REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų nelikti vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vaikai arba bus įvaikinti šeimų, arba perkelti į bendruomenės namus. Pastaruosiuose gyvens po 8 globotinius, vaikai įsikurs butuose arba namuose ir kartu mokysis paprasčiausių buities darbų.

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų nelikti vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vaikai arba bus įvaikinti šeimų, arba perkelti į bendruomenės namus. Pastaruosiuose gyvens po 8 globotinius, vaikai įsikurs butuose arba namuose ir kartu mokysis paprasčiausių buities darbų.

REKLAMA

Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius. Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema – ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams.

Be to, kaip didelį iššūkį vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą. Šiuo metu globos namuose gyvena virš 800 ukrainiečių vaikų.

Kupiškio rajone veikiantys vaikų globos namai yra vieni paskutiniųjų šalyje, kai dar ne visi globotiniai gyvena šeimose ar bendruomenės namuose. Šiuo metu globos namuose auga virš dešimties vaikų.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu institucijoje gyvena 11 vaikų, o bendruomeniniuose namuose gyvena 12 vaikų. Turime du padalinius“, – kalba Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorė Regina Urbanovičienė.

REKLAMA

Tačiau vaikų globos namų direktorė pasakoja, kad iki metų pabaigos šių globos namų neliks. Dalį vaikų, tikimasi, įsivaikins šeimos, kiti bus apgyvendinti vadinamuosiuose bendruomenės namuose. Ten įprastai vienoje patalpoje gyvena iki aštuonių vaikų.

Nuo globos namų gyvenimas bendruomenės namuose skiriasi tuo, kad vaikai apgyvendinami nuosavame name arba bute. Jie esą kartu veda bendrą buitį kaip didelė šeima.

„Jie yra arčiau žmonių, arčiau bendruomenės, visuomenės. Ir aš kaip sakau, turi laikytis ir laiptinių taisyklių, ir taip toliau“, – aiškino R. Urbonavičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ambicingą tikslą uždaryti globos namus turi ir Lietuva. Iki metų pabaigos institucinių globos namų apskritai turėtų nelikti. Tai reiškia, kad vaikai arba bus įvaikinti, arba bus apgyvendinti bendruomenės namuose.

„Tikslas būtų, kad visi Lietuvos vaikai gyventų šeimose, būtų priimti į šeimas ir būtų suteikta visa įmanoma pagalba, kurios reikia tiek globėjams, tiek vaikams“, – tvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena beveik šeši tūkstančiai globotinių. Iš jų keturi su puse tūkstančio vaikų jau yra perkelti į bendruomenės namus.

„Tai jie sako, kad aš dabar žinau, kad pienas yra laikomas šaldytuve. Aš dabar žinau, kad duris reikia užsirakinti nakčiai. Aš žinau, kad dabar galiu pasikviesti draugus. Tai tas skirtumas yra tikrai akivaizdus“, – tikino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad iki metų pabaigos visi vaikai jau gyvens bendruomenės namuose.

„Šių metų pabaigoje bus užbaigti visi projektai. Daugiau kito laikotarpio ES lėšų skirti nenumatoma“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai.

„Net ir tie bendruomeniniai globos namai dar nėra šeima. Dar yra kur augti ir užaugti“, – sako E. Žiobienė.

Todėl, pasak ministerijos, reikia didinti galimų globėjų skaičių, skatinti visuomenę įsivaikinti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų. 

REKLAMA

„Nes kitos šalys, jų paslaptis, kodėl ten žmonės labiau globoja. Nes visa aplinka palaiko globėją, nes jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, tame rajone, toje gatvėje“, – tvirtino V. Augienė.

Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikina, kad ne tik įvairios stigmos stabdo nuo įvaikinimo, bet ir mažos išmokos.

Pavyzdžiui, budintiems globėjams. Tai yra asmenys, kurie į savo šeimą priima laikinai be tėvų likusį vaiką.

Vaiko iki šešerių metų priežiūrai per mėnesį skiriami 254 eurai. O už vyresnio nei dvylikos metų vaiko priežiūrą valstybė skiria ir kiek daugiau nei tris šimtus.

„Jie gauna tam tikras išmokas ir tai lyg kompensuoja jų išlaidas. Bet jeigu žiūrėti į vaiko poreikius, tai jie kasdien auga. Ir mes puikiai suprantame, kad vaikui reikia ir būrelius lankyti, ir šviestis, o visa tai kainuoja“, – kalbėjo E. Žiobienė. 

Kaip vieną didesnių iššūkių vaiko teisių specialistai mato ir ukrainiečių vaikų įvaikinimą. Šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių.

kodel ukrainieciu vaikai ne Ukrainoj,juk karas vyksta tik mazoj Ukrainos daly o Ukraina didele ten tikrai jiems vietos uzteks,bet kazkas juos atsiveze i Lietuva ir uzkrove mums ant sprando.Tokie kaip Jakilaitis,tipo as geras ,atveziau o jus dabar auginkit ir islaikykit.
Bendruomeniniuose globos namuose arba taip vadinamose šeimynose visos problemos paslepiamos po kilimu ir nėra ten taip gražu kaip bandoma funkcionierių pavaizduoti, deja
Pedofilu svajone. Dabar dar ir Bartasevičius gales koki berniuką maža įsivaikinti ar koks ligonis kaip Ulvydas kelias mergaites
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų