Šarūnas Dvareckas

Būsto kainos Lietuvoje tokios didelės, kad nekilnojamojo turto kainų augimas per pastaruosius kelerius metus du kartus pralenkė Europos vidurkį. O būsto įperkamumas Lietuvoje šiuo metu yra vienas prasčiausių Europoje Sąjungoje – tokią analizę skelbia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pasak Aplinkos ministerijos, būstą įpirkti sudėtinga ne tik dėl rekordinės infliacijos, bet ir augančios bazinės palūkanų normos.

Visi ne kartą esame girdėję seną populiarią frazę, kad sovietmečiu Lietuvoje sekso nebuvo. Naujausias sociologinis tyrimas atskleidžia, kad ir nepriklausomoje Lietuvoje su tuo ne pyragai. 6 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad nėra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia ir tai, kad lietuviai, nors vis dar vengia kalbėti apie lytinius santykius tiek tarpusavyje, tiek su vaikais, sekso žaislų parduotuvėje apsilanko gerokai dažniau nei prieš penketą metų.

Per Lietuvą praūžė trumpiausios metų nakties linksmybės – Joninės. Kai kas jas sutiko su šokiais ir dainomis aplink laužą, o kai kas gerokai padaugino alkoholinių gėrimų. Trumpiausia metų naktis ilga ir darbinga buvo pareigūnams. Nuo avarijų iki buitinių konfliktų. Neadekvatus ir apsiginklavęs vyras sukėlė gausias tarnybų pajėgas ant kojų. Išsigandusi moteris kreipėsi į pareigūnus, kad jos sūnus turi peilį ir save žaloja.

Dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis ir toliau lieka kalėjime. Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį – Paleckis kalėjime praleis pusšeštų metų. Nuosprendžio išklausyti į Aukščiausiąjį Teismą atvykę Paleckio bendražygiai teisme surengė cirką: trukdė teisėjui, laidė replikas apie Sovietų Sąjungą, tiek teisėją, tiek valdžią išplūdo keiksmais. Keliasdešimt dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Paleckio bendražygių laukia galutinio teismo verdikto.

Po aršių diskusijų ir replikų Seimas žengė dar vieną žingsnį link naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje. Medžiotojai aiškina, kad naktiniai taikikliai padės geriau kontroliuoti kiaulių marą, o sumedžiojamas gyvūnas ilgai nesikankins, nes šūvis bus tikslus. Vis dėlto tai nė kiek neįtikina kai kurių Seimo narių ir gamtininkų. Neva naktiniai matymo taikikliai yra tik turtingų medžiotojų užgaida, kurią stumia tokiais taikikliais prekiaujantis verslas.

Seimui uždraudus prekybininkams nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelis, pirkėjai nuo liepos privalės už kiekvieną parduotuvėje paimtą vienkartinį maišelį papildomai susimokėti. Jau dabar aiškėja, kad kai kurie prekybinininkai iš pirkėjų už vieną maišelį prašys po vieną centą. Imti vienkartinius plastikinius maišelius daugeliui lietuvių gana įprasta, nes tai nieko nekainuoja.

Paskolų palūkanų didinimo pabaigos dar nematyti. Europos centrinis bankas dar kartą padidino bazinę palūkanų normą 25-iomis šimtosiomis procentinio punkto. Ekspertai skaičiuoja, kad vidutiniškai paskolos turėtojui nuo praėjusios vasaros būsto paskola per mėnesį pabrango apie tris šimtus eurų. O naujas Europos centrinio banko bazinės palūkanų normos padidinimas paskolas pabrangins dar keliasdešimt eurų.

Seime su šūksniais ir kandžiomis replikomis – opozicija boikotavo svarbų balsavimą dėl vaiko priežiūros išmokų. Chaosas kilo po to, kai vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė niekaip nerado laiko opozicijai atsakyti į klausimus apie migrantus. Bilotaitė teisinosi, jog jos darbotvarkė esą – itin užimta. Seimas ruošiasi balsuoti dėl ypač svarbaus įstatymo, pagal jį 92 eurais didėtų vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokos. Tačiau balsų vien įstatymą svarstyti Seimui nepakanka.

Vienas karščiausių ir įtempčiausių savaitgalių ugniagesiams. Per kelias dienas ugniagesiai gesino daugiau nei 200 gaisrų visoje Lietuvoje. Tai 6 kartus daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu savaitgaliu. Lietuvoje pleškėjo gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, garažai. Vienas karščiausių savaitgalių, kalbėdami apie pastarąsias kelias dienas, tvirtina ugniagesiai. Ugniagesiai vyko į daugiau nei du šimtus gaisrų.  Šalia Zapyškio sekmadienį užsiliepsnojo sodyba.

Alkoholiniai gėrimai, kosmetika, kvepalai ir loterijos bilietai – vagysčių iš parduotuvių mastas per metus šovė į viršų. Didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje nuo šių metų pradžios vagys bandė apšvarinti daugiau nei 7 tūkstančius kartų. Prekybininkai aiškina, kad dažniausiai vagia ne pavieniai asmenys, o ilgapirščių grupuotės, kurios vėliau pavogtas prekes parduoda antrinėje rinkoje, pavyzdžiui, turguje. Patys prekybininkai gūžčioja pečiais ir nežino, ką daryti.

Seimo opozicija siūlo viešai skelbti visus seksualinius nusikaltėlius, kurie skriaudė vaikus. Registre būtų viešai skelbiamos nusikaltėlių pavardės, vardai ir gyvenamoji vietovė. Tokie registrai jau veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lenkijoje, kur vaikų skriaudėjai skelbiami net su nuotraukomis. Tiesa, baudžiamosios teisės specialistai tikina, kad Lietuvoje to įgyvendinti neįmanoma, neva dėl asmenų duomenų apsaugos.

Beveik pusė visų reanimacijoje gulinčių žmonių yra vaikai, apsinuodiję alkoholiu arba narkotikais. O didžiajai daugumai jaunuolių apsvaigus prasideda haliucinacijos – vaidenasi raganos, velniai ir puola gyvatės.  Daugiau nei trečdalis sostinės dešimtokų pirmą kartą alkoholio paragavo iki trylikos metų. Taip pat kas trečias sostinės dešimtokas bent kartą buvo girtas. Tačiau ne tik alkoholis, bet ir narkotinės medžiagos mokyklose ranka pasiekiamos kiekvienam.

Seimas nusprendė uždrausti elektriniams paspirtukams dardėti šaligatviais kartu su pėsčiaisiais. Dabar elektriniai paspirtukai galės važiuoti tik važiuojamąja kelio dalimi su automobiliais. Tiesa, tokia tvarka galios tik galingiems paspirtukams, kurie išvysto didesnį nei 20 kilometrų per valandą greitį. Negalingi paspirtukai ir toliau galės važinėti šaligatviais, nebent savivaldybė nuspręs kitaip.

Jau kurį laiką Vilniaus Šeškinės mikrorajono gyventojus terorizuojantys narkomanai ir toliau nesitraukia. Vilniaus meras tikina, kad į probleminį mikrorajoną siunčia kur kas daugiau policijos pareigūnų nei anksčiau. Tačiau, pasak Šeškinės bendruomenės, nors apsvaigusius asmenis policija suima, jiems išsiblaivius paleidžia, o šie ir vėl sugrįžta.

Seimas pradėjo apkaltą Petrui Gražuliui už tai, kad jis balsavo už šalia sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską. Dabar išvadą Seimui turėtų pateikti Konstitucinis Teismas. Jei Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją – Seimas rudenį balsuos už Gražulio pašalinimą iš parlamento.  Konservatorius Linas Slušnys tvirtina – Petro Gražulio dienos Seime jau suskaičiuotos. Nors neslepia, kad Petro pasiilgs.  „Kaip čia pavadinti.

Savaitgalis paženklintas kraupia nelaime. Prie namų žaidimų aikštelėje žaidęs 5-metis berniukas dingo, o po valandos upe plaukęs baidarininkas už kilometro mažylį rado nuskendusį Neryje. Policija teigia, kad gelbėtojai dar bandė berniuką gaivinti, bet jo gyvybės išgelbėti nepavyko.   Tarp vietos, kur berniukas žaidė ir dingo, o vėliau buvo rastas – daugiau nei kilometras.  „Upėje baidare plaukęs vyras informavo, kad šalia Žirmūnų paplūdimio pastebėjo plūduriuojantį vaikučio kūną.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Vilnius ruošiasi didžiausiam renginiui per keletą dešimtmečių NATO viršūnių susitikimui. Per renginį liepos 11–12 dienomis daug kur Vilniuje bus draudžiamas automobilių, dviračių ir net paspirtukų eismas, į oro uostą neskris keleiviniai lėktuvai, o į Senamiestį žmonės galės patekti tik pėsčiomis. Dėl to verslininkai piktinasi, kad sulauks trečdaliu mažiau klientų nei įprastai, nukentės restoranų pelnai. Kai kurie restoranai net laikinai užsidarys, nes mano, kad klientų nesulauks.

Meškeriotojai švenčia pergalę prieš tinklais žuvį gaudančius verslininkus. Besisvaidydami grasinimais ir aštriomis replikomis, parlamentarai uždraudė verslinę žvejybą. Nuo 2026 metų verslininkai negalės žvejoti ežeruose, Kuršių mariose ar upėse. Nors kol kas Kuršių mariose ir toliau bus leidžiama tinklais gaudyti žuvis, jiems suteiktos palankios galimybės pasitraukti iš verslo ir gauti milijonines kompensacijas.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Arkivyskupas tikina, kad kunigas iki šių įvykių buvo nepriekaištingos reputacijos, tačiau paaiškėjo ir kita istorijos dalis.

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Naujas skandalas – tik šį kartą ne bažnyčioje, o teisėsaugoje. Garsus prokuroras Dainius Kunigėlis į draugo advokato sodybą vežėsi nuteistąjį ir liepė apsimesti teisėjo sūnumi. Negana to, vaikinas pakeliui į sodybą pas prokurorą darė slaptą garso įrašą. Pats prokuroras garso įraše jaunuoliui prasitarė apie savo orientaciją, o vėliau, pasak 19-mečio vaikino, šalia jo vaikščiojo nuogas, dalijosi dviprasmiškais pasiūlymais.

Lietuvos bažnyčios viršūnėse – dar vienas pedofilijos skandalas. Vilniaus arkivyskupijos kanclerį arkikatedros bazilikos kunigą kalėjime sėdintis vaikinas kaltina seksualine prievarta prieš jį, kai jis buvo penkiolikmetis. Vaikinas pasakoja, kad su kunigu Kęstučiu Palikša ne vienerius metus palaikė intymius santykius, o kunigas esą jam už tai dar ir dosniai mokėjo. Tuo metu arkivyskupija teisinasi, kad apie kunigui mestus kaltinimus nieko nežinojo.

Į paskutinę kelionę palydėta buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. Tiek šimtai ponią Almą Adamkienę puikiai pažinojusių, tiek ir niekada su ja nebendravusių, žmonių atėjo paskutinį kartą atsisveikinti ir išreikšti užuojautą prezidentui Valdui Adamkui. Artimi bičiuliai, politikai, prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana skyrė jautrius žodžius. Amžinojo poilsio Alma Adamkienė atgulė Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žada, kad iki 2025 metų pabaigos visi kariai bus aprūpinti modernia ekipuote, į kurią įeis ir naktinio matymo prietaisai, ir moderni optika. 25 tūkstančius kainuojančią vieno kario ekipuotę vilkės profesionalūs kariai, krašto apsaugos savanoriai ir šauktiniai. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad karių ekipuotė per dešimt metų pasikeitė neatpažįstamai.

Vilniuje duris atveria išskirtinių istorinių automobilių muziejus. Jame virš 100 eksponatų – nuo 19 amžių menančių karietų, tarpukario pirmųjų automobilių ir motociklų, iki po antrojo pasaulinio karo pradėtų gaminti šiuolaikinių, modernių automobilių. Muziejaus idėjos autorius aiškina, kad toks privatus muziejus bus pirmasis Lietuvoje, turintis tiek daug išskirtinių transporto priemonių. Tarp išskirtinių automobilių – ir prezidento Algirdo Brazausko tarnybinis „Audi“ limuzinas.

Seimas ruošiasi dar labiau pažaboti paspirtukininkus. Dalis parlamentarų ruošiasi uždrausti paspirtukams važiuoti ten, kur vaikšto pėstieji – šaligatviais. Paspirtukininkai galės dardėti važiuojamąja kelio dalimi kartu su automobiliais arba dviračių takais. Socialdemokratai aiškina, jog daugiau nei pusė paspirtukininkų paspirtuko apskritai nelaiko transporto priemone ir galvoja, kad tai pramoga, kuriai eismo taisyklės negalioja.

Laisvės partija užsimojo keisti kai kurių lietuviškų pavardžių galūnes. Be jau dabar esančių galūnių -ė ir -ienė, Seimo laisviečiai siekia, kad moterys galėtų pasirinkti ir galūnę -a. Pavyzdžiui, jei vyro pavardė Šarka, identišką pavardę galėtų turėti ir moteris. Tai siūlanti Seimo laisvietė aiškina, kad poreikis ir susidomėjimas iš visuomenės yra milžiniškas. O kalbos komisijos ir kalbininkų tokie laisviečių užmojai neįtikina.

Technologinė pažanga: Lietuvoje degalinėje įsipylus degalų jau galima iš jos išvažiuoti net neišsitraukus piniginės – degalinė pinigus už juos nuo jūsų sąskaitos nusiskaičiuos pagal automobilio numerius. Specialiai įrangai ir kameroms bendrovė jau išleido bemaž pusę milijono eurų. Tačiau į naujovę, padedančią sutaupyti laiko degalinėse, kai kurie vairuotojai dar žiūri nepatikliai, mano, kad gali atsirasti gudručių, galinčių apgauti sistemą ir degalų įsipilti svetima sąskaita.

Vilniaus policija jau antra savaitė ieško, kas pametė tūkstantį eurų. Šią pinigų sumą į policijos komisariatą atnešė Vilniaus gyventojas, pinigus radęs besimėtančius šalia daugiabučio laiptinės. Tačiau kol pareigūnai laukia tikrojo savininko, ne visi kalbinti gyventojai radę svetimus pinigus iškart kreiptųsi į policiją. Kai kurie net radę solidžias pinigų sumas jas įsidėtų į kišenę.

Keliasdešimt prie Seimo susirinkusių vaistininkų padėjėjų reikalauja jiems leisti ir toliau dirbti be vaistininko priežiūros. Iki šiol tokie padėjėjai vaistinėse dirbo su nuotoline vaistininko priežiūra. Tačiau nuo liepos situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Vaistininkų padėjėjai piktinasi, kad jie praras darbus, mat regionuose, anot jų, bus uždaromos mažos vaistinės. Tiesa, valdantieji siūlo išimtis palikti būtent regionuose dirbantiems ir ilgametę patirtį turintiems vaistininkų padėjėjams.

Žiauraus paauglių smurto protrūkis vienoje sostinės mokyklų. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi vaizdo įrašu, kuriame matosi išpuolis. Mokyklos direktorius po šio įvykio sukrėstas. Teisėsauga praneša, kad apie patyčias ir smurtą prieš sūnų jiems pranešė nukentėjusiojo motina. Įspėjame, kad jautrius skaitytojus gali sukrėsti įvykio detalės. Vaizdo įraše matyti, kaip berniukas apstumdo vaiką, kitiems vaikams stebint numauna jam kelnes ir į užpakalį jėga įkiša plastikinį butelį.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Kone šimtas žmogaus teisių aktyvistų po Prezidentūros langais piktinasi, kad pasieniečiai ir toliau apgręžinės nelegaliai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Kaltinimai skrieja ne tik prezidentui Nausėdai. Kandžios aktyvistų replikos pasiekė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną bei vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Protestuotojai šiuos politikus vadina fašistais, rasistais ir netgi siūlo juos deportuoti. „Gėda, Nausėda.

Iš pareigų atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką kaltina mobingu ir kreipiasi į teismą. Žemės ūkio ministras kaltinimus dėl mobingo neigia ir aiškina, kad agentūros vadovas vien šiais metais darbe nepasirodė beveik tris mėnesius, o dirbo vos 15 dienų. Esą ypač prasti ir jo metiniai rezultatai.

48 milijonų eurų ieškinio bandanti išvengti „Grigeo Klaipėda“ neįtikino aplinkosaugininkų, kad jos siūlomas planas, kaip bendrovė pati atitaisys teršalų padarytą žalą gamtai, yra realus. O bendrovės pateiktame plane pasiūlytos priemonės, anot aplinkosaugininkų, netinkamos. Aplinkosaugininkams daug klausimų kelia ne tik priemonių efektyvumas, bet ir tai, kad žalą gamtai bendrovė ketina atitaisyti per dvidešimt metų.

