REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus.

REKLAMA

Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės. Tačiau ekonomistai tvirtina, kad naujas bankų solidarumo mokestis esą atbaidys potencialius investuotojus, naujus bankus, kurie norės ateiti į Lietuvą.

Vyriausybė apsisprendė – dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti solidarumo mokestį. Dar dėl šio mokesčio likimo spręs Seimas. Iš bankų per dvejus metus solidarumo mokesčiui ketinama surinkti 400 milijonų eurų. Šie pinigai bus skirti karinei technikai, oro uostų ir karinių poligonų infrastruktūros gerinimui.

„Ukraina šiandien laiko mūsų bendrą frontą, tačiau ir mums reikia rengtis investuoti į mūsų krašto saugumą“, – sakė G. Skaistė.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek anksčiau Finansų ministerija siekė iš mokesčio surinkti ir pusę milijardo. Tačiau suma sumažinta 100 milijonų eurų valdžiai baiminantis, kad naujas mokestis nuguls ant bankų klientų pečių.

REKLAMA

„Norint išvengti bet kokių manipuliacijų šia tema, visgi, buvo pasiūlyta išimti naujas kredito sutartis iš projekto“, – aiškino G. Skaistė.

Ministrė sako, kad dabartinis solidarumo mokestis, priešingai, gyventojams išeis tik į naudą.

„Norint susimažinti mokėtiną įmoką, reikėtų didinti terminuotų indėlių palūkanas, kas yra sveikintinas rezultatas ir to labai tikimės“, – teigė G. Skaistė.

Laisvosios rinkos institutas tvirtina, kad toks mokestis pakenks bankų likvidumui. Bankai didžiules sumas uždirbo per koronaviruso pandemiją, kai skolino gyventojams ir verslui. Pasak ekspertų, daug pinigų turintis bankas kaip tik rodo stabilumą finansų sistemoje. Tą patį kiek anksčiau aiškino ir bankų asociacija.

REKLAMA
REKLAMA

„Šių savaičių kontekste, žvelgiant į situaciją, kas vyksta JAV, kaip tik reikėtų džiaugtis, kad bankai turi to likvidumo. Bankinė sistema yra stipri“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Finansų ministrė atkerta, kad solidarumo mokestis bankų likvidumui nepakenks. Neva įprastai bankai uždirba nuo 200 iki 300 milijonų eurų. Tačiau Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais pelnas bus ir keturis kartus didesnis.

„Jeigu pasitvirtins dabar prielaidos, tai bankų pelnai galėtų būti virš vieno milijardo eurų“, – teigė G. Skaistė.

„Šitus mokesčius jiems susimokėti nėra problemos. Jie dabar užsidirbę tokius pelnus, kad reikalui esant dvigubus pelnus susimokėtų“, – tikino VU docentas Algirdas Bartkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kurie ekonomistai sako, kad bankų solidarumo mokestis kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Neva toks mokestis gali atbaidyti potencialius investuotojus. Kitaip tariant – į Lietuvos rinką nenorės ateiti kiti bankai. Dėl to Vyriausybės posėdyje prieš balsavo ir ministrė Armonaitė.  

„O kaip tai mes padarysime, jeigu mūsų žinutė visiems komerciniams bankams yra tokia: jeigu užsidirbsite viršpelnius, mes juos apmokestinsime. Nė vienas ispaniškas, prancūziškas bankas į tokią šalį neskubės ateiti“, – tvirtino A. Bartkus.

Tačiau Lietuvos banko vadovas aiškina, kad tai naujų banko sprendimų nepakeis. Pirmiausia esą dėl to, kad priemonė galios tik dvejus metus. 

REKLAMA

„Greičiausiai jie ateis tada, arba licenziją gaus tik tada, kai to įnašo nebus“, – sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Jam antrina ir finansų ministrė, kad esą investuotojams papildomi mokesčiai didelės įtakos nedaro.

„Jų pirmi klausimai apie investicinę aplinką Lietuvoje tikrai yra ne apie mokestinę sistemą. Bet apie krašto saugumą, energetinį saugumą“, – sakė G. Skaistė.

Tačiau dar visai neseniai opozicija siūlė dalį iš bankų solidarumo mokesčio surinktos sumos skirti gyventojams. Pavyzdžiui, 100 milijonų padalinti gyventojams dėl išaugusių palūkanų. Tokių planų neatsisako ir opozicija, ir dalis valdančiųjų.

REKLAMA

„Krašto saugumas yra nedalomas gėris, kuris reikalingas visiems Lietuvos piliečiams, todėl, mūsų nuomone, dalinti tą nenušautą briedį galima, bet kas tokiu atveju nuspręs, kas yra teisingiau?“, – kalbėjo G. Skaistė.

„Iš principo, tuos viršpelnius sunešė tie žmonės, kurie yra paėmę kreditus. Tai 16 procentų visuomenės. Tai kodėl tik jų sąskaita krašto apsauga finansuojama? Lietuvos saugumas yra visų mūsų reikalas“, – teigė Seimo narys, darbietis Andrius Mazuronis.

Dar anksčiau bankų asociacija siekė, kad mokestis įsigaliotų po 6 mėnesių. Tiek įprastai laiko duodama prieš įsigaliojant visiems naujiems mokesčiams. Tačiau Finansų ministerija siekia, kad mokestis įgaliotų iškart.

Ar tikrai? Esamu noredamas neisvysi. Tokio rojaus nera niekur europoje.
O iki šiol jie tiesiog veržte verždavosi. Gal ir verždavosi, bet kai žinomas Snoro likimas ir skandinavai išgyvendina su valdžios pagalba visus "nereikalingus", tai niekas nesiveržia, o gal jų čia neįsileidžia. Aš manyčiau, kad visa finansų rinka yra pasidalinta, kaip ir visa kita, o kas nepasidalinta, tai dabar Ukrainoje perdalinama. JAV išstūmė rusus iš europinės energetikos rinkos, finansinės rinkos taip pat turi savo šeimininkus.
Na ir kiek prancūzišku ar ispaniškų banku per 30 metu i Lietuva atėjo? Tie jekonmistai yra eilines meluojancios prostitutes.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų