Vairuotojai tokiais ministerijos planais nesidžiaugia: esą trūksta krovimo stotelių, elektromobiliai kainuoja brangiai, o retas iš Vilniaus be papildomo įkrovimo pasiekia pajūrį.
Vėl didės kuro kainos. Tačiau ne dėl brangstančios naftos ar karo Ukrainoje.
Mat ministerija užsimojo priversti daugiau gyventojų persėsti į elektra varomas transporto priemones. Todėl ministras Gentvilas siūlo didinti akcizą dyzelinui ir benzinui, o nuo 2025 metų įvesti ir papildomą taršos mokestį degalams.
„Mes gyvename irgi sveikatos sąskaita, tai ta romantika su nafta greitai baigsis“, – tvirtina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministras sako, kad iš padidinto akcizo, kuris litrą kuro pabrangins mažiausiai 5 centais, ketina surinkti mažiausiai 100 milijonų eurų per metus į valstybės biudžetą. Tačiau verslų atstovų toks argumentas neįtikina.
„Tai tas akcizų dydis yra siekis biudžetą papildyti pinigų, o ne padaryti gamtai kažką geriau. Gal visi pamiršo, kad Vilniuje mazutu kūreno“, – sako Naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys.
Su tokiais Aplinkos ministerijos planais sutinka ir ne visi kalbinti vairuotojai. Esą brangstantis kuras skatins taupyti, bet ne persėsti prie elektromobilio vairo:
„Aš pasižiūriu ir žinau, kad daugiau, bet aš vis tiek pilsiu, nes reikia važiuoti. Tai jeigu čia būtų ženkliai, 10–20 centų, tai tada taip, tikrai kažką svarstytum.“
„Aš manau, kad pereitų ateityje akcizas elektrai, nes už kelius juk kažkas turės mokėti.“
„Brangsta viskas, uždirba kiekvienas, todėl norit nenorit čia.“
Iš viso Lietuvos automobilių parko virš 70 procentų sudaro dyzeliniai automobiliai. Ministras nesako, kiek tiksliai kainos švieslentėse keisis, tačiau aiškina, kad dabar gyventojai už kurą moka tiek pat, kiek ir per 2008 metų krizę.
„Prieš penkiolika metų dyzelinas kainavo tiek pat, kiek jis šiandien kainuoja degalinėse. 2008 metais dyzelinas kainavo virš 5 litų“, – sako S. Gentvilas.
Ministras aiškina, kad Lietuva pati neturi naftos telkinių, todėl sieks gyventi iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau vairuotojai atkerta, kad esą siūlydama gyventojams įsigyti brangesnius elektromobilius, valdžia pirmiausia tegul sutvarko infrastruktūrą:
„Jūs žiūrėjote kainas tų elektromobilių? Tai va, ten nuo keturiasdešimt tūkstančių tas elektromobilis. Mažutėlis tai iki dvidešimt penkių, tai surasi. Bet ar ten automobilis?“
„Pats turiu automobilį, kurį reikia krauti ir dar gyvenu bute. Tai reikia keistų leidimų išsiimti, kad elektros laidą pravestum.“
Verslo atstovai priduria, kad tokiems akcizams dabar ne laikas. Esą gyventojams ir taip tenka sunki našta dėl rekordinės infliacijos.
„Kainos tikrai nežemės degalų, gali kilti tik aukštyn. Ir man labai keista, kai mūsų valstybė ministerijoje vykdo pagalbą – energetinį ekonominį genocidą tautos atžvilgiu“, – teigia Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas Vidas Šukys.
Gentvilas aiškina, kad tokių priemonių imasi visos Europos valstybės. Pavyzdžiui, taršos mokesčio ėmėsi ir nauja Estijos valdžia. Lenkijoje, Krokuvoje, į senamiestį negali patekti senesni nei 18 metų dyzeliniai automobiliai. Tačiau verslo atstovai ministrui Gentvilui primena, kad kai kurios valstybės gyventojams kompensavo ir pabrangusį kurą.
„Mes siūlėm mažinti PVM, mažinti akcizo dydį iki leistino ES, kas galėjo vidutiniškai atpiginti dyzelino litrą dešimt centų“, – sako V. Šukys.
Dar vienas ministerijos argumentas – vidaus degimo variklių sukeliama tarša. Jau anksčiau Europa nusprendė, kad nuo 2035 metų apskritai nebus parduodami nauji dyzeliniai ir benzininiai automobiliai.
Ministerija siekia uždėti griežtesnius akcizus dyzeliniams, bet ne benzininiams automobiliams. Benzinui palikti galioti tą patį akcizą, o dyzeliui palaipsniui didinti.
„Labai senas suvokimas apie tą dyzelį. Tuos dyzelius kai kuriuos uždraudė įvažiuoti 15–20 metų senumo. Tokių nebėra. Toje pačioje Europoje. Čia pas mus vienas kitas važiuoja kaime, bet tik iki karvių ir ganyklų“, – tvirtina B. Baršys.
Ministras teisinasi, kad toks įstatymas reikalingas ir dėl to, kad jei Lietuva iki 2027 metų nesumažins CO2, privalės mokėti šimtamilijonines baudas.
„Ir tie baudų mechanizmai, jie yra ir 2027 metais, 2030 metais. Ir Europai yra juos nusistačiusi“, – aiškina S. Gentvilas.
Verslininkams tokie ministro pasakymai kelia juoką. Neva niekas niekada dėl rekomendacijų nesilaikymo nebuvo nubaustas.
„Ir visą laiką grasina baudomis. Jeigu jūs nepasieksite 20 procentų ten kažko, jums bus baudos. Nė karto nemačiau, kad kažkas būtų nubaustas, negirdėjau“, – kalba V. Šukys.
„Tai tas grasinimas baudomis... Yra politikų darbas persiderėti, susitarti kažkokius pereinamus laikotarpius. Tikrai Lietuvoje nėra tiek daug uždirbančių žmonių, kad jie galėtų važiuoti su šimtą tūkstančių kainuojančiu elektromobiliu“, – sako V. Baršys.
Po pusantrų metų kuro kainas didins ir kitas įstatymas. Ir dyzelinui, ir benzinui bus taikomas papildomas CO2 mokestis. Kas kuro kainas didins dar mažiausiai trimis centais už litrą.
