ilma skuodienė

Drama dėl lietuviškai nekalbančio vaiko tęsiasi. Su žemėmis maišomas psichiatras Linas Slušnys atkirto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT), kuri išreiškė savo poziciją. „Melu niekaip nebūsi sotus. Ši tarnyba yra rosiejos (Rusijos – red. past.) džiaugsmas“, – taip apie VVTAĮT feisbuke rašo L. Slušnys.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad siekiant stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto bus rengiami mokymai mokyklose dirbantiems specialistams. „Dėliojame prevencinę didžiulę programą, kur planuojame apmokyti mokyklose dirbančius specialistus, kad jie pasiektų vaikus. Tai nebus vienos valandos, tai nebus vieno susitikimo mokymai“, – po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams sakė I. Skuodienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad siekiant stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto bus rengiami mokymai mokyklose dirbantiems specialistams. „Dėliojame prevencinę didžiulę programą, kur planuojame apmokyti mokyklose dirbančius specialistus, kad jie pasiektų vaikus. Tai nebus vienos valandos, tai nebus vieno susitikimo mokymai“, – po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams sakė I. Skuodienė.

Marijampolėje įvykęs smurto tarp paauglių atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Internete pasklidusiame įraše užfiksuota, kaip Poezijos parke viena nepilnametė puola kitą mergaitę ir smūgiuoja jai ne tik rankomis, bet ir telefonu. Šalia buvę paaugliai smurto nestabdo, o dalis jų stebi ir filmuoja tai, kas vyksta.

Atslinkus karščiams, namų langai ir balkonų durys vis dažniau lieka atviri. Tačiau kartu didėja ir rizika mažiems vaikams, kurių smalsumas kartais baigiasi skaudžiomis nelaimėmis, skelbiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešime. Šią savaitę Kelmėje ir Šiauliuose pro langus iškrito du vaikai.

Lietuvoje kasdien devyni vaikai patiria artimiausių žmonių smurtą, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. „Apibendrinant, Lietuvoje kasdien devyni vaikai patiria vienokios ar kitokios rūšies smurtą nuo savo artimiausių žmonių“, – Seime pristatydama praėjusių metų tarnybos veiklos ataskaitą kalbėjo ji. Direktorės teigimu, 2025-aisiais fiksuota 4 tūkst. galimo smurto atvejų – beveik 10 proc. daugiau nei 2024-aisiais.

Pernai Lietuvoje nuo smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų, dėl galimai pažeistų vaiko teisių pasitvirtino 70 procentų gautų pranešimų, antradienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kaip teigiama tarnybos išplatintame pranešime, fizinį smurtą patyrė 2,92 tūkst. vaikų, seksualinį smurtą – 422, psichologinį smurtą – 431, o nepriežiūrą – 151 vaikas. Statistiniai duomenys atskleidžia, jog pernai iš viso 33 tūkst.

 Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje įkurta virtuali biblioteka, kurioje galima rasti metodinių leidinių apie vaikus, bendravimą su jais, penktadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. „Auginant vaiką, nuolat kyla klausimų – ir tai yra visiškai natūralu. Norėjome, kad patikimi leidiniai apie vaiko teises, jo balsą ir interesus būtų lengvai randami vienoje vietoje.

Smurtą patiriančių vaikų skaičius kasmet auga arba lieka stabiliai aukštas, sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Jos teigimu, per pirmus vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuvoje smurtą galimai patyrė kone 3 tūkst. vaikų. Kaip Eltai nurodė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, preliminariais duomenimis, praėjusiais metais su fiziniu smurtu susidūrė daugiau nei 2,2 tūkst.

Pokalbiai su vaiko teisių gynėjais nuo šiol bus įrašomi, penktadienį pranešė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, nuo šiol įrašomi bus tiek įeinantys, tiek išeinantys skambučiai, tad kai žmogus skambins vaiko teisių gynėjui, pirmiausia jis išgirs įrašytą pranešimą su visa svarbia informacija apie skambučio įrašymą. Automatinį pranešimą žmonės išgirs ir tais atvejais, kai jiems skambins vaiko teisių gynėjai.

Prabėgus kone savaitei po šalį sudrebinusios istorijos, kai iš mamos dar gimdymo namuose Vaiko teisių sargai atėmė naujagimį, tarnyba keičia sprendimą – mažylis grįžta į namus. Į kampą įspausti vaiko teisių gynėjai dabar viešai teisinasi, kodėl reikėjo paimti vaiką, laikyti jį kone savaitę be mamos ir tėvo.

Klaipėdos ligoninėje iš mamos paėmus kūdikį, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė paaiškino, kad sprendimas priimtas susidarius labai sudėtingai situacijai. Aiškėja, kad ligoninėje kilo konfliktas, taip pat tuo metu nebuvo aišku, kas yra vaiko tėvas, galiausiai vaiko teisių gynėjams nepavyko susisiekti su jokiais kūdikio artimaisiais, todėl jis buvo laikinai perduotas globėjams.

Klaipėdos ligoninėje iš mamos paimtas kūdikis grąžinamas tėvams, pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Jo teigimu, situacija gerėja – anksčiau nepavykus susisiekti su vaiko artimaisiais, dabar šeima yra linkusi bendrauti ir bendradarbiauti. I. Skuodienė sako, kad vaiko teisių gynėjai priėmė sprendimą grąžinti Klaipėdoje iš tėvų paimtą naujagimį.

Nors daugelis tėvų padarytų viską, kad tik apsaugotų savo vaiką, tačiau seksualinis smurtas ir jo pasekmės – vis dar tabu tema. Specialistai pataria apie tai drąsiai kalbėti su vaikais, juos supažindinti su kūno vietomis, kurių kiti liesti negali, bet kartais tai padaryti nėra taip paprasta.

Praėjusiais metais nežymiai sumažėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sulauktų pranešimų skaičius, vidutiniškai aštuoni vaikai kasdien patyrė smurtą. 2024 metais vaiko teisių gynėjai sulaukė 55 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2023 buvo gauta daugiau nei 57 tūkst. pranešimų. „Praėjo beveik septyni metai po vaiko teisių reformos ir turbūt galima sakyti, kad metai stabilizavosi. Tiek 2023, tiek 2024 metais sulaukėme daugiau kaip 55 tūkst.

Vaiko teisių gynėjų organizacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos skautija. Šiuo susitarimu siekiama įgyvendinti bendras iniciatyvas, kurios atkreiptų visuomenės dėmesį į jaunų žmonių nuomonę ir prasmingas užimtumo formas, o jaunimą ugdantiems ir daug laiko kartu praleidžiantiems suaugusiesiems suteiktų žinių, kurios padėtų užtikrinti visapusiškai saugią aplinką.

Dalis suaugusiųjų stokoja atsakomybės saugoti ir ginti vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, pirmadienį kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru pristačiusi socialinę kampaniją „Žinau savo teises, todėl esu atsakingas“. „Mūsų turimais duomenimis, kasmet įvairių formų smurtą patiria keli tūkstančiai Lietuvoje gyvenančių vaikų, o labiausiai jie nukenčia savo artimiausioje aplinkoje, kai tėvams pritrūksta žinių ir ...

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba fiksuoja augantį pasitvirtinusių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičių. Šiemet ir pernai tokių fiksuota apie 70 procentų. „Šiais metais, praėjusiais metais tai yra apie 70 proc., kuomet atvykus, kalbantis, vertinant situaciją, yra fiksuojama, kad tai yra vaiko teisių pažeidimas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Anot jos, 2021 metais ir 2022 metais tokių patvirtintų atvejų buvo 40 procentų.

Vasarą vaikų stovyklos tampa viena patraukliausių laisvalaikio užimtumo formų, kasmet pritraukiančių virš 50 tūkst. stovyklautojų. Daugelis tėvų, svarstančių, kokią stovyklą savo vaikui išrinkti, labiausiai atsižvelgia į kainos ir siūlomų veiklų santykį, tačiau vaiko teisių gynėjai kviečia tėvus atkreipti dėmesį ir į vaikų saugumą bei primena, kokį klausimą svarbu užduoti stovyklų organizatoriams.

Šiandien, penktadienį, pirmąjį kartą nepriklausomoje Lietuvoje švenčiama Vaiko diena. Ji įtvirtinta atnaujintame įsimintinų dienų kalendoriuje vietoj sovietmečiu švęstos Tarptautinės vaikų gynimo dienos, kuri buvo minima birželio 1-ąją.

Nuo šių metų Vaiko diena švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, o iki šiol birželio 1-ąją minėta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena yra išbraukta iš atmintinų dienų sąrašo, primena Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT). „Matant, Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog nemoralu kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną.

 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje (VTAĮT) ketvirtadienį bus tvirtinamas atnaujintas tarnybos specialistų ir policijos pareigūnų veiksmų koordinavimas sudėtingais vaiko perkėlimo iš šeimos atvejais. Kaip praneša tarnyba, patobulinti algoritmai leis užtikrinti, kad vaiko perkėlimas vyktų efektyviau ir sukeliant jam kaip įmanoma mažiau streso.

Nors daugelis tėvų padarytų viską, kad tik apsaugotų savo vaiką, tačiau seksualinis smurtas ir jo pasekmės – vis dar tabu apgaubta tema. Specialistai pataria apie tai drąsiai kalbėti su vaikais, juos supažindinti su kūno vietomis, kurių kiti liesti negali, bet kartais tai padaryti nėra taip paprasta.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) praėjusiais metais sulaukė 57 471 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022 m. – 126, o 2021 m. – 111), tad reaguoti teko kas 9 minutes (2022 m. – kas 12, o 2021 m. – kas 13 minučių). VTAĮT direktorė Ilma Skuodienė pabrėžė, kad atvejų skaičiumi pirmavo Kauno miestas.

Lietuvoje dar viena galimai pagrobtų vaikų drama. Kaunietis skundžiasi, kad vykstant skyryboms, žmona pasiėmė ir išsivežė abu jų vaikus į Rusiją, mat ji yra šios šalies pilietė. Vienas iš vaikų taip pat turi Rusijos pilietybę, kitas – Lietuvos. Situacija domisi vaiko teisių gynėjai ir policija, pradėjusi vaikų paiešką ir ikiteisminį tyrimą. Į viešumą lenda dar vienas galimas vaikų pagrobimo atvejis. Kaip skelbia portalas „15min.

Nors daugelis tėvų padarytų viską, kad tik apsaugotų savo vaiką, tačiau seksualinis smurtas ir jo pasekmės – vis dar tabu apgaubta tema. Specialistai pataria apie tai drąsiai kalbėti su vaikais, juos supažindinti su kūno vietomis, kurių kiti liesti negali, bet kartais tai padaryti nėra taip paprasta.

Gyventojai geriau atpažįsta smurtines situacijas, tačiau didelė dalis žmonių fizines bausmes vis dar laiko auklėjimo priemone ir yra linkę smurtą prieš vaikus pateisinti, rodo vaiko teisių gynėjų užsakymu „Spinter tyrimų“ praėjusių metų pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Vis daugiau žmonių atpažįsta ir linkę pranešti pastebėtą smurtą prieš vaikus, tačiau dalis dar linkę pateisinti fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę, rodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ketvirtadienį paskelbta „Spinter tyrimų“ praėjusių metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi apklausa. Respondentų pastaruosius kelerius metus iš eilės buvo klausiama, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu.

Klausimų dėl laikino vadovavimo pagalbos centrui „Užuovėja“ sulaukusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia sutikusi užimti šias pareigas dėl esamo glaudaus įstaigų bendradarbiavimo. Anot jos, pagalbos centras dar šiais metais taps vaiko tesių apsaugos tarnybos dalimi, todėl jos pareigos yra laikinos. „Vaiko teisių tarnyba labai glaudžiai dirba su „Užuovėjos“ centru.

Atlikę vidinį patikrinimą dėl praėjusiais metais iš mamos jėga Palangoje paimto vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) subūrė tarpinstitucinę darbo grupę. Kaip skelbiama tarnybos išplatintame pranešime, specialistai kartu su policijos pareigūnais sieks sudaryti algoritmą, aiškiai numatantį, kaip turėtų būti koordinuojami veiksmai paimant vaiką iš šeimos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė metų pradžioje puse etato buvo įdarbinta laikinai vadovauti globos namams „Užuovėja“, šiuo metu veikiantiems kaip pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto vaikams centras, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Lrytas.lt“. Į šias pareigas ją paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vaiko teisių specialistai mažametį nuo mamos Palangoje atskyrė netinkamai – darbuotojams trūko kompetencijos ir profesionalumo. Tokias išvadas pateikė tyrimą atlikusi vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė. Esą procese privalėjo dalyvauti ir psichologas. Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė išvadoms neprieštarauja, tačiau dar atlieka savo tyrimą, tad neaišku, ar vaiko atskyrime dalyvavę specialistai sulauks nuobaudų.

Nors daugelis tėvų padarytų viską, kad tik apsaugotų savo vaiką, tačiau seksualinis smurtas ir jo pasekmės – vis dar tabu apgaubta tema. Specialistai pataria apie tai drąsiai kalbėti su vaikais, juos supažindinti su kūno vietomis, kurių kiti liesti negali, bet kartais tai padaryti nėra taip paprasta.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė ragina visuomenę pašalinti nuo sekmadienio ieškotos ir trečiadienio naktį surastos devynmetės Kaune atvaizdą iš viešosios erdvės. Taip, pasak jos, siekiama apsaugoti mergaitę nuo pakartotinės traumos.

Nors daugelis tėvų padarytų viską, kad tik apsaugotų savo vaiką, tačiau seksualinis smurtas ir jo pasekmės – vis dar tabu apgaubta tema. Specialistai pataria apie tai drąsiai kalbėti su vaikais, juos supažindinti su kūno vietomis, kurių kiti liesti negali, bet kartais tai padaryti nėra taip paprasta.

Praėjusią savaitę visą Lietuvą sukrėtė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kraupus įvykis. Į pagalbą pasikvietę net policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos specialistai be jokių skrupulų iš mamos grubiai atėmė vaiką. Negana to, pareigūnai šio vaiko akivaizdoje gumine lazda užvožė ir jo močiutei… Tad kas nutiko, kad siaubo filmą primenantys vaizdai tapo realybe? Apie tai šio antradienio TV3 laidoje „Prieš srovę“ išgirsime iš pirmų lūpų.

Vaiko paėmimo Palangoje istorija sukėlė audringas reakcijas visuomenėje. Sureagavo ir politikai, vienas iš jų – valstietis Robertas Šarknickas. Parlamentaras atskleidė, kad pats ketvirtoje klasėje buvo atplėštas nuo artimo žmogaus, ko negali pamiršti dar ir šiandien.   „Aš buvau ketvirtoje klasėje išplėštas iš mokytojos, kuri man atstojo mamą. Man tai liko kaip nuotrauka. Aš tikiuosi, kad tam berniukui neliks nuotraukos. Dabar yra psichologai, kiti specialistai.

Istorija, kai Palangoje vaiko teisės su policija iš mamos atėmė sūnų, susilaukė didžiulio visuomenės ir politikų dėmesio. Vaizdo įrašą su vaiko paėmimu jau įvertino teismas, kuris nustatė motinos neigiamą poveikį vaikui, baimės kėlimą. Tai patvirtino Seime apsilankiusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Paplitus vaizdo įrašui, kuriame vaiko teisės atskyrė vaiką nuo mamos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigia, kad vaizdo įraše matoma tik pati jautriausia dalis, paimta iš konteksto. Rugsėjo mėnesį viskas vyko, o paviešintas vaizdo įrašas tik dabar. I. Skuodienė iškėlė abejonę, kad tai galbūt galėjo būti padaryta specialiai montažo pagalba.

Lietuvą sukrėtus mažamečio berniuko atėmimo istorijai, kritikos dėl Palangos specialistų elgesio sulaukė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jos vadovė Ilma Skuodienė trečiadienį feisbuke pasidalino jautriu įrašu, kuriame teigė nebijanti prisiimti atsakomybė. Pateikiame visą įrašą: „Gal ir nereikėtų, bet labai norisi pasidalinti mintimis, kurios lydi šiomis dienomis. Visų pirma, dar kartą nuoširdžiai apgailestauju dėl susiklosčiusios situacijos.