Nešini plakatais ir skambiais šūkiais keliasdešimt ultrapatriotinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės langais. Piketuotojai piktinasi, kad ministrei nerūpi lietuvių kalba, esą per daugiau nei metus ukrainiečiai taip ir nepramoko mūsų kalbos. Esą papildomas finansavimas tam neskirtas, o mokytojų mokyti lietuvių kalbos trūksta. Ministrė sako, kad nesupranta, ko čia piketuotojai piktinasi.

Du trečdaliai lietuvių šiuo metu jaučiasi saugūs gyvendami Lietuvoje, tačiau tų, kurie pasijautė nesaugūs, daugėja. Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas rodo, kad besijaučiančių saugiai sumažėjo prasidėjus migrantų krizei ir karui Ukrainoje. Vidaus reikalų ministrė ramina, kad nepaisant nerimo dėl saugumo situacijos, gyventojų pasitikėjimas pagalbos tarnybomis sparčiai auga. Prie Lietuvos sienos baltarusių pareigūnai atvedė grupę migrantų.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

„Regitra“ ruošia grandiozinius pokyčius, kurie esą išeis į naudą jų klientams. Keis visų šalies padalinių skaičių ir pavadinimus. Kurs ne vieną skyrių, kuris, pasak „Regitros“, prisidės prie geresnio klientų aptarnavimo, taip pat supaprastins registracijos procedūras. Įmonės vadovas aiškina, neva vairuotojams tokie pokyčiai papildomai nekainuos, nors tuo pačiu užsimena, kad kainos bus peržiūrėtos.

Atšilus orams, lauko kavines užplūdo minios žmonių: vieni išsiruošė pietų, kiti – paragauti ledų ar šalto alaus. Vien sostinėje šiemet veiks virš 400 lauko kavinių. Tiesa, po sunkios žiemos, padidėjus minimaliai algai, patiekalų ir gėrimų kainas kelia verslininkai. Jau šiemet kai kurie verslininkai kainas didino 20-čia procentų, o žmonės pastebi, kas pabrango labiausiai. Senamiesčio širdyje įsikūrusios kavinės vadovas sako, kad lauko sezonas jau atidarytas.

Lietuvos bankas sako, kad be pajamų ilgiau nei tris mėnesius galėtų išgyventų vos viena šeima iš keturių. Tačiau nors lietuviai žino jau ir kaip taupyti, ir investuoti, tačiau to nedaro. Bene dažniausias atsakymas esą nėra iš ko taupyti. Pasak Lietuvos banko, daugiau nei pusė gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis nepriklauso nuo jų pačių, kitaip sakant, nemano, kad gali uždirbti daugiau pinigų ir pasikliauja tik valstybe.

Su smūgiais, riksmais ir įsikibę į tvoras Gariūnų prekeiviai pastojo kelią savivaldybei, norinčiai šalia turgaus įrengti žiedinę sankryžą. Prekeiviai piktinasi, jog savivaldybei išgriovus ant valstybinės žemės stovinčius kioskus, jie neteks darbo vietų ir pajamų. Tačiau savivaldybė sako, kad kažkas prekeivius klaidina, mat ji griaus vos kelis kioskus, kuriuos per trejus metus turėjo patraukti žemę iš savivaldybės besinuomojanti Gariūnų turgavietė. „Urodas. Oho, oho.

Sumažėjusios dyzelino ir benzino kainos vairuotojus džiugins neilgai – Aplinkos ministerija užsimojo didinti kuro kainas. Ministras Gentvilas siekia didinti akcizą kurui, taip pat įvesti ir naują degalams taikomą taršos mokestį. Jis sako, kad tai dar vienas būdas gyventojus persodinti į elektromobilius. Vairuotojai tokiais ministerijos planais nesidžiaugia: esą trūksta krovimo stotelių, elektromobiliai kainuoja brangiai, o retas iš Vilniaus be papildomo įkrovimo pasiekia pajūrį.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų nelikti vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vaikai arba bus įvaikinti šeimų, arba perkelti į bendruomenės namus. Pastaruosiuose gyvens po 8 globotinius, vaikai įsikurs butuose arba namuose ir kartu mokysis paprasčiausių buities darbų. Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius.