus skandalui. Ekspertai šiandien pirštu beda, kad viena didžiausių problemų – jog nemažai Lietuvos institucijų šiandien neturi dvigubo autentifikavimo.
„Tai reiškia, kad kai į tavo sistemą įsilauš, slaptažodį sužinos, dar reikėtų papildomo būdo. Tai reiškia, kad reikėtų ar telefono, ar per elektroninį paštą atliekamo pasitikrinimo. Ir tai 99 procentais pagerina tą saugumą“, – teigia E. Norkūnas.
Saugumo sistema Registrų centre, pasak ekspertų, buvo pasenusi, daug metų nekeista.
„Ką mes girdim iš tų pačių darbuotojų, tai jie bijo tas sistemas liesti, kad nesugriūtų“, – teigia E. Norkūnas.
Saugumui 130 mln. eurų – negana
Registrų centras įvairioms įmonėms, kad šios tvarkytų centro informacines sistemas, įskaitant ir užtikrintų didesnį saugumą, per daugiau nei šešerius metus sumokėjo 130 milijonų eurų. Prieš palikdamas pareigas Registrų centro vadovas kalbėjo dar apie 50 milijonų eurų trūkumą, kad būtų galima sutvarkyti centro saugumą.
„Registrų centras turėjo chroninę problemą – gaudavo pinigus, tada jie nusamdo žmones, kurie parašytų, ko jiems reikia. Tada nusamdo žmones, kurie sukurtų pagal tai, kas parašyta. Nusamdo žmones, kurie prižiūrėtų pagal tai, kas parašyta. Ir finale – nusamdo saugumo ekspertus, kad saugumą įvertintų. Tai, iš esmės, pinigus atiduodavo į išorę. Kadangi nesuformuluodavo užduočių, tai kainuodavo dešimtis milijonų per metus. Nieko negaudavo“, – teigia E. Norkūnas.
Ekspertai svarsto, kam galėjo prireikti daugiau nei 600 tūkstančių nekilnojamojo turto išrašų. Tačiau viešojoje erdvėje politikai spekuliuoja dėl priešiškų valstybių įsikišimo.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