Internete masiškai paplitus vaizdo įrašui, kaip Palangos vaiko teisių darbuotojos ir policija atskyrė vaiką nuo mamos, šią situaciją komentuoja ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Ji tvirtina, kad šeimai jau kurį laiką buvo suteikiama pagalba, be to, mama su vaiku slapstėsi, jog vaikas nebūtų grąžintas tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji aplinka.

Pasirodžius žiniai, kad mirė tėvo pro langą išmestas penkių mėnesių kūdikis, tragediją kai kas ėmė lyginti su Matuko istorija, kai 2017 metais mirė motinos ir patėvio žiauriai sumuštas keturmetis berniukas Matas. Nors kiekviena vaiko mirtis yra tragiška ir su niekuo nepalyginama, abiejose istorijose galima įžvelgti panašumų.

Klaipėdoje nužudyto 5 mėnesių kūdikio šeimai buvo teikiama pagalba, bet papildomos informacijos apie riziką šeimoje nebuvo gauta, teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Dabar mirusio vaiko šeimai bus teikiama pagalba. Kas lauks mirusio kūdikio mamos ir brolio, galimi du variantai. Po tragedijos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sudarė darbo grupę, kuri plačiau aiškinsis situaciją.

Klaipėdoje ūmios būsenos ištiktam tėvui išmetus pro langą 5 mėnesių kūdikį Kauno klinikų medikai toliau kovoja dėl vaiko gyvybės, o jo mama yra kartu su kūdikiu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad tarnybos atstovai kasdien bendrauja su moterimi, taip pat aiškinosi, kaip laikosi vyresnis vaikas.  „Mes tikrai bendravome ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir vakar. Tikrai žinau, kad krizių komanda vyko teikti pagalbos.

Per šiuos metus sulaukta 20 proc. daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugėjo pranešusiųjų apie įtariamą seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtą, pirmadienį informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Anot tarnybos, per šių metų metų devynis mėnesius vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 42 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, juos įvertinus, daugiau nei 70-čia proc. atvejų konstatuoti pažeidimai.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovais pasirašė sutartį, kuria siekiama priimant sprendimus tartis su vaikais ir jaunimu. Kaip trečiadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, po bendradarbiavimo sutarties pasirašymo organizuojant projektus, viešas diskusijas, pasitarimus ar priimant svarbius sprendimus vaiko teisių gynėjai tarsis su jaunais žmonėmis: klaus jų nuomonės, įžvalgų, lauks pasiūlymų.

Antradienį į Lietuvą susigrąžinus Algirdo Švanio pagrobtą mergaitę, platesnius komentarus apie operaciją pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Anot I. Skuodienės, mergaitės grįžimas įvyko dėl kūdikio mamos atkaklumo. Tiesa, plano, kaip mama žadėjo susigrąžinti dukrą, I. Skuodienė nekomentavo. „Negaliu to plano visai atskleisti. Jų gali būti du. Mama buvo susikaupusi, susitelkusi, koncentruota.

Iš Rusijos antradienio vakarą susigrąžinta mergaitė, kurią į šią šalį neteisėtai išgabeno tėvas, sveikatos pažeidimų nepatyrė, su mama bus toliau palaikomas ryšys dėl reikalingos pagalbos, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė. „Mergaitė tikrai yra saugi ir, atrodo, realių sveikatos pažeidimų ar kitų dalykų nėra“, – LRT televizijai trečiadienio rytą sakė Ilma Skuodienė. Mergaitė į Rusiją išgabenta rugpjūčio 27 dieną.

Pagrobtos ir tėvo į Kaliningrado sritį išgabentos mergaitės mama nuvyko į Rusiją, kur deda visas pastangas, kad susigrąžintų dukrą į savo globą, teigia Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). „Mama yra išvykusi į Rusiją ir su savo advokatais deda visas pastangas, kad dukrą susigrąžintų kuo greičiau į savo globą“, – Eltą informavo NKVC.