Šarūnas Dvareckas

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Lietuvoje lankosi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili. Pernai Europos Sąjungai suteikus kandidatės statusą Moldovai ir Ukrainai, Sakartvelas liko už brūkšnio. Prezidentė tikisi, kad artimiausiu metu ir Sakartvelas gaus galimybę tapti Europos dalimi. Politologai abejoja, kad narystė jau ranka pasiekiama.

Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų. Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.

Tūkstančiai nelegalių migrantų gali ir vėl plūstelėti į Lietuvą. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Baltarusijos režimas artimiausiu metu pradės vykdyti tiesioginius skrydžius iš Irano ir Irako į Minską. Valdžios atstovai tikina, kad grėsmė reali, tačiau reikalingus namų darbus jau padarė. Esą koncertina nutiesta, pasienyje pastatytos naujausios ir moderniausios stebėjimo sistemos. O šiuo metu į pagalbą institucijoms įsitraukė ir naujas krizių valdymo padalinys.

Viename iš Vilniaus mikrorajonų – Šeškinėje – narkomanų antplūdis. Ten gyvenantys išsigandę vilniečiai piktinasi, kad jų kaimynystėje prie vaikų darželių mėtosi švirkštai, o apsvaigę asmenys puldinėja praeivius, vagia iš parduotuvių. Gyventojai sako bijantys ne tik vaikus išleisti į mokyklą, bet net ir šunį išvesti į lauką. Negana to, vilniečiai tvirtina, kad žino net ir laiptines ar butus, kur laisvai klesti narkotikų prekyba.

Vilniaus savivaldybė nusprendė parkavimo kontrolę mieste patikėti naujoms technologijoms ir atsisakyti geltonųjų lapelių, kuriais iki šiol gyventojus informuodavo, kad šie nesusimokėjo už stovėjimą. Susimokėję vėliau vairuotojai išvengdavo baudų.

Europa apsisprendė padaryti galą kaitinamajam tabakui su skoniais. Lietuva pagal kaitinamojo tabako rūkymą yra tarp pirmaujančių šalių Europoje, o Vilnius net laikomas kaitinamojo tabako sostine. Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad pašalinus iš rinkos kaitinamojo tabako skonius, rūkančiųjų mastas turėtų drastiškai sumažėti. Su pokyčiais susitaikę gamintojai sako, kad atsisakius tokių gaminių į Europą plūs kontrabanda.

Nuo kitų metų būstą bus galima įsigyti tik jau visiškai baigtame daugiabutyje. Pirkėjai nerimauja, kad dėl to į nuosavus butus įsikels gerokai vėliau nei planuota, o už laukimą dar turės patuštinti kišenes. Ministerija ramina, kad nors palaukti teks, bet kainų vystytojas neturėtų kelti. Tai, ką kalba ministerija, vystytojams nė motais. Jie tvirtina, kad už laukimą pirkėjai turės susimokėti.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Kas penktas vaikas Lietuvoje yra galimai nukentėjęs nuo seksualinio smurto, sako vaiko teisių gynėjai. Nors oficialiai fiksuojama vos keli šimtai atvejų per metus, esą dažnai dėl tokių atvejų nepilnamečiai nesikreipia arba to net nesuvokia kaip smurto. Vaiko teisių tarnyba per metus Lietuvoje nustato apie tris tūkstančius smurto prieš vaikus atvejų. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikus specialistai atskiria nuo šeimos, o vėliau paaiškėja, kad jokio smurto nebuvo.

Trijų vaikų motina kaltina mokyklą ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad jos šeima patyrė tikrą pragarą. Vaiko teisių apsaugos pareigūnai, pagal, kaip vėliau paaiškėjo, melagingą mokyklos pranešimą atėmė iš jos 3 vaikus. Ir tik po kelių dienų paaiškėjus, kad smurtas šeimoje buvo išgalvotas, vaikai buvo sugrąžinti. Mokyklos direktorė apie šį konkretų atvejį kalbėti nenori.

Naujausi reitingai ir toliau prognozuoja antrą kadenciją prezidentui Gitanui Nausėdai. Nepaisant įvairių skandalų, žmonių pasitikėjimas prezidentu ir toliau kyla. O štai antroje vietoje pagal reitingus esanti premjerė Ingrida Šimonytė savo populiarumą praranda. Šiuo metu ją prezidento poste norėtų matyti panašiai tiek žmonių, kiek ir advokatą Igną Vėgėlę. Apžvalgininkai sako, kad greičiausiai tikrojo Nausėdos konkurento visuomenė dar nemato.

Vos 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad į turtingų žmonių sąrašą patenka ir tie, kurių metinės šeimos pajamos nesiekia nė 40 tūkstančių eurų. Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.

Vyriausybė apsisprendė padaryti galą kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje. Dabar galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio ministras aiškina, kad Lietuva bene paskutinė valstybė europoje vis dar turinti tokius ūkius, o praradimai esą būtų menki, kadangi sektorius mažas. Kailininkai sako esantys nustebę, tačiau piktinasi, kad valdžia žada per mažas kompensacijas už naikinamą verslą. Mat Vyriausybė pasiūlė vos vieną milijoną eurų verslui, kuris per metus gaudavo pajamų 60–70 kartų daugiau.

Lietuvos bankui pažėrus kritikos komerciniams bankams, uždirbantiems rekordinius milijoninius pelnus ir mokant niekines palūkanas už indėlius, šie pagaliau sukruto. Mažieji bankai ir kredito unijos jau ėmė didinti palūkanas už terminuotuosius indėlius, o štai kai kurie didieji komerciniai bankai kol kas neskuba. Tačiau minimaliai padidintos palūkanos už indėlius gyventojų kaupti bankuose neskatina.

Nuo savaitgalio nutįsusios kilometrinės vilkikų eilės Lietuvos pasienyje su Baltarusija iki šiol nesumažėjo. Muitinė aiškina, kad jau padarė viską: ir pareigūnų skaičių padidino, ir paragino trečiųjų šalių vairuotojus važiuoti per kitus punktus. Tačiau tokios kalbos nė kiek neįtikino vežėjų – jie piktinasi, kad vienašališkai sienas su Baltarusija uždariusi Lenkija Lietuvą pavertė situacijos įkaite.

Vilniuje siautėjo mažametis piromanas ir sėjo baimę ramiai gyvenantiems vilniečiams. Kaip įtariama, 13-metis vaikinas padeginėjo žmonių kilimėlius ir skelbimų lentas keliasdešimtyje laiptinių dviejuose Vilniaus rajonuose. Vieno iš namų gyventojai pasakoja, kad viskas galėjo baigtis ne tik apdegusiomis sienomis, bet ir baisia tragedija. Generalinė prokuratūra sako, kad iki šiol jaunuoliui įtarimų nepareiškė, o dėl per mažo amžiaus jis baudžiamas nebus. Už jį turės atsakyti tėvai arba globėjai.

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje nusidriekė milžiniškos vilkikų eilės – ten kai kurie vairuotojai laukia ir 5 paras. Lenkams uždarius sienas su Baltarusija, Lietuva tapo koridoriumi trečiųjų šalių vežėjams. O Lietuvos vežėjai žeria priekaištus muitinei, neva daugiausiai vilkikų sulaukiančiame pasienio punkte – Medininkuose –  esą dirba vos keli muitininkai. Dėl to vežėjai kreipėsi į finansų ministrę.

Ilgai reklamuotas traukinio maršrutas iš Lietuvos į Lenkiją sulaukė pirmųjų nesklandumų. Net keletą kartų visi keleiviai pakeliui į Varšuvą iš traukinio buvo išlaipinti. Ir dėl gedimo dalį kelionės turėjo tęsti autobusu. Negana to, pasipiktinę po daugiau nei devynių valandų kelionės keliautojai su tokiu pat scenarijumi susidūrė grįždami atgal į Lietuvą. Lietuvos geležinkeliai dėl sutrikimų kaltina Lenkijos vežėją. Neva šio traukiniai genda, o ne Lietuvos.

Su gamtos šiukšinimu nesusitvarkanti Aplinkos ministerija į pagalbą kviečiasi policiją, teršėjams grasina baudžiamąja atsakomybe. Iki šiol už atliekų išmetimą pamiškėse grėsdavo vos kelių šimtų eurų bauda, todėl policijos įsitikinimu, tokie verslai buvo nesustabdomi. Vis dėlto, kiek tokių nelegalių sąvartynų šiuo metu yra, ministras atsakyti negali. Tačiau žada, gaudant nelegalius verslininkus, vykdyti ir slaptus pirkimus.